Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Giedrei Stankevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu nedirbantis dėl negalios, turintis 15 proc. darbingumą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2014 m. spalio 7 d. Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlyginai išdirbti 40 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) 2015 m. liepos 29 d. Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 2 dalį (1 veika), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį, 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

3) 2015 m. gruodžio 16 d. Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

4) 2016 m. sausio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 (2 veikos) ir 2 dalį (3 veikos) subendrinta 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su T. V. B.;

5) 2016 m. vasario 4 d. Ignalinos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 2 dalį (4 veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 75 straipsnį, 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos; 2016 m. birželio 28 d. Ignalinos r. apylinkės teismo nutartimi, ši bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nebendrauti su T. V. B.; (teistumai neišnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenantis . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nuo 2017 m. liepos 4 d. dirbantis UAB „T“ . (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2004 m. kovo 18 d. Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

2) 2004 m. lapkričio 15 d. Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

3) 2011 m. birželio 16 d. Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 7 MGL (910 litų) bauda (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., veikdamas kartu su M. S., vienintelio akcininko sprendimu 2016 m. balandžio 14 d. būdamas paskirtas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 15 d., turėdami tikslą pasisavinti jam (N. J.) patikėtą UAB „B“ turtą, pasinaudodamas jam bendrovės suteiktais įgaliojimais, be vienintelio akcininko sutikimo, išgryninęs iš įmonei „B“ priklausančios sąskaitos Nr. . (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera Lt“ UAB, adresu Mėnulio g. 7, Vilniuje, 17 795,00 eurų, priklausančius UAB „B“, bei iš anksto susitaręs su M. S., kad pastarasis lauks automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartoje vietoje, adresu Mėnulio g. 6, Vilniuje, ir stebės aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, apie 16.28 val. šiuos pinigus pasisavino, po ko pasišalino iš įvykio vietos M. S. vairuojamu automobiliu. Šiais veiksmais N. J. kaltinamas padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. S., veikdamas kartu su N. J., kuris vienintelio akcininko sprendimu 2016 m. balandžio 14 d. būdamas paskirtas UAB „B“ įmonės kodas . (duomenys neskelbtini), registruotos adresu . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 15 d., turėdami tikslą pasisavinti N. J. patikėtą UAB „B“ turtą, N. J. pasinaudojus bendrovės suteiktais įgaliojimais, be vienintelio akcininko sutikimo, išgryninus iš įmonei „B“ priklausančios sąskaitos Nr. . (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera Lt“ UAB, adresu Mėnulio g. 7, Vilniuje, 17 795,00 eurų, priklausančius UAB „B“ bei iš anksto susitarus su N. J., jis (M. S.) laukė automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartoje vietoje, adresu Mėnulio g. 6, Vilniuje, ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, apie 16.28 val. šiuos pinigus N. J. pasisavinus, po ko iš įvykio vietos pasišalino jo (M. S.) vairuojamu automobiliu, taip savo veiksmais saugodamas bendrininką ir vairuodamas transporto priemonę, padėjo N. J. pasisavinti patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įmonėje UAB „B“ buvo įdarbintas R. K. iniciatyva. Jie neaptarė darbo sąlygų, bet R. K. žadėjo sumokėti 1000 eurų už tai, kad jis (N. J.) taps direktoriumi. Suprato, kad tai yra vienkartinis atlyginimas. Nežino, kiek laiko būtų turėjęs dirbti direktoriumi, nebuvo aptarę kokius darbus reikės dirbti. Jam reikėjo padaryti tai ką nurodė R. K.: pasirašyti R. K. paruoštus dokumentus, nuvykti į banką paimti paskolą, o gautus pinigus iš banko atiduoti R. K.. Už tai jis turėjo gauti 1000 eurų vienkartinį atlyginimą. Kažkada paskambino R. K. ir pasakė, kad jis (N. J.) atvažiuotų už valandos, apiformino direktoriumi ir viskas. Kaip direktorius jis (N. J.) nieko nedarė tik pasirašinėjo dokumentus, viską darė R. K.. Tiksliai nepamena, kiek kartų pasirašinėjo dokumentus, gal tris kartus. Vieną kartą kartu ėjo į Registrų centrą, kad apiformintų direktoriumi. Dėl kitų dokumentų nežino. Su R. K. bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu niekada nesinaudojo ir elektroninių laiškų niekada niekam nėra rašęs. Po to, kai pasirašė dokumentus, R. K. paskambino, pasakė, kad atvažiuotų gražiau apsirengęs. Tuomet nuvažiavo į banką. R. K. padavė dokumentus, antspaudą, prie banko supažindino su buhaltere ir jie su buhaltere nuėjo į banką pasiimti pinigų. Tada pasakė, kad jis (N. J.), kaip direktorius, turi uždėti antspaudą. Uždėjo antspaudą. Banke pasakė, kad maždaug po valandos turi būti pinigai. Tada nuvažiavo su R. K. ir jo draugu į kavinę. Buhalterė išvažiavo. Kavinėje R. K. draugas kompiuteriu pervedė pinigus. Kažkiek palaukus su R. K. nuėjo į banką „Paysera“ Mėnulio gatvėje, o kitas žmogus liko sėdėti kavinėje. Banke grynais jam (N. J.) išdavė apie 18 000 eurų, bet iš tikrųjų buvo 20 000 eurų paskola. Banke buvo su R. K., bet jis pats (N. J.) nieko nešnekėjo, tiesiog paėmė pinigus ir viskas. M. S. tuo metu buvo mašinoje. M. S. jis buvo papasakojęs apie imamą paskolą ir apie tai, kad R. K. neduos pinigų. Išėjus iš banko jis su visais išgrynintais pinigais pabėgo nuo R. K., atsisėdo į mašiną, kurioje jo laukė M. S. ir kartu buvusi L. F. ir nuvažiavo, taip pabėgdami nuo R. K.. Pakeliui, kaip ir buvo žadėjęs, Mariui atidavė 2000 eurų, jam liko apie 16 000 eurų. Už tuos pinigus pirko mašiną, traktorių, likusią dalį atidavė policijai. Suprato, kad jis kaip direktorius paima pinigus ir išgrynina. Išgryninus pinigus jam turėjo duoti 1 000 eurų. Tuo metu jis negalvojo, kad daro nusikaltimą, galvojo, kad pasiima tuos pinigus sau. Žinojo, kad jam pagal susitarimą priklauso tik 1 000 eurų, bet nusprendė pasiimti visus pinigus. Taip darė žinodamas, kad jo draugė L. F., taip pat kaip ir jis (N. J.), R. K. prašymu paėmė paskolą iš banko, gavo 1 000 eurų, bet tapo skolinga bankui. Dėl to ketino kreiptis į policiją, todėl R. K. paskolą perrašė ant kito žmogaus. Savo veiksmus šiandien vertina blogai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes tai buvo ne jo pinigai ir taip daryti negalima. Tuo metu nepagalvojo, kad tai yra įmonės pinigai. Supranta, kad padarė žalą ir pripažįsta pareikštą ieškinį dėl jo paimtos pinigų dalies, t. y. 18 000 eurų. Mano, kad būtų teisinga grąžinti R. K. tuos pinigus, kuriuos jis pasiėmė iš banko.

Teisiamajame posėdyje N. J. taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildomai paaiškino, kad paraišką bankui dėl paskolos pildė R. K.. Pamena, kad R. K. kompiuteriu pildė paraišką. Jis (N. J.) pats neskaitė, ką rašė. R. K. pasakė, kad pokalbio metu banke jis (N. J.) turės paaiškinti, kad įmonei paskola reikalinga, nes pirks skiedrų pjaustymo aparatą. Kažką buhalterė kalbėjo, kad pinigai reikalingi tam, kad bus kuriamos darbo vietos. Išgryninimą suprato, kaip pinigų paėmimą, nuėmimą. Rašė SMS žinutę Laurai, kad atvažiuotų jo paimti prie banko. Pasakė L. ir M., kad pinigus pasiims sau, nes jam kilo įtarimas, kad R. K. atlieka kažką neteisėto. Po sulaikymo sužinojo, kad yra daugiau tokių asmenų, kaip jis ir L., su kuriais R. K. daro tą patį, ką ir su jais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad N. J. jam papasakojo apie jo ir R. K. imamą paskolą. N. J. jam pasakė, kad tikriausiai neatiduos R. K. banko duotų pinigų. Jo paprašė pavairuoti mašiną, kad R. K. nepagautų su iš banko paimtais pinigais. Jis (M. S.) sutiko. Prieš tai dieną, N. J. parodė, prie kurio banko reikės palaukti, nežiūrėjo konkrečios vietos. R. K. paėmė N. J. prie Akropolio, o jis su L. F. nuvažiavo prie banko. N. J. parašė žinutę, kad išeina iš banko, jis privažiavo, o N. J. atbėgo. R. K. vijosi, sakė stok, o N. J. įsėdo į mašiną ir jie visi nuvažiavo. Jis suprato, kad N. J. atbėgs, kad jo nepagautų R. K.. Suprato, kad reikės padėti, jei reikės bėgti. Suprato, kad reikia pabėgti, kad nepagautų R. K. ir jam nereikėtų pinigų grąžinti. N. J. davė jam 2 000 eurų. N. J. buvo truputį skolingas, atidavė skolą ir dar davė. Supranta, kad padarė žalą savo veiksmais, prisidėjo prie tos žalos. Teisinga būtų grąžinti 2 000 eurų ir kiek nors moralinės žalos atlyginti bei bankui kažkiek atlyginti.

Teisiamajame posėdyje M. S. taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildomai paaiškino, kad suprato, jog už tai, kad N. J. paims paskolą, R. K. jam duos 1000 eurų. Suprato, kad turėjo padėti tam, kad N. J. nepagautų, nes, kaip suprato, jis turėjo atiduoti tuos pinigus R. K.. Pripažįsta tai, kad buvo N. J. pagalbininkas tam, kad N. J. galėtų pabėgti su pinigais.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta kaltinamųjų kaltė pasisavinus N. J. patikėtą didelės vertės svetimą turtą, kad darant šią veiką, M. S. veikė kaip N. J. padėjėjas. Jų kaltė įrodyta iš esmės nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais kaltinamųjų N. J. ir M. S. parodymais ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (t. 3, b. l. 19-30; 128-131);

- liudytojo R. K. parodymais apie tai, kad jo sprendimu N. J. buvo įdarbintas UAB „B“, kad jis tvarkė dokumentus ir vyko su N. J. į banką paskolos, kad išgryninus banko paskolą N. J. pabėgo su paimtais pinigais ir į sėdo į jo laukusį automobilį (t. 1, b. l. 35-37);

- liudytojos A. R., kuri dirbo AB „C“, parodymais, apie tai, kad N. J. veikdamas kaip UAB „B“ direktorius, kartu su buhaltere, buvo atvykęs į banką ir gavo banko suteiktą 20 000 eurų paskolą (t. 1, b. l. 39-40);

- liudytojos V. D. parodymais apie tai, kad ji, veikdama kaip asmuo, tvarkęs UAB „B“ buhalteriją, kartu su R. K. pristatytu N. J., veikiančiu kaip UAB „B“ direktorius, vyko į banką ir gavo ten banko suteiktą paskolą (t. 1, b. l. 47-49);

- liudytojos L. F. parodymais, iš kurių matyti, kad ji, panašiai kaip ir N. J., buvo paėmusi banko paskolą ir perdavusi gautus pinigus R. K., už ką gavo 1 000 eurų; kad ji taip elgėsi, nes pačiam R. K. bankas paskolos būtų nedavęs; kad papasakojo apie tai N. J., kuris paprašytas R. K. nutarė paimti banko paskolą, bet pinigų R. K. neatiduoti; kad apie tai papasakojo M. S.; kad ji kartu su M. S. laukė N. J. automobilyje, kai šis buvo banke; kad matė kaip N. J. bėgo nuo R. K., įsėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo, po ko N. J. davė M. S. pažadėtą sumą pinigų (t. 1, b. l. 51-55);

- kitais byloje esančiais dokumentais.

Faktinės bylos aplinkybės proceso dalyviams iš esmės nekėlė abejonių, kaltinamieji jas visiškai pripažino, o proceso dalyviai dėl to abejonių nekėlė, todėl teismas įžvelgia pagrindą plačiau pasisakyti tik tiek, kiek kaltinamųjų parodymai svarbūs vertinant subjektyviąją inkriminuotos veikos pusę ir kaltinamųjų kaltės turinį.

Taigi, abiejų kaltinamųjų veiksmuose yra visi tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, abu kaltinamieji tą visiškai pripažįsta, todėl kaltinamųjų kaltė pasisavinant patikėtą didelės vertės svetimą turtą yra įrodyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertindamas neabejotinai nustatytą faktinę aplinkybę, jog M. S. veikė kaip N. J. padėjėjas, teismas pripažįsta, kad pastarieji veikė kartu. Visgi, tokia išvada neleidžia konstatuoti, kad jie veikė bendrininkų grupėje, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį „Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai“. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju N. J. veikė kaip vykdytojas, o M. S. kaip padėjėjas, teismas šalina kaltinamajame akte inkriminuotą bendrininkavimo formą ir konstatuoja, kad N. J. ir M. S. nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, o ne bendrininkų grupėje.

Dėl bausmių skyrimo

Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių, svarbiausių ir atsakingiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijų. Skiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Teismas skiria bausmę laikydamasis BK numatytų bausmės skyrimo taisyklių pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, už kurią įstatymų leidėjas numato pakankamai griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 10 (dešimties) metų. Jokių kitų bausmės rūšių BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos jų reikšmę, kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir jau minėtas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, bei motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos bausmės vidurkis – kiek daugiau nei 5 metai laisvės atėmimo.

Dėl bausmės N. J.

Skirdamas bausmę N. J., teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. padarė sunkų baigtą nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas pabrėžia, kad šiuo atveju N. J. padaryta veika savo pavojingumu nepasireiškė taip pavojingai, kaip tai nustatoma kitose panašaus pobūdžio bylose, kai juridinio asmens vadovas sumano ir pasisavina jam patikėtą juridiniam asmeniui priklausantį turtą. Iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, kad N. J. nusikalstamą elgesį ir jo mechanizmą sugalvojo ne pats N. J.. Jis veikė kaip R. K. de facto valdomo juridinio asmens atstovas, gaunant paskolą darė viską, ką nusprendė faktiškai juridinį asmenį valdantis asmuo (ne kaltinamasis N. J. inicijavo banko kredito gavimą, ne jis teikė dokumentus bankui, ne jis banko suteiktą kreditą iš ieškovo sąskaitos pervedė į kitą įmonei priklausančią sąskaitą, esančią elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera LT“), o tik pats sumanė tik jau gautos paskolos ir jau išgrynintos pinigų sumos pasisavinimą, kuri pagal pirminį planą turėjo būti perduota faktiškai juridinį asmenį valdančiam ir banko paskolos klausimus sprendusiam R. K..

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis, papasakodamas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdyje aiškiai išreiškė neigiamą tokio poelgio vertinimą ir parodė, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Apygardos teismas pažymi, jog nors kaltinamajame akte N. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 3, b. l. 163), teisiamajame posėdyje prokuroras šios aplinkybės neprašė pripažinti sunkinančia. Teismas jau aptarė, kad šioje byloje nepagrįstai inkriminuotas kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupėje, taigi, ši aplinkybė nelaikytina N. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Vertindamas kaltinamojo N. J. asmenybę teismas pastebi, jog pastarasis anksčiau jau kelis kartus teistas, ne kartą yra padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidė kitų asmenų turtinius interesus. Nagrinėjama veika padaryta netrukus po to, kai valstybė, jam buvo išreiškusi pasitikėjimą ir jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant kitose bylose (šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu jau buvo įsiteisėjęs 2016 m. sausio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo N. J. nuteistas 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su šioje byloje nuteistu kitu asmeniu). Kaltinamasis N. J. ne kartą baustas ir administracine tvarka, daugeliu atveju už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, 2013 metais, kelis kartus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą (baustumai negaliojantys).

Teismas pastebi, kad N. J. turi mažametį vaiką, yra neįgalus, jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, o jo darbingumas siekia tik 15 proc. Kaltinamojo N. J. liga pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1r-308/v-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 29 punktą laikoma sunkia nepagydoma liga (t. 4, b. l. 67-68). Teismas vertina kaip labai rimtus kaltinamojo gynėjos argumentus dėl šios ligos pobūdžio ir jos gydymo specifikos, nes kaltinamajam N. J. nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. po 4 valandas 3 kartus per savaitę atliekamos gyvybiškai būtinos dializės procedūros (t. 4, b. l. 71-72). Visgi teismas pastebi, kad šia liga kaltinamasis sirgo ir darydamas nusikalstamą veiką. Iš gynėjos pateiktų dokumentų matyti, kad minėta sunki nepagydoma liga buvo nustatyta dar 2015 m. gruodžio 14 d. sveikatos būklės patikrinimo akte (t. 4, b. l. 67-68). Taigi, nei liga, nei jos pobūdis, taip pat net du teismo nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiai), jo neatgrasė nuo tolesnio nusikalstamo elgesio kėsinantis į kitų asmenų turtinius interesus. Visa tai teismui leidžia daryti vienintelę išvadą, kad tokioje situacijoje kaltinamajam turi būti skiriama BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas jau minėtas aplinkybes, net ir turint omenyje ankstesnius N. J. teistumus, įvertinant mažesnį šioje byloje padarytos veikos pavojingumą ir N. J. ligą, jam skirtina švelnesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo gynėja atsižvelgdama į kaltinamojo ligos pobūdį prašė vadovautis BK 76 straipsnio nuostatomis ir kaltinamąjį N. J. atleisti nuo bausmės dėl ligos, atkreipdama dėmesį ir į tai, kad N. J. gydymui reikalingos procedūros negali būti atliktos laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Tokią poziciją gynėja grindė 2016 m. sausio 14 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės raštu N. 7-34 (t. 4, b. l. 90).

Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį galimas esant dviem sąlygoms: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir 2) dėl šios ligos bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti būtų per sunku.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad „atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas, kaip nurodyta BK 76 straipsnio 1 dalyje, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2006). Iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir baudžiamosios teisės doktrinoje: „įstatyme įtvirtinti žodžiai „gali būti“ reiškia teismo nuožiūrą. Padaręs išvadą, kad kaltininkas turi atlikti paskirtą bausmę, teismas netaiko atleidimo nuo bausmės arba taiko kitas atleidimo nuo bausmės rūšis, pavyzdžiui, bausmės vykdymo atidėjimą.“ (Piesliakas, V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2006-2008, p. 397). Teisės doktrinoje taip pat laikomasi nuostatos, kad „sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, daug reikšmės turi laikotarpis, kuriuo paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės“ (Abramavičius, A. et. al.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai.) Vilnius: teisinės informacijos centras, 2004, p. 409). Teismas visiškai pritaria tokiai pozicijai, todėl atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis minėta liga sirgo darydamas nusikalstamą veiką, kad tuo metu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, nemato pagrindo pripažinti, kad dėl minėtos ligos nuteistasis turi būti besąlygiškai atleistas nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pripažįsta, kad tokioje situacijoje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Darydamas tokią išvadą teismas pastebi, kad ankstesniais teismo sprendimais laisvės atėmimo bausmės vykdymas N. J. atžvilgiu buvo atidėtas paskiriant pakankamai švelnius įpareigojimus (įpareigojimai per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su vienu iš bendrininkų), kurie nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

Teismo įsitikinimu, teismo sprendimas, tiek sprendžiant atleidimo nuo bausmės klausimą dėl ligos, tiek sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, negali formuoti nebaudžiamumo jausmo, todėl kaltinamajam, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skirtini griežtesni įpareigojimai, kuriuos jis realiai galėtų įvykdyti nepaisant jo ligos ir kurie padarytų kaltinamajam poveikį koreguojant jo elgesį taip, kad ateityje jis nedarytų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, nagrinėjamoje situacijoje tikslinga įpareigoti N. J. dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje bei atsižvelgiant į kaltinamojo darbingumo lygį ir galimybes įvertinant jo poziciją išsakytą teisme, jog jis siekia ieškotis darbo ir dirbti, įpareigoti jį atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas sudarytų palankesnes sąlygas ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui. Civilinio ieškovo interesus padėtų užtikrinti kaltinamojo įpareigojimas atlyginti padarytą žalą, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, ligos pobūdį, turimą darbingumo lygį, tokios pareigos vykdymas negali būti siejamas su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu.

Visų aptartų argumentų kontekste, kaltinamojo gynėjos pozicija, kad nuteistasis turi būti atleistas nuo bausmės, nes laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti užtikrintas jo gydymas yra per ankstyva. Laisvės atėmimo vietų ligoninės galimybės gali kisti, be to, toks klausimas apskritai gali būti neaktualus, jei kaltinamasis laikysis jam paskirtų įpareigojimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl bausmės M. S.

Skirdamas bausmę M. S., teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. padarant sunkų baigtą nusikaltimą, t. y. pasisavinant patikėtą didelės vertės svetimą turtą, veikė kaip N. J. padėjėjas, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis nebuvo nusikalstamos veikos sumanytojas ir dalyvavo tik padedant N. J. pabėgti nuo R. K. su banke gautais pinigais.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis, papasakodamas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdyje aiškiai išreiškė neigiamą tokio poelgio vertinimą ir parodė, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo M. S. asmenybę teismas pastebi, jog pastarasis anksčiau jau kelis kartus teistas už nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidė kitų asmenų turtinius interesus. Visgi, teistumai už šias nusikalstamas veikas yra išnykę, o šioje byloje M. S. nusikalstamą veiką padarė iš esmės N. J. prašymu. Be to, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis kaip jau buvo aptarta šiame nuosprendyje yra mažiau pavojingas. M. S. yra baustas administracine tvarka, daugeliu atveju tai KET pažeidimai, vienas iš jų, padarytas 2010 metais buvo itin pavojingas (vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį), tačiau vėliau panašaus pobūdžio pažeidimų M. S. nedarė.

Teismas vertina ir tai, kad M. S. stengiasi susirasti darbą, 2017 m. balandžio mėnesį, išlaikęs reikiamus kursus ir egzaminus, įgijo teisę vairuoti C1E ir CE kategorijos automobilius bei susirado su tuo susijusį darbą, kuris, teismo nuomone, sudarys prielaidas gauti stabilias ir legalias pajamas.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat įvertinant tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų svarstyti ir paskirti švelnesnę nei įstatymo leidėjo numatytą bausmę, M. S. teisinga paskirti BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, kurios dydis turėtų būti aiškiai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teismo įsitikinimu, paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojus M. S. pradėti dirbti ir jau bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti dalį nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje UAB „B“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų N. J. ir M. S. solidariai: 1) turtinę žalą, kuri atitinka iš banko gautos, išgrynintos ir pasisavintos paskolos sumą – 17 795 eurų; 2) nuostolius, susijusius su įsipareigojimais bankui, t. y. 20 proc. palūkanas nuo pasisavintos sumos, t.y. 3 559 eurų; 3) neturtinę žalą – 20 000 eurų; 4) bankinės sutarties administravimo mokestį – 150 eurų; 5) 1 200 eurų už suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 34-36).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška.

Taikant deliktinę atsakomybę (turtinė prievolė - atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Todėl teismai, nagrinėdami civilinį ieškinį, privalėjo išsiaiškinti, kuri ieškinio dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistųjų nusikalstama veika, kuri ne – patikrinti, ar dėl ieškinio pareiškime nurodytos žalos dalies atsiradimo nėra kalti ir kiti asmenys, taip pat ir pats kreditorius (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

Apygardos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje ne visi civilinio ieškovo nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su nuteistųjų nusikalstama veika. Iš bylos aplinkybių neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji N. J. ir M. S., veikdami kartu, M. S. veikiant kaip padėjėjui, o N. J. kaip vykdytojui, pasisavino 17 795,00 eurų, priklausančius UAB „B“. Taigi, ieškinio dalis dėl turtinės žalos dėl pasisavintos paskolos sumos – 17 795 eurų priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistųjų nusikalstama veika. Taigi, šioje dalyje ieškinys yra tenkintinas.

Visiškai kitaip teismas vertina ieškovo reikalavimus, susijusius su prašoma priteisti neturtine žala ir nuostoliais, susijusiais su įsipareigojimais bankui, t. y. 20 proc. palūkanomis ir banko sutarties administravimo mokesčiu – 150 eurų.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuota ir konstatuota pasisavinto svetimo turto vertė – 17 795 eurų.

Kaip jau minėta šiame teismo nuosprendyje, iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, kad N. J. nusikalstamą elgesį ir jo mechanizmą sugalvojo ne pats N. J., kad jis veikė kaip R. K. de facto valdomo juridinio asmens atstovas ir gaunant paskolą darė viską, ką nusprendė faktiškai juridinį asmenį valdantis asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ne kaltinamasis N. J. inicijavo banko kredito gavimą, ne jis banko suteiktą kreditą iš ieškovo sąskaitos pervedė į kitą įmonei priklausančią sąskaitą, esančią elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera LT“. Nustatyta, kad jis pats sumanė tik jau gautos paskolos ir jau išgrynintos pinigų sumos pasisavinimą, kuri pagal pirminį planą turėjo būti perduota faktiškai juridinį asmenį valdančiam ir banko paskolos klausimus sprendusiam R. K.. Taigi, N. J. veiksmų priežastinį ryšį su padaryta žala galima konstatuoti tik jau aptartoje dalyje dėl 17 795,00 eurų turtinės žalos ieškovui. Be to, teismas pritaria, kaltinamojo N. J. gynėjos argumentams, jog ieškovo reikalavimas dėl 20 000 neturtinės žalos, sumenkusios reputacijos finansų įstaigose, yra deklaratyvus ir neįrodytas.

Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo reikalavimai priteisti įmonei patirtą neturtinę žalą, t. y. 20 000 eurų, nuostolius, susijusius su įsipareigojimais bankui, t. y. 20 proc. palūkanomis, t. y. 3 559 eurų ir banko sutarties administravimo mokesčiu – 150 eurų - atmestini.

Vertindamas ieškovo reikalavimus, teismas pastebi, kad paprastai nuostolius privalo atlyginti prievolę pažeidęs (nusikalstamą veiką padaręs) asmuo. Visgi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Todėl teismų praktikoje nuosekliai laikomasis nuostatos, kad „bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai“ (plačiau Žr. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 29. p. 464). Atsižvelgiant į tai, turtinę žalą solidariai turi atlyginti abu kaltinamieji, nepriklausomai nuo to, kaip jie pasidalino pasisavintą 17 795,00 eurų sumą ar kiek N. J. iš šios dalies atidavė nusikalstamą veiką padėjusiam padaryti M. S..

Byloje civilinis ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų 1 200 eurų, nes būtent tokias išlaidas patyrė už suteiktas teisines paslaugas.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 3 dalį jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Taigi, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, ir vertindamas ieškovo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, apygardos teismas pastebi, kad didžioji civilinio ieškovo reikalavimo dalis byloje pripažinta kaip nepagrįsta ir netenkinta, be to, nei civilinio ieškinio parengimas, nei ieškovo interesų atstovavimas teisme nebuvo sudėtingas ir nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, todėl prašoma priteisti suma mažintina iki 200 eurų. Atsižvelgiant į skirtingą kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, iš kaltinamojo N. J. išieškotina 150 eurų, iš kaltinamojo M. S. 50 eurų proceso išlaidų.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamųjų turtą paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šis turtas nukreiptinas išieškojimui pagal civilinio ieškovo UAB „B“ pareikštą civilinį ieškinį.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašo konfiskuoti bendrai veikusių kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu naudotą, kaltinamojo N. J. motinai nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal pakvitavimą saugomas P. J.. Visgi, teismas pastebi, kad šis automobilis nebuvo įgytas iš nusikalstamos veikos, kad jis priklauso ne kaltinamiesiems, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, jog turto savininkas žinojo apie kaltinamųjų ketinimus, kad šio automobilio panaudojimas padarant nusikalstamą veiką buvo tik epizodinis. Atsižvelgiant į visa tai, minėtą automobilį konfiskuoti valstybės labui (turto konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme yra turto paėmimas valstybės nuosavybėn) nėra tikslinga ir proporcinga, todėl šis turtas jau tyrimo metu pagrįstai grąžintinas jo savininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant byloje užfiksuoto P. J. įsipareigojimo saugoti šį automobilį (t. 2, b.l. 96), nuosavybės teisės į šį turtą nebuvo ir nėra apribotos.

Kaltinamajam N. J. šiuo metu yra paskirtos 3 kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamajam M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo įsitikinimu, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems tikslinga palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kitų kardomųjų priemonių N. J. pratęsimas po nuosprendžio priėmimo netikslingas, todėl jos naikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. J. paskirtą bausmę sumažininti vienu trečdaliu ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 8 (mėnesiams) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti N. J.: 1) visą bausmės atlikimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ilgiau nei 7 paroms; 2) per 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Ignalinos r. apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi 2016 m. vasario 4 d. Ignalinos r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti N. J.: 1) visą bausmės atlikimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ilgiau nei 7 paroms; 2) per 2 (dvejus metus) ir 8 (aštuonis) mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) 2 (dvejus) metus nebendrauti su T. V. B.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti: laikinojo sulaikymo laiką nuo N. J. faktinio sulaikymo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 11 d.

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. J. paskirtą bausmę sumažininti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigoti M. S.: 1) tęsti darbą; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos – 1 000 (vieną tūkstantį) eurų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti: laikinojo sulaikymo laiką nuo M. S. faktinio sulaikymo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

UAB „B“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. J. ir M. S. solidariai – 17 795 eurų (septyniolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti UAB „B“ naudai dalį turėtų proceso išlaidų: iš N. J. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų); iš M. S. 50 eurų (penkiasdešimt eurų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. J. turtą: automobilį Mercedes Benz CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriuje, Nemenčinės II-ame kaime (t. 2, b. l. 64-72); ratinį traktorių MTZ (Belarus-52), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą saugomą pas P. B. (t. 2, b. l. 97-103); motorolerį PIAGGIO, VIN (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą saugomą pas P. J. (t. 2, b. l. 33) ir 300 eurų, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, kvitas Serija 10-20-PO-DEP Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 137). Po nuosprendžio įsiteisėjimo šį turtą nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti ir turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. turtą - 200 eurų, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, kvitas Serija AAC Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 141-149). Po nuosprendžio įsiteisėjimo šį turtą nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti ir turtinei žalai atlyginti.

DVD laikmeną, kurioje įrašyta BPK 155 straipsnio tvarka gauta informacija (mobiliojo ryšio išklotinės), grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitos prašymą – saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Traktoriaus MTZ - 52, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros apžiūros taloną, traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti juos išdavusioms institucijoms; Automobilio Mercedes Benz registracijos liudijimą valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą – faktūrą Ser GIN Nr./No. (duomenys neskelbtini) dėl šio automobilio pirkimo pardavimo, perduoti Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriui saugoti kartu su automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo N. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po šio nuosprendžio paskelbimo, grąžinti N. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.