Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1832-990/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
1-1832-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nukentėjusysis
G. V.
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1832-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-04416-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.; 2.3.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Aldonai Daudaitei,nukentėjusiajam G. V., jo atstovui Rimantui Talačkai,kaltinamajam G. S. (G. S.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei– Butvilienei,prokurorams Ritai Sabaitei, Ryčiui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), G. S. konflikto metu priėjęs prie G. V. du kartus kumščiu trenkė G. V. į veidą. G. V. nuo smūgių parkritus, G. S. apie septynis kartus kojomis sudavė G. V. į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais G. S. G. V. padarė poodines kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. UAB „G.“ jis buvo priimtas į G. V. vietą: darbdavys G. V. norėjo atleisti, taigi pastarasis turėjo jį apmokyti. G. V. priešiškumą jis pajuto jau pirmomis darbo UAB „G.“ dienomis. Nuo G. V. sklinda neigiama energija, pastarasis yra kaip energetinis vampyras, su kuriuo ne itin malonu bendrauti. UAB „G.“ dirbantys žmonės nieko gero apie G. V. pasakyti negali. G. V. visus pašiepia, jį taip pat, bet jis į tai nekreipia dėmesio. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su R. P. ir G. V. po darbo važiavo į garažą. Kelias buvo duobėtas, automobilį kratė, todėl iki angaro likus maždaug 60 metrų jis išlipo ir norėjo parodyti galintis nueiti pėsčiomis. Atvažiavus į garažą ir pastačius automobilį tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas – G. V. prie jo prisikabino, jiedu apsižodžiavo: G. V. pavadino jį nevykėliu, todėl jam trūko kantrybė. Konflikto metu jis su G. V. pradėjo stumdytis. Kaip tiksliai jiedu stumdėsi, jis pasakyti negali, nes nelabai prisimena, tačiau tiek jis, tiek G. V. buvo pargriuvę. Jis buvo parkritęs vieną kartą. Kiek kartų buvo parkritęs G. V., jis nežino, bet vieną kartą tikrai. Ar krisdamas G. V. kur nors atsitrenkė, jis nematė. Kojomis jis G. V. nespardė, kumščiu į veidą šiam nesudavė (gal besistumdant, bet ne kumščiu). Jis nežino, kaip G. V. galėjo taip tiksliai suskaičiuoti, kiek kartų buvo suduota. Nagrinėjamo įvykio dieną G. V. sveikata nesiskundė, ar prieš nagrinėjamą įvykį G. V. turėjo nubrozdinimų, jis nematė. Jiems besistumdant prie jų priėjęs R. P., kuris pasakė, kad užteks daryti nesąmones, ir liepė jiems išsiskirti. Tada R. P. juodu išskyrė ir jis kartu su R. P. nuvažiavo namo. Vėliau jam būnant namuose jam paskambino iš darbo ir pasakė, kad G. V. yra ligoninėje. Jis tą pačią minutę paskambino G. V. ir paklausė, kas šiam nutiko. G. V. atsakė gulintis ligoninėje, nes jam sulaužyti šonkauliai. Jis pasakė apgailestaujantis, paragino sveikti ir atsiprašė dėl konflikto. Jis G. V. pinigų nesiūlė, šiam paskambino, nes jaudinosi, jautė kaltę dėl buvusio konflikto ir norėjo atsiprašyti dėl to, kad jiedu susipyko. Iš kur ant G. V. kūno galėjo atsirasti sužalojimai, jis nežino. Atvažiuojančių medikų jis nematė. Kitą dieną jam atvažiavus į darbą įmonės direktorius jam pasakė, kad jis nepraėjo bandomojo laikotarpio, ir jis savo noru išėjo iš darbo. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus, jam sužalojimai nepadaryti. Išsiskirdamas su G. V. jokių sužalojimų ant pastarojo kūno jis nematė. G. V. jis nesudavė nei vieno smūgio, nors jiems besistumdant galėjo nuslysti jo ranka. Jeigu būtų taip, kaip nurodė G. V., tai pastarasis gulėtų ligoninėje. Susistumdymas galėjo įvykti dėl požiūrio vienas į kitą. Iš dalies jis yra kaltas dėl žodinio konflikto ir dėl to, kad įsivėlė į šį konfliktą, jis gailisi. Jis yra kaltas tik dėl to, kad pradėjo bendrauti su G. V. Po nagrinėjamo įvykio jis sužinojo, kad G. V. nori 5 000 eurų, dėl to jam buvo šokas. Jis vienas augina ir prižiūri (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Jis (duomenys neskelbtini) metų praleido įkalinimo įstaigoje, (duomenys neskelbtini) metus jis vartojo narkotikus, tačiau gimus sūnui jis nuėjo į reabilitacijos centrą ir nuo to laiko jis narkotikų nevartoja. Jo sūnaus mama yra priklausoma nuo narkotikų – nors ji bandė gydytis, tačiau jai nepavyko, taigi jis kreipėsi į teismą, kad jam paskirtų vaiko globą. Jo mama yra pensininkė. Jis nedirba nuo (duomenys neskelbtini). Jo finansinė padėtis yra labai bloga, pajamas jis gauna tik iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis yra darbingas tik (duomenys neskelbtini) procentais.

3. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ vairuotoju. G. V. jis pažįsta, jie kartu dirba, G. V. kaip ir jis buvo vairuotojas. 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. G. V. vairuojamu automobiliu jie atvažiavo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas: jis su G. V. nuo pat pradžių nesutarė, nes jį priėmė į vietą, kur dabar dirba G. V. Užvažiavęs į garažą G. V. pradėjo jį įžeidinėti, sakyti, kad jis nieko nemoka ir šiame darbe jam nieko neišeis. Jis G. V. atsakė, kad šis galvotų, ką sako, kadangi jis daug ką mokėjo daryti. G. V. jis tikrai nemušė, jiedu tik apsižodžiavo ir susistumdė, t. y. vienas kitą jie pastūmė. Kumščiais G. V. jis nemušė, pargriovęs G. V. jis nebuvo. Garaže buvo ir R. P., kuris viską matė ir gali paliudyti. Kitą dieną jis paskambino G. V. ir pastarojo dėl įvykio atsiprašė. G. V. jam pasakė, kad jam lūžo šonkauliai. Kitą dieną jam atvykus į darbą įmonės direktorius jam pasakė, kad jis yra atleistas. Jis norėtų susitaikyti su G. V. (b. l. 58-64).

4. Teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad kartu su G. S. jis porą savaičių dirbo UAB „G.“. G. S. dirbo pagalbiniu darbuotoju, o jis –vairuotoju – vežėju. G. V. minėtoje įmonėje labai pageidaujamas nebuvo, nes G. V. ne kokios bendravimo manieros: G. V. žodžiu konfliktuodavo su kitais darbuotojais. Nagrinėjamo įvykio dieną jis dirbo su G. V. ir G. S. Jis dirbo prie agregato aparato valdymo, o G. S. ir G. V. – kaip pagalbiniai darbuotojai vienas kitam padėjo. Dirbdamas jis turi akylai stebėti savo darbą tam, kad nieko nesulaužytų ir neperspaustų vamzdžių, dėl to dairytis ir žiūrėti, kas ką veikia, jis negali. Jiems automobiliu grįžtant į garažą G. V. vairavo automobilį, G. S. sėdėjo per vidurį, jis – prie lango. Ar važiuojant automobiliu G. S. ir G. V. konfliktavo, jis neatkreipė dėmesio. Atvykę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, išlipę iš automobilio jie kartu nuėjo į dirbtuves ruoštis namo. Tuo metu tarp G. S. ir G. V. kilo žodinis konfliktas (dėl kokių priežasčių, jis nežino), kurio metu pastarieji garsiai barėsi. G. S. ir G. V. vienas nuo kito stovėjo metro atstumu, jis buvo kiek toliau. Siekdamas išvengti rimtesnio konflikto G. S. ir G. V. jis pasakė, kad užtenka bartis, liepė išsiskirti, minėjo, kad jau laikas namo. Po to jie nuvažiavo namo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis matė tik žodinį konfliktą, girdėjo keiksmažodžius, tačiau besimušančių G. S. ir G. V. jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu dėl muštynių jis tikrai nieko nepasakojo: jis matė tik barnį, tačiau muštynių jis nematė. Taip, kaip parašyta apklausos protokole, jis nesakė. Apklausos protokolą, kurį jis pasirašė, jis skaitė. Prieš nagrinėjamą įvykį G. V. skausmais nesiskundė, ant pastarojo kūno mėlynių jis nematė. Kitą dieną jam paskambino į darbą ir pasakė, kad G. V. sumušė. Kas galėjo sumušti G. V., jis nežino. Jis nematė, kad nagrinėjamo įvykio dieną G. V. būtų konfliktavęs su kuo nors kitu.

5. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad jis dirba UAB „G.“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. važiuojant gręžimo agregatu „Iveco Magirus“, kurį vairavo jo bendradarbis G. V., tarp pastarojo ir dar vieno jo bendradarbio vardu G. (tikslių pastarojo duomenų jis nežino, nes šis neseniai buvo priimtas į darbą) kilo žodinis konfliktas. Ar G. griebė už automobilio vairo ir reikalavo važiuoti lėčiau, jis nematė, kadangi sėdėjo iš krašto ir žiūrėjo pro langą. Jiems atvažiavus į teritoriją prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra laikomas įmonės transportas, tarp G. ir G. V. kilo muštynės. Pribėgęs prie G. ir G. V. pastaruosius jis išskyrė. Kiek tiksliai smūgių sudavė G. ir į kokias kūno dalis, jis tiksliai pasakyti negali, nes neskaičiavo ir viso konflikto nematė: jis matė tik konflikto kulminaciją. Ar G. V. buvo sumuštas veidas, jis neatkreipė dėmesio. Po šio konflikto jie visi išvažiavo namo. Daugiau įvykio liudininkų nebuvo (b. l. 18-19).

6. Teisiamojo posėdžio metu G. V. parodė, kad G. (koks tikras pastarojo vardas, jis nežino, pastarąjį jis vadindavo „G.“), jis pažįsta. Anksčiau G. dirbo šalia: vairavo vilkiką, ateidavo gerti kavos, jų santykiai buvo normalūs. 2020 m. sausio 20 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 14.00-14.30 val. sugedo agregatas, kurį reikėjo virinti. Jiems važiuojant į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), virinti gręžimo agregato, automobilį vairavo jis, G. sėdėjo prie lango, R. P. –per vidurį. Kelias buvo duobėtas, G. prašė važiuoti lėčiau, nes šiam pasidarė bloga. Po to G. stvėrė už vairo, dėl ko jis sustojo. Išlipęs iš automobilio G. nuėjo. Jis nuvažiavo iki angaro apie 60-70 metrų. Iš automobilio išlipo R. P. Iš kažkur atsirado G. ir du kartus trenkė jam į galvą, dantis. Po pirmo smūgio jis nenugriuvo, po antro smūgio jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Jam atsigavus G. jį spardė, o jis rankomis dengėsi veidą. R. P. G. nuo jo nustūmė. Atsikėlęs jis nusiprausė veidą, jautė, kad jam tinsta lūpa. Jam nuėjus į angarą G. metė į jį montiruotę, bet nepataikė. Jam vėliau išėjus iš angaro G. jau buvo aprimęs. Nusiprausęs jis išvažiavo namo. Atsigulęs jis jautė skausmus, dėl to jis nuvažiavo pas gydytoją, kuris nustatė, kad jam lūžęs šonkaulis. Iš ligoninės jis paskambino direktoriui, kuris jam pasakė, kad G. bus atleistas. Kitą dieną jam paskambinęs G. minėjo apgailestaujantis, tačiau jis nežino, ar tai galima laikyti pastarojo atsiprašymu. G. anksčiau dirbo su vilkiku, tačiau su agregatu G. dirbęs nebuvo. Jis G. parodė, kaip dirbti, gal tai pastarajam nepatiko, dėl ko jį užpuolė. Jiedu nesistumdė: G. iš karto sudavė jam du smūgius į galvą, į dantis. Po pirmo smūgio jis norėjo G. trenkti atgal, bet nepataikė. Po to G. jį visur spardė, o jis rankomis dengėsi veidą. G. jam pataikė į žastą, šonus, jam lūžo šonkaulis. Jis niekur kitur nebuvo ir susižaloti negalėjo. Turtinę žalą sudaro nulaužtas dantis, sulaužytas šonkaulis, sužalotas veidas. Prasidėjus karantinui danties jis susitvarkyti negalėjo. (duomenys neskelbtini) jį informavo, kad danties tvarkymas jam kainuos 1 400 eurų. Danties jis dar netvarkė, užsirašė į eilę. Kovo 13 d. jis norėjo traukti danties šaknį, bet dėl karantino jam to padaryti neleido. Jis turi tai patvirtinančius dokumentus. Vaistų pirkimo čekių su savimi jis neturi, pirktų maisto papildų čekių jis nerinko. Dantis jam yra nepašalintas iki šiol. Be to, jis patyrė sukrėtimą: jam yra (duomenys neskelbtini) metai, jam prasidėjo nemiga, stresas, jis iki šiol blogai miega, numetė 15 kilogramų. Kovo 13 d. baigėsi jo nedarbingumas, o kovo 16 d. prasidėjo karantinas. (duomenys neskelbtini), kurioje jis lankėsi, susirgo jo šeimos gydytoja. Bendradarbiai bijojo, kad jis užsikrėtė ir gali užkrėsti juos, todėl jis išėjo iš darbo. Be to, jam jau (duomenys neskelbtini) metai, jis niekam nereikalingas. Šiuo metu jis oficialiai nedirba, prižiūri statybas (duomenys neskelbtini) rajone. G. jam pinigų nesiūlė. R. P. negalėjo nematyti, kas vyko, šiam lengviausia pasakyti, kad nematė.

7. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodė, kad jis dirba UAB „G.“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. važiuojant gręžimo agregatu „Iveco Magirus“ kartu važiavęs jo bendradarbis G. netikėtai griebė už vairo ir pareikalavo važiuoti lėčiau, nes kelias buvo duobėtas ir automobilį kratė. Jam sustojus netoli įmonės angarų, esančių (duomenys neskelbtini), G. išlipo, priėjo prie automobilio ir atidarė dureles, tačiau jis nuvažiavo prie angaro. Jam išlipus iš automobilio prie jo priėjo G. ir netikėtai du kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Nuo smūgių jis parkrito ir trumpam buvo praradęs sąmonę. G. pradėjo spardyti jį kojomis į įvairias kūno vietas. Pribėgęs R. P. nutraukė G. puolimą. Po to jis nuėjo nusiprausti veidą, G. jį persekiojo, metė į jį metalinį raktą ir ratų montavimo įrankį, bet nepataikė. Tada jis išėjo į lauką, o vėliau visi išvažiavo. Prieš tai jokių konfliktų tarp jo ir G. nebuvo. Vakare jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai, t. y. kairės pusės vienuolikto šonkaulio lūžis, veido sumušimas, dešinės rankos dilbio sumušimas, nugaros sumušimas ir klibantis vienas dantis (b. l. 11-14).

8. Specialistas, apžiūrėjęs G. V. kūną, pastarajame nustatė poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar paviršiais prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2020 m. sausio 20 d. 20.24 val. Įvertinus makromorfologinį vaizdą nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito: pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29-31).

9. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme G. S. neigė sudavęs bent vieną smūgį G. V., taip pat tikino pastarojo nespardęs. Teismo posėdžio metu G. S. parodė, jog apsižodžiavę su G. V. jiedu pradėjo stumdytis, o besistumdydami abu buvo pargriuvę, besistumdydamas su G. V. jis galėjo pastarajam suduoti, taigi G. S. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Tuo tarpu G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, jog G. S. supykęs išlipo iš jo vairuojamos transporto priemonės, po ko priėjęs du kartus smūgiavo jam į galvos sritį, dėl ko jis parkrito ir trumpam prarado sąmonę, o jam atgavus sąmonę G. S. jį gulintį spardė.

10. Tai, kad aptariamo įvykio metu G. V. buvo padaryti įvairūs sužalojimai kūne – kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimas, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžis, konstatavo ir specialistas, iš karto po nagrinėjamo įvykio apžiūrėjęs G. V. kūną. Specialistas nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Santaros klinikas 2020 m. sausio 20 d. 20.24 val. neilgai trukus vienas po kito. Ant G. V. kūno nustatyti sužalojimai bei jų lokalizacija tik patvirtina G. V. parodymus, t. y. kad jam buvo smūgiuota tiek į galvos sritį, tiek smūgiai, nuo kurių G. V. lūžo šonkaulis, buvo suduoti G. V. ir į nugarą bei juosmenį, tikėtina – jam parkritus. G. V. nurodytos aplinkybės sutampa su specialisto nustatytais duomenimis bei su liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tarp G. S. ir G. V. vykusias muštynės. Pažymėtina, jog tiek G. V., tiek G. S. nurodė, jog jųdviejų konfliktą nutraukė ir juos išskyrė kolega R. P., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog tarp G. S. ir G. V. vyko muštynės, tačiau apklaustas teisme R. P. tokių savo parodymų išsižadėjo ir nurodė įvykio dieną girdėjęs tik žodinį konfliktą tarp G. S. ir G. V., tačiau jokių muštynių nematęs. Teismui nėra žinomi tokie R. P. parodymų pakeitimo motyvai, tačiau, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo nesiremti R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad G. V., iš dalies R. P. ir G. S. parodymai, taip pat specialisto išvada patvirtina, jog 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), G. S. konflikto metu priėjęs prie G. V. du kartus kumščiu trenkė G. V. į veidą. G. V. nuo smūgių parkritus, G. S. apie septynis kartus kojomis sudavė G. V. į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais G. S. G. V. padarė poodines kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. G. S. konflikto metu du kartus kumščiu trenkė G. V. į veidą. G. V. nuo smūgių parkritus, G. S. apie septynis kartus kojomis sudavė G. V. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais G. V. padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

12. G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

13. Spręsdamas dėl G. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad G. S. yra recidyvistas, o tai yra G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. S. praeityje ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą dėl to, kad viešoje vietoje, būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie žmonių, juos gąsdino (b. l. 98-99), kas leidžia teismui G. S. vertinti kaip linkusį konfliktuoti, todėl teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. S. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su G. S. elgesio kontrole, bausmės terminą nustatant artimą maksimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. S. skirtina vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant G. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Civiliniai ieškiniai

14. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti nusikalstama veika padarytą 1 687 eurų dydžio turtinę žalą ir 3 000 eurų dydžio neturtinę žalą bei priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 46).

15. Vertindamas G. V. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad G. V. pateikė čekį, iš kurio matyti, jog panoraminės dantų rentgeno nuotraukos atlikimas kainavo 15,70 eurų, taigi ši civilinio ieškinio dalis yra pagrįsta.

16. Pagrįstu teismas taip pat laiko G. V. reikalavimą atlyginti išlaidas, patirtas dėl vaistų ir pagerinto maitinimo: tyčiniais G. S. veiksmais G. V. buvo padaryti sužalojimai, kuriems gydyti, akivaizdu, reikėjo pirkti vaistus ir papildus. Nors G. V. ir nepateikė vaistų ir papildų įsigijimo čekių, teismas įsitikinęs, kad G. V. nurodyta 200 eurų suma, jo patirta dėl vaistų ir papildų pirkimo, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus yra adekvati, taigi priteistina iš G. S. G. V. naudai.

17. Spręsdamas dėl G. V. reikalavimo atlyginti danties šalinimo, implantacijos ir protezavimo išlaidas, teismas pažymi, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė G. V., minėtų išlaidų jis nepatyrė (danties nešalino, neimplantavo ir neprotezavo), šios išlaidos bus patirtos ateityje.

18. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019).

19. Teismas pažymi, kad, kaip konstatavo specialistas, dėl nusikalstamų G. S. veiksmų, be kita ko, G. V. buvo padarytas penkiolikto danties panirimas. Iš (duomenys neskelbtini) pateikto gydymo plano matyti, kad penkiolikto danties šalinimas ir implantacija kainuos 1 472 eurų, taigi, esant priežastiniam ryšiui tarp nusikalstamų G. S. veiksmų ir išlaidų, kurias G. V. galbūt patirs šalindamas minėtais nusikalstamais G. S. veiksmais jam padarytą žalą, ši suma priteistina iš G. S. G. V. naudai.

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad G. V. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais G. S. veiksmais jam padarytos turtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš G. S. G. V. naudai 1 687 eurų turtinės žalos.

21. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl G. S. nusikalstamų veiksmų G. V. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas G. V. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

23. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

24. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – civilinis ieškovas G. V. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus ir pan. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes. Nustatydamas G. V. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir G. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors G. S. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba, pajamas jis gauna tik iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jis vienas augina ir prižiūri (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad G. V. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais G. S. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš G. S. G. V. naudai 2 000 eurų neturtinės žalos. Pažymėtina, kad tokia suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019)

25. Vertindamas G. V. prašymą priteisti iš G. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad, kaip kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi, G. V. prašymas priteisti iš G. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, yra tenkintinas.

26. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti G. S. nusikalstama veika dėl G. V. gydymo patirtą 117,77 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 41). Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, G. V. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 117,77 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu G. S. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl G. S. nusikalstama veika dėl G. V. gydymo patirtos 117,77 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš G. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 117,77 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Procesinės prievartos priemonės

27. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 65-66), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. S. (G. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. (G. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. S. (G. S.) G. V. naudai priteisti 1 687 eurų turtinės žalos, 2 000 eurų neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. S. (G. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 117,77 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti G. S. (G. S.) kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas