Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Olgai Saveljevai, Viktorijai Melnikovai

nukentėjusiesiems S. K., E. K.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 148 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 2 metų 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, 2500 Lt baudą su 1/2 dalies turto konfiskavimu;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, 2500 Lt baudą;

4) Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 3 metus terminuoto laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 15 MGL baudą;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 6 metus 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL baudą, šis nuosprendis pakeistas 2010 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę - 6 metų terminuoto laisvės atėmimo, 15 MGL baudą;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 3 metus terminuoto laisvės atėmimo. Šis nuosprendis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi subendrintas su 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę - 7 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, 15 MGL baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą. A. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, melagingai žadėjo padėti jam įsigyti konfiskuotus automobilius „VW Sharan“ už 8 000 EUR, „Volvo“ už 11 300 EUR ir traktoriuką „Bobcat“ už 5 000 EUR, kurie aukciono tvarka bus parduodami Latvijoje. Žinodamas, kad realiai jokių veiksmų automobilių įgijimui neatliks ir negali atlikti, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. gavo iš A. V. 18 800 EUR ir jo uošvės S. K. 2 500 EUR: 2016 m. kovo 31 d. automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje – iš A. V. gavo 2 000 EUR už automobilį „VW Sharan“, tą pačią dieną S. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini) - iš S. K. gavo 2 500 EUR už automobilį „Volvo“ XC60 (toliau – ir „Volvo“), 2016 m. balandžio 21 d. statybiniame vagonėlyje prie viešbučio „Radisson Blu”, adresu Konstitucijos pr. 20, Vilnius – iš A. V. gavo 10 500 EUR už automobilius „VW Sharan“ ir „Volvo“, 2016 m. balandžio 23 d. prie kavinės „Katpėdėlė”, adresu Lukšio g. 34, Vilnius – iš A. V. gavo 1 000 EUR už traktoriuką „Bobcat“, 2016 m. balandžio 25 d. prie A. V. namo, adresu (duomenys neskelbtini) – iš A. V. gavo 5 300 EUR už automobilius „VW Sharan“, „Volvo“ ir traktoriuką „Bobcat“. Savo įsipareigojimų tyčia neįvykdė ir pinigų A. V. bei S. K. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės (21 300 eurų EUR) svetimą, A. V. ir S. K. priklausantį, turtą, padarydamas A. V. 18 800 EUR turtinę žalą ir S. K. 2 500 EUR turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę neigė. Parodė, kad su A. V. 2016 m. jį supažindino ponia I. (I. P.). Su pastarąja buvo supažindinęs pažįstamas E.. Kitiems prisistatydavo A. vardu, nes A. G. jis nuo 1998 metų. Iki tol buvo A. G.. Jis yra tarnavęs (duomenys neskelbtini), kur pavardė ir vardas keičiami. I. P. buvo reikalingi parengiamieji kursai vairuotojo teisėms gauti bei medicinos pažyma. Jis turėjo pažįstamų ir galėjo padėti. Iš I. P. pinigų už nieką nėra gavęs, niekada jai dėl nieko negrasino. Apie galimybę aukciono būdu pirkti automobilį su I. P. nekalbėjo. Pažinties pradžioje jis sakė I. P., kad turi pažįstamų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turi kontaktą su Lenkijos piliečiu, kuris gali padėti už atitinkamą kainą išsirinkti transporto priemonę po to, kai ji įgis teisę vairuoti. Tos pačios apklausos metu kalbant apie tai, kodėl I. P. supažindino jį su A. V., nurodė: „sakiau, kad yra skelbiami aukcionai ir Lietuvoje ir Latvijoje. I. mane supažindino su A. V. vien dėl to, kad yra tokie aukcionai“. Dėl automobilių įsigijimo jis bendraudavo su Lenkijos piliečiu A. P., kuris turi įmonę ir, berods, dirba bankroto administratoriumi. Jį žinojo iš anksčiau, kai juos siejo verslas – A. P. prekiavo konteineriais. Nežinojo, kodėl A. P. neigė dirbęs bankroto administratoriumi. Su A. P. dėl bendradarbiavimo susitarė 2016 m. vasario ar sausio mėnesį. A. P. nurodė transporto priemonių sąrašą, pagal kurį buvo galima kažką išsirinkti. Apie tuos automobilius jis žinojo kilometražą, pagaminimo datą, spalvą, techninę būklę. Taip pat turėjo nuotraukas. Kalbėdamas su I. P. jis rodė transporto priemonių sąrašą, tačiau jai tos mašinos buvo per brangios ir ji nieko nepirko. Su ja bendravo tik telefonu. Nebuvo jai prisistatęs pareigūnu, VRM darbuotojo pažymėjimo nerodė, bet buvo užsiminęs, kad kažkada dirbo Latvijoje saugumo darbuotoju. I. P. pasakė, kad turi bendradarbių, kuriems taip pat reikia mašinų. Jis neprašė I. P. ieškoti tokių klientų, ji pati pasiūlė. Ji atvedė buvusį Latvijos pilietį A. P.. Jam taip pat jis rodė 7 aukciono mašinų sąrašą, dokumentus (paraiškas, aktus, kokios transporto priemonės), tačiau ir jam buvo per brangu. Ten buvo „Opelis“, „Mersas“, „Volvo“, „Volkswagen Sharan“ ir dar trečia transporto priemonė. Jos visos buvo Rygoje. „Volvo“ kaina buvo suderinta – 11 300 eurų, kitų ne. Vėliau tos pačios apklausos teisme metu nurodė, kad sakė nukentėjusiajam, jog „Volvo“ kainavo 14 300 eurų. Jis pasakojo A. P., kad iš pradžių reikia sumokėti 8 proc. avansą nuo sumos, o galutinė suma sumokama 2-3 dienas prieš aukcioną. Vėliau tvirtino, kad galutinė automobilio pardavimo kaina turėjo būti mokama po aukciono į nurodytą sąskaitą. Nurodydamas dalyvavimo aukcione sistemą, paaiškino, kad tuo atveju, jei Lietuvos pilietis būtų pirkęs iš Latvijos aukciono mašiną, jis būtų turėjęs laisva forma parašyti prašymą lenkui A. P., jis paduotų „popierius“. A. P. pažįsta asmenis, kurie dirba bankroto administratoriais, turi techninės grupės vadovus, todėl turi galimybių tarpininkauti. Taip pat teigė, kad asmuo gali nuvykti pats ir užpildyti paraišką, kur turi nurodyti paso duomenis, vardą, pavardę, gimimo datą, darbovietę. A. P. tvarkė dokumentaciją dėl aukciono. Kokią dokumentaciją, jis negalėjo nurodyti, taip pat negalėjo pasakyti, kokia bendrovė ar įstaiga pardavinėjo tas transporto priemones, nurodė tik tiek, kad mašinų stovėjimo aikštelė buvo Rumbuloje, Latvijoje. E. P. pareikalavo pateikti jam pasų duomenis, tų asmenų, kurie ketina dalyvauti aukcione. Tai jis pasakydavo, kada turi įvykti aukcionas. Aukcionų datos būdavo skelbiamos, kai būdavo suformuoti „lotai“, pirma data galėjo būti gegužės 21 ar 22 d. Dalyvavimas aukcione vyksta vokuose, yra siūloma didžiausia kaina, kokia yra nustatyta. Techninės grupės nustato kainą. Tai yra grupė, kuri daro transporto priemonių vertinimus aukcionuose. Tokiuose automobilių pirkimuose jis dalyvavo pirmą kartą. Tiesiogiai pats aukcione dalyvauti neketino, nes turi antstolių išieškomų skolų, o dalyvių pinigai turi būti deklaruoti. Už automobilių pardavimą jo atlygis turėjo būti 5 proc. nuo pardavimo kainos, koks E. P. – nežino. Vėliau teigė, kad jų gaunamą naudą sudarytų „<...> ta suma, kuri yra truputį viršyta, pvz. „Volvo“ kaina 11 300 eurų, buvo 14 300 eurų. Tai yra įvertinimo kaina“. Nurodė, kad „popieriuose“ tos įvertinimo sumos nebuvo, A. P. ją pasakė žodžiu, ją sužinojo „bendraudamas su Ryga“. Teigė, kad pastovios automobilių kainos nebūna. Jeigu pirmas aukcionas praėjo ir už pasiūlytą kainą transporto priemonės niekas nepaėmė, pakartotinai asmuo kitame aukcione gali už pasiūlytą kainą pasiimti mašiną – be aukciono. Tokia tvarka yra, kadangi marža šios transporto priemonės krenta. Galutinę mašinų kainą žinodavo, nes siūloma buvo didžiausia nustatyta kaina, kurią jam nurodė A. P.. Teigė, kad jam nebuvo svarbu, kokia forma gaus pinigus – grynaisiais ar pavedimu, visus pinigus būtų perdavęs E. P.. Bendraudamas su A. P. savo kontaktų jam nedavė, nes taip prašė I. P.. Ji pasakė, kad bendravimas vyktų per ją. Pats A. P. neprašė jo telefono numerio. I. P. dalyvavo jo ir latvio pokalbyje, matė tuos popierius ir transporto priemones, todėl vėliau pasakė A. V.. Aukcionas turėjo vykti 2016 m. balandžio 20-21 d., bet paskui perkėlė į gegužės 10 ar 12 dienas. Aukcionas neįvyko, kadangi labai vėlai paaiškėjo, kad mašinos yra techniškai apgadintos. „Volvo“ bamperis buvo apdegęs, užpakaliniai žibintai su bamperiu išsilydę, jis apie tai sužinojo tik atvažiavęs pats į Rygą, (duomenys neskelbtini), t. y. į techninį rajoną. Pagal vertinimo kainą „Volvo“ tokios būklės, kad ją buvo galima paimti už 9 700 eurų. Iš A. P. sužinojo ir kitų mašinų kainas – „VW Sharan“ – 8 000 eurų. Iš A. V. pinigų į priekį už automobilius nereikalavo. Jam buvo davęs vekselius kaip garantą. Vekseliai buvo tušti, juos būtų pasirašęs, jei A. V. būtų davęs grynuosius. Kai A. V. susiskambino su uošviui, kuris norėjo abi transporto priemones nupirkti, vieną sau, kitą A. V., jo prašymu nuvyko pas K. ir paėmė iš jų 2 500 EUR. Tokią sumą nurodė paimti būtent A. V., nors jis sakė, kad jam užteks 1 000-2 000 EUR. Vėliau tos pačios apklausos metu nurodė, kad A. V. buvo paaiškinęs, kad 2 500 EUR yra aukciono dalyvio užstatas, taip pat, kad jam A. P. nurodė paimti būtent tokį užstatą ir pasakė, kad jeigu laiku neįvyks aukcionas užstatas dings, t. y. jeigu kas nors atsisakys dalyvauti aukcione A. P. pasiims sau užstatą. K. pareigūnu taip pat neprisistatinėjo. Pas juos užsuko važiuodamas pakeliui į Šilutę, iš kur jam reikėjo parvaryti dvi sulūžusias transporto priemones. Važiavo kovo gale, reikėjo skubiau paimti pinigus, nes baiginėjosi terminas aukcionui. Gegužės mėn. pabaigoje pasikeitė „Volvo“ kaina, ji tapo 11 300 EUR. Nuvažiavęs pas A. V. uošvius kainos dar nebuvo sumažinęs. K. kovo mėnesį nesakė, kad „Volvo XC“ kainuoja 11 300 eurų, kaina buvo 14 300 eurų. Tik vėliau telefonu pranešė, kad kaina pasikeitė. Apie tai sužinojo iš E. P.. Kainos kitimas priklausė nuo to, ar „Volvo“ bus grąžinta į tą techninę būklę kaip jai ir priklauso, nes trosas buvo avarinis, kuris įeina į komplektaciją. Jeigu ta mašina nebūtų sukomplektuota, jos kaina turėjo būti 11 300 eurų. Prieš tai apie tokius kainų skirtumus nekalbėjo, nes jam nebuvo užduotas toks klausimas. K. nebuvo nurodęs, kokia forma nori gauti pinigus – grynaisiais ar pavedimu. Iš jų paėmė dalį automobilių vertės, likusią turėjo sumokėti po aukciono. Pinigus perdavė po savaitės E. P.. Kur jis juos padėjo, nežino. Po pinigų perdavimo toliau aukciono reikalus tvarkė E. P.. Kieno vardu jis pildydavo paraišką dalyvauti aukcione, nežino. Vėliau nurodė, kad paraišką reikėjo užpildyti prieš 2-3 d. iki aukciono. A. V. ir E. K. turėjo nuvykti į Latviją ir pasirašyti paraiškas, kurias pateiktų A. P.. Su A. V. buvo susitikęs 4-5 kartus. Kovo mėnesį važiavo pas A. V. į darbovietę paimti pažymą dėl jo darbo užmokesčio. Vėliau toje pačioje apklausoje teigė, kad jam reikėjo tik pažymos apie darbovietę, dar vėliau nurodė, kad jam reikėjo tik paso duomenų. Dar buvo susitikę prie jo namų (tam, kad paaiškinti kada reikės važiuoti į Latviją, derino datą, jis norėjo pažiūrėti transporto priemones), prie „Katpėdėlės“ ir prie „Akropolio“. Per tuos susitikimus jis jokių pinigų nedavė. Tvirtino, kad jokių pinigų iš A. V. negavo ir vagonėlyje. Abejojo liudytojų Č. B., I. P. parodymais, nes jie yra bendradarbiai, bei nurodė, kad neįmanoma iš apimties nustatyti perduodamų pinigų kiekio. Taip pat teigė, kad su niekuo į Lietuvoje esančias automobilių stovėjimo aikšteles apžiūrėti automobilių nevažiavo. „Bobcat“ traktoriukas atsirado tuo pačiu metu, kaip ir kitos mašinos, jis pasiūlė jį A. V.. Apie traktoriuką jį informavo E. P., paklausė, ar reikalinga statybinė technika. Buvo dar vienas traktoriuko pirkėjas iš Baltarusijos, bet Baltarusijos pilietis neturi teisės dalyvauti aukcione, todėl pasiūlė A. V.. Patvirtino, jog sakė, kad galės vėliau parduoti traktoriuką dvigubai brangiau. Pirmasis aukcionas neįvyko dėl „Volvo“ techninės būklės – ji neatitiko aprašymo. Vėliau apklausos metu nurodė, kad neatitiko aprašymo ir „Sharan“ automobilis. Techninio neatitikimo nebuvo, tačiau buvo išorės trūkumų. Buvo ne lieti, o geležiniai ratlankiai, ne 5, o 7 sėdimos vietos. Aukcionai būdavo atidedami dėl nurodytų priežasčių ir dėl to, kad jis susiginčijo su E. P. dėl kainos. Apie tai A. V. neinformavo. Atskirai „Volvo“ ir „Sharan“ parduoti nebuvo galima, nes buvo vienas pirkėjas – E. K., ant dviejų transporto priemonių. Vėliau tos pačios apklausos metu nurodė, kad paraiška buvo A. V. ir E. K. vardu, tęsdamas papildė, kad paraiška buvo A. V. vardu. Taip pat vėliau tvirtino, kad „Sharan“ ir „Volvo“ automobiliai sudarė „lotą“ ir todėl abu turėjo būti parduodami kartu, o „Bobcat“ galėjo būti parduodamas atskirai. Negalėjo pakomentuoti savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad visos transporto priemonės galėjo būti parduodamos tik kartu. K. iki šiol pinigų negrąžino, nes nebuvo galimybės – jų negrąžino E. P., be to, A. V. nurodė ne sąskaitos numerį, o kortelės numerį. Todėl negalėjo padaryti pavedimo. Negalėjo paaiškinti, kodėl E. P. negrąžino jam K. pinigų po neįvykusio aukciono. Teigė, kad buvo davęs jam A. V. sąskaitos numerį. Apie tai su A. V. nekalbėjo, nes nebuvo tokio pokalbio, tačiau vėliau tos pačios apklausos metu teigė, kad kalbėjo su A. V. ir pasakė jam, kad nusiuntė jo sąskaitą kitam asmeniui, kad tas grąžintų pinigus nukentėjusiajam, tik nenurodė to asmens vardo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis dirba už Lenkijos ribų atsitiktinius darbus, kaip fizinis darbuotojas. Jis nedirba ir niekada nedirbo bankroto administratoriumi. Apie organizuojamus Latvijos Respublikoje aukcionus ir jų metu pardavinėjamus transporto priemones žino tiek, kad aukcionų metu yra parduodamos įvairios transporto priemonės ir statybinės mašinos. Jis pažįsta A. G. nuo 2010 metų, kelis kartus per metus susitinka su juo, jie yra kolegos, dirba tarpininkais perkant žemės ūkio, statybos techniką bei automobilius. Palaiko draugiškus ir verslo santykius. Jis pranešė A. G. telefonu, kad Latvijos Respublikoje aukciono metu bus parduodami „VW Sharan“, „Volvo“ automobiliai ir traktorius „Bobcat“. Apie nurodytų automobilių pardavimą aukciono metu jis sužinojo iš pažįstamų. Jis neturi jokių dokumentų susijusių su aukcionais ir aukščiau nurodytais automobiliais. Jis nežino tiksliai kur vyko aukcionas, žino tik, kad prie Rygos. Už informaciją apie aukcionus jis nereikalavo jokių pinigų. Jis nežino ar A. G. pirko ką nors aukcione. A. G. telefonu sakė, kad turi susidomėjusių įrangos pirkimu aukcione asmenų (t. 2, b. l. 37-46).

A. V. 2016 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, informuodamas, kad asmuo, bendraujantis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėjo jam per aukcioną nupirkti „VW Sharan“, „Volvo“ ir „Bobcat“. Tam asmeniui dalimis perdavė 24 300 EUR. Į šią sumą įeina 2 500 EUR perduoti jo uošvių, S. K.. Paskutinė pinigų dalis perduota Vilniuje Šiaurės miestelyje. Asmuo vis žada, kad automobiliai bus, bet vis dar nėra. Jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašė (t. 1, b. l. 32).

Iš A. V. priklausančios „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. per du kartus buvo išgryninta po 1 000 EUR, viso 2 000 EUR, 2016 m. balandžio 4 d. per du kartus buvo išgryninta po 1 000 EUR, viso 2 000 EUR ir 2016 m. balandžio 5 d. išgryninta 1 000 EUR (t. 1, b. l. 46-47).

Iš Z. V. priklausančios „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo išgryninta 2 000 EUR (t. 1, b. l. 73).

Iš Z. V. priklausančios „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo išgryninta 2 000 EUR (t. 1, b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (t. 1, b. l. 64), kurį apžiūrėjus nustatyta, kad A. V. susirašinėjo su asmeniu, kuris jo mobiliojo ryšio telefone įrašytas vardu A., abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 31 d. siųstos A. V. SMS žinutės: 15.45 val. – „E. K. (duomenys neskelbtini) 21 val. – „(duomenys neskelbtini) e.“. 2016 m. balandžio 22 d. A. V. SMS žinutės: 17.19 val. „Sveiks. kaip jūs ten“. 2016 m. balandžio 23 d. A. SMS žinutės: 20.55 val. – „Pirmadieni susiskambins. nuotaika prasta“. 2016 m. balandžio 28 d. A. V. SMS žinutės: 21.28 val. – „Kur dingai“. 2016 m. gegužės 2 d. A. V. SMS žinutės: 08.25 va. – „A. V.. Swedbank nr. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės 9 d. A. V. SMS žinutės 16.23 val. – „ Pinigai dar nepervest.“. A. SMS žinutė 16.34 val. – „Ok“. 2016 m. gegužės 11 d. A. V. SMS žinutės: 16.55 val. – „Paskutinė diena šiandien, bet pinigai dar nepervesti.???“. 17.03 val. –“Tu mane su žmona išskisi“. 17.50 val. – „Doleta. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės 12 d. A. V. SMS žinutės: 14.05 val. – „Nnesulaukiu žinų“. 2016 m. gegužės 13 d. A. V. SMS žinutė 14.37 val. „Tu Pasuk man jei gali“. 2016 m. gegužės 14 d. A. SMS žinutė 10.06 val. – „Pirmadieni“. A. V. SMS žinutė 10.09 val. – „Kas pirmadienį, tai žadėjei aatvažiuot pašnekėt“. A. SMS žinutė 10.10 val. – „Ne mieste“. A. V. SMS žinutė 10.11 val. – „Aišku“. A. SMS žinutė 10.12 val. – „Lukterk“. 2016 m. gegužės 16 d. A. V. SMS žinutės: 14.24 val. – „A. V.. Swedbank nr. (duomenys neskelbtini)“. 14.39 val. „A. V.. Swedbank nr. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės 27 d. A. V. SMS žinutė 12 val. – „Tai kur tu?“. 2016 m. gegužės 31 d. A. V. SMS žinutė 11.39 val. – „Swx.vakar uošviai skambino.turejau nemalonų pokalbį.jie nusiteikia eiti i policija“ (t. 1, b. l. 65-66, 67-68).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar pan. neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais, įskaitant ir turto savininko ar valdytojo suklaidinimą dėl kaltininko ketinimų. Vienas iš tokios apgaulės būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Tokiu atveju kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo nusikaltimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu buvo esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Kaltinamasis A. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, tačiau davė itin nenuoseklius parodymus. Vertinant kaltinamojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad jo parodymai yra itin prieštaringi. Pirmosios apklausos metu (2016 m. liepos 7 d.) A. G. teigė, kad asmeniškai užsiima automobilių prekyba, pripažino, kad iš K. buvo paėmęs 2 500 EUR, t. y. pripažino aplinkybę, kurią matė ir galėjo patvirtinti bent du liudytojai. Taip pat kaltinamasis teigė, kad pats Rygoje surado parduodamus automobilius „Volvo“ ir „VW Sharan“, nurodė, kad jų nupirkti balandžio 14-16 dienomis nepavyko, nes mašinos pabrango bei „VW Sharan“ remontas jam per brangiai kainuotų. Šios apklausos metu apie „Bobcat“ neužsiminė. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiųjų ir liudytojų I. P., A. P. parodymų taip pat matyti, kad jiems kaltinamasis visada tvirtino asmeniškai dalyvaujantis aukcionuose, kad gerai tai išmano ir apie kitus šiame procese dalyvaujančius asmenis neužsiminė. Nukentėjusieji nurodė, kad A. G. žadėjo padėti nupirkti ir „Bobcat“ traktoriuką. Po visų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos papildomai apklaustas A. G. pirmą kartą davė parodymus apie A. (A. P.), kaip asmenį turėjusį dalyvauti mašinų aukcione, bei nurodė, kad apie tokius aukcionus nieko nežino, iš A. P. sužinojo apie parduodamus „VW Sharan“, „Volvo“ ir „Bobcat“ , kad jis tebuvo tarpininkas tarp pirkėjo ir A., kad A. perdavė 2 500 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 26 d. į bylą buvo gauti Lenkijos piliečio liudytojo A. P. parodymai, kuriuose šis neigė dalyvavęs kokiuose nors mašinų aukcionuose ar gavęs iš A. G. pinigus už „VW Sharan“, „Volvo“ ir „Bobcat“. Daugiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nebuvo apklaustas, tačiau teismo posėdyje pasirinko parodymus duoti po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos. Teisme duoti A. G. parodymai taip pat nėra nuoseklūs, buvo nurodytos naujos aplinkybės, nustatyta daug prieštaravimų su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais – nesutampa supažindinimo su A. V. aplinkybės, „Volvo“ kaina, iš K. paimtos 2 500 EUR avansinės įmokos dydžio nustatymo aplinkybės, automobilių galutinės kainos sumokėjimo laikas, aukciono atidėjimo priežastys ir dalyvavimo jame tvarka, „Bobcat“ pardavimo atskirai nuo kitų automobilių galimybės ir pan. Dėl nurodytų priežasčių teismas A. G. parodymus vertina kritiškai. Tuo tarpu nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai esminėmis detalėmis vienas kitą atitinka ir papildo, juos patvirtina ir byloje esantys įrodymai – banko išrašai, A. V. mobiliojo telefono SMS žinučių išklotinės.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. G. pinigų iš nukentėjusiųjų A. V. ir K. gavimui naudojo apgaulę, piktnaudžiaudamas šių pasitikėjimu. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, akivaizdu, kad A. G. siekė juos suklaidinti pirmiausia pateikdamas save kaip patikimą asmenį, o vėliau ir dėl savo galimybių įvykdyti susitarimą. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų elgesys atitiko minimalius atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, kadangi prieš perduodami pinigus jie buvo įtikinti A. G. ketinimų nuoširdumu, laikė jį patikimu asmeniu. I. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad A. G. jai buvo prisistatęs pareigūnu, rodė pažymėjimą. Iš jos parodymų matyti, kad pastarasis net siekė į tai atkreipti I. P. dėmesį, susitikęs pabrėžė, kad apgailestauja, jog paliko (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, todėl negali bet kur statyti automobilio. I. P. taip pat parodė, jog ne kartą klausė kaltinamojo, ar gali juo pasitikėti, į ką visada gaudavo teigiamą atsakymą. Įtikinęs I. P. savo patikimumu, per ją A. G. siekė paveikti kitus asmenis, prašė su jais supažindinti, nurodant, kad jis pigiai gali gauti automobilių. Iš nukentėjusiųjų bei liudytojų I. P., A. P. ir Z. V. parodymų matyti, kad A. V. su A. G. supažindino būtent I. P.. Pastaroji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad papasakodama A. V. apie kaltinamąjį tam tikras reikšmingas aplinkybes nutylėjo ir net sumelavo apie jos ir A. G. pažinties laiką. Nors liudytoja teisme negalėjo paaiškinti, kodėl A. V. išimtinai teigiamai apibūdino kaltinamąjį, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminė. I. P. patvirtino, kad tai padarė kaltinamojo prašymu. I. P. A. G. A. V. apibūdino kaip patikimą, policijos pareigūnu dirbantį asmenį, kurį pažįsta 5 metus, nurodė, kad iš jo labai pigiai nusipirko mašiną, kurią ji vėliau gerai pardavė, ir kad jis turi dar automobilių už itin mažą kainą, kuriuos gali parduoti. I. P. buvo A. V. gera pažįstama, bendradarbė, todėl ja netikėti pastarasis neturėjo pagrindo. Tai, kad A. P. nukentėjusiajam apie A. G. papasakojo ne visišką tiesą, jam nebuvo žinoma. A. V. įsitikinimą A. G. asmenybės patikimumu sustiprino ir paties kaltinamojo elgesys – jo prisistatymas. A. V. parodė, kad A. G. visada būdavo dalykiškai apsirengęs, atvažiuodavo geru automobiliu, jo piniginėje matė pareigūno pažymėjimą. A. G. tvirtino A. V., kad dalyvauja automobilių aukcionuose, kad asmeniškai į juos važiuoja, kas sustiprino pasitikėjimą juo, o taip pat ir I. P. kaltinamojo apibūdinimą, be to, A. V. parodė, kad A. G. mokėjo gražiai kalbėti, įtikinėdavo, kad viskas bus gerai. Tai, jog A. G. sudarė patikimo žmogaus įspūdį, patvirtino ir liudytojas A. P.. Pastarasis parodė, kad A. G. sudarė patikimo, savo darbą gerai žinančio asmens įspūdį – kalbėjo nesustodamas ir negalvodamas, faktais, buvo parengęs atsakymus į visus klausimus, prisistatė buvusiu pareigūnu bei nurodė, dažnai važiuojantis į Rygoje vykstančius mašinų aukcionus. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad ir jam A. G. prisistatė pareigūnu, vykstančiu į muitinę Panemunėje. Atvykęs atrodė gerai, tvarkingai, sudarė rimto žmogaus įspūdį. Įvertinus nurodytus liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus bendrame kontekste, matyti, kad A. G. visiems pateikė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją – tiesiogiai ar netiesiogiai buvo prisistatęs pareigūnu, nors pagal SoDros duomenų banko išrašą (t. 2, b. l. 150) Lietuvoje niekada nedirbo nei VRM sistemoje, nei muitinėje. Iš jo paimtame (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjime yra didelėmis spausdintinėmis raidėmis užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, pavaizduota kaltinamojo nuotrauka, įmonės anspaudas ir Lietuvos vėliava kitoje pusėje, todėl liudytojai bei nukentėjusieji pamatę tokį pažymėjimą, neturėdami specialių žinių, objektyviai galėjo suklysti, manydami, kad tai pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš SoDra duomenų matyti, jog 2016 m. A. G. šioje darbovietėje nebedirbo. Be to, pagal viešai prieinamą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla – konsultacijos nekilnojamojo turto klausimais, nekilnojamojo turto administravimas bei tarpininkavimas perkant/parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą. Šalutinė veikla - prekyba nekilnojamuoju turtu užsienyje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), t. y. visiškai nesusijusi su automobilių prekyba ar muitinės veikla. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. G. suklaidino nukentėjusiuosius ir liudytojus dėl savo užimamų pareigų, o prisistatydamas pareigūnų, muitinės darbuotoju, siekė sudaryti pastariesiems kuo patikimesnį įspūdį apie save ir įgyti aplinkinių pasitikėjimą.

Pasinaudodamas įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu A. G. įtikino juos perduoti jam pinigus, pažadėdamas už tai nupirkti tris automobilius – „Sharan“, „Volvo“ ir „Bobcat“, tačiau nurodyto įsipareigojimo neketino įvykdyti. Nors iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad jiems A. G. tvirtino turintis dalyvavimo automobilių aukcionuose patirties, kad pats važiuoja į Rygą, dalyvauja visuose aukcionuose, tai parodė A. V., I. P., A. P. ir K., teisme A. G. tviritno, kad anksčiau automobilių aukcionuose nedalyvavo ir A. V. atveju tai būtų buvęs pirmasis jo aukcionas. Taip pat teisme jis teigė, kad aukcione ketino dalyvauti ne pats tiesiogiai, o per liudytoją A. P.. Tuo tarpu A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neketino dalyvauti jokiuose automobilių aukcionuose. Iš esmės, vieninteliu atveju A. P. galima susieti su A. V. siūlytais automobiliais – jis patvirtino telefonu pranešęs A. G. apie aukcione parduodamus „Sharan“, „Volvo“ ir „Bobcat“, tačiau nurodė jokių pinigų už tuos automobilius iš A. G. negavęs. Taip pat pastebėtina, kad A. G. negalėjo konkrečiai įvardinti nei bendrovės/įstaigos, organizavusios automobilių pardavimo aukcioną, nei aukciono procedūrų, nei įtikinamai paaiškinti, kaip dar prieš įvykstant aukcionui galėjo nurodyti mašinų pardavimo galutines kainas, kas visiškai prieštarauja pačiam aukciono principui. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis nuolat tvirtino nukentėjusiajam, jog mašinų aukcionas įvyks, tik yra nukelta data, A. V. ar net A. P. siekiant gyvai apžiūrėti siūlomus pirkti automobilius, buvo sudaromos vis naujos kliūtys. Abu šie asmenys patvirtino, kad kaltinamasis sakė, jog vieniems automobilių apžiūrėti bebus galima. Nors A. G. teismui parodė, kad visi automobiliai buvo Latvijoje, tačiau A. V. tvirtino, kad jam kaltinamasis iš pradžių teigė, jog mašinos Lietuvoje, vėliau, kad iš Liepkalnio perkeltos į Nemenčinės stovėjimo aikštelę, dar vėliau, kad pavežtos į Rygą. Kaltinamojo žodžius, jog mašinos yra Lietuvoje tvirtino ir S. K., nurodžiusi, jog A. G. sakė, kad „Volvo“ yra Nemenčinėje ir jį galima bus apžiūrėti, E. K. parodė, jog kaltinamasis sakė, kad mašina yra sulaikyta Lietuvoje, A. P. taip pat parodė, jog kalbėjo apie mašiną, stovinčią Minsko pl. aikštelėje. Teismo vertinimu A. G., teigdamas, kad automobiliai yra Lietuvoje, siekė įtikinti nukentėjusiuosius savo ketinimų realumu.

Kaltinamasis nuolat įtikinėjo A. V., kad aukcionai yra perkeliami kitai dienai, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aukcionų realumą nenurodė ir nepateikė. Priešingai, kaltinamojo parodymai šiuo klausimu yra ypač nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. pirmosios apklausos metu davė parodymus kaip asmeniškai aukcione dalyvaujantis asmuo, vėliau nurodė buvęs tik tarpininku tarp pirkėjo ir A. P., tvirtino, kad balandžio 14-15 d. aukcionas neįvyko, nes automobiliai pabrango, be to, suprato, kad „VW Sharan“ remontas jam kainuos daug. Teismo posėdyje kaltinamasis vėl laikėsi parodymų, kad jis buvo tik A. P. tarpininkas, tačiau ši aplinkybė prieštarauja A. P. parodymams. Kalbėdamas apie aukcionus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė tik vieną neįvykusį aukcioną, tuo tarpu teismo posėdyje A. G. jau kalbėjo apie aukcionus daugiskaitos forma, nurodydamas, kad jie būdavo atidedami dėl mašinų techninės būklės ir dėl to, kad jis susiginčijo su A. P. dėl mašinų kainos. A. P. neigė turėjęs ką nors bendro su minėtais aukcionais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat tvirtino, kad visos trys mašinos turėjo būti parduodamos kartu, t. y. „Bobcat“ negalėjo būti nupirktas atskirai, tuo tarpu teisme į klausimą, kodėl „Bobcat“ nukentėjusiajam buvo pasiūlytas vėliau, A. G. atsakė kad „lotą“ (jo teigimu, tik kartu parduodamų mašinų komplektą) sudarė „VW Sharan“ ir Volvo“, o „Bobcat“ galėjo būti parduodamas atskirai. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad atskirai „Volvo“ ir „VW Sharan“ parduoti nebuvo galima, nes buvo vienas šių transporto priemonių pirkėjas – E. K.. Vėliau tos pačios apklausos metu teigė, kad mašinų pirkėjai buvo ir E. K. ir A. V., dar vėliau nurodė, kad tik A. V.. Nurodytų parodymų nenuoseklumas, bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, kad jis apie aukcionus žinojo tik tiek, kad jis vyks Rygoje, Rumbuloje, patvirtina, jog kaltinamasis klaidino nukentėjusiuosius, tvirtindamas apie realias savo galimybes už jų pinigus nupirkti automobilius. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir teismo posėdyje A. G. išdėstytos būtinos sąlygos, siekiant dalyvauti mašinų aukcione. Kaltinamasis apklausos teisme pradžioje nurodė, jog tuo atveju, jei Lietuvos pilietis, būtų pirkęs iš Latvijos aukciono mašiną, jis būtų turėjęs laisva forma parašyti prašymą A. P., kuris toliau perduotų dalyvavimo aukcione dokumentus. Vėliau toje pačioje apklausoje A. G. teigė, kad prieš dalyvavimą aukcione, jo dalyvis privalėjo sumokėti pirminę įmoką ir atvykti į aukciono vietą pasirašyti paraišką. Iš tokių kaltinamojo parodymų matyti, kad be pradinio įnašo ir nesant pasirašytos paraiškos, asmuo negalėtų dalyvauti aukcione. A. P. ir A. G. paneigus, kad jie ketino asmeniškai dalyvauti mašinų pirkimo aukcione, darytina išvada, kad vieninteliai paraišką dalyvauti aukcione galėjo pasirašyti automobilių tiesioginiai pirkėjai (A. V. ar E. K.). Šiuo atveju A. G. nukentėjusiesiems tokios paraiškos pasirašyti nebuvo pateikęs bei prieštaravo A. V. vykimui į Rygą, t. y. paraiška dalyvauti aukcione nukentėjusiųjų vardu nebuvo pasirašyta, vadinasi, aukcione jie savarankiškai dalyvauti negalėjo, todėl A. G. teiginiai apie neįvykusius aukcionus buvo melagingi.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualios ir ankstesnių A. G. nusikaltimų faktinės aplinkybės. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. nuteistas už svetimo patikėto turto pasisavinimą. Nurodytoje byloje A. G. taip pat žadėjo nukentėjusiajai nupirkti automobilį aukcione, kuriame parduodamos muitinės konfiskuotos mašinos (t. 2, b. l. 132-134). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pasisavinimas padarytas iš esmės analogišku būdu – naudojant apgaulę ir piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu. A. G. nukentėjusiesiems prisistatinėjo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento majoru, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoju, pareigūnu, vertinančiu muitinėje konfiskuotas prekes. Kaip ir šioje byloje ankstesniu atveju A. G. net keliems nukentėjusiesiems apgaulingai teigė apie konfiskuotus automobilius, kuriuos žadėjo padėti įsigyti taip pat aukciono būdu, o gavęs pinigus, savo pažadų neįvykdė (t. 2, b. l. 137-147). Iš to, kas nurodyta, matyti, jog ir nagrinėjamu atveju A. G. naudojamas nukentėjusiųjų apgaulės būdas buvo analogiškas, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą pastarojo kaltumu.

Tiek A. V., tiek K., tiek ir liudytojas A. P., kuris iš pradžių taip pat domėjosi automobilių pirkimu, parodė, kad A. G. reikalavo perduoti išimtinai grynuosius pinigus. Gavęs pirmą įmoką A. G. perdavė A. V. tuščius vekselių blankus, nurodydamas įsirašyti perduotą sumą. Nors paties A. G. nepasirašytas vekselis pinigų gavimo fakto nepatvirtina, tačiau to nežinančiam A. V., toks kaltinamojo veiksmas rodė jo ketinimų tikrumą. Tik vėliau A. V. iš bendradarbių sužinojo, kad nepasirašytas vekselis neturi įrodomosios galios. Teismo vertinimu, A. G. imdamas tik grynuosius pinigus be jokių perdavimą patvirtinančių dokumentų, perduodamas A. V. tuščius vekselių blankus, sąmoningai siekė sudaryti tokią situaciją, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti pinigų perdavimo fakto ir perduotos sumos. Be to, iš A. V. ir K. parodymų matyti, kad kaltinamasis motyvuodamas neva netrukus turinčiais įvykti aukcionais nuolat skubino perduoti pinigus, taip tik dar labiau apsunkindamas nukentėjusiųjų galimybes blaiviai apsvarstyti jo pasiūlymą ar persigalvoti dėl pinigų davimo.

Pasinaudodamas A. V. patiklumu, A. G. reikalavo perduoti bei gaudavo vis daugiau ir daugiau pinigų. Nors kaltinamasis neigė pinigų iš A. V. gavimo faktą, tačiau nurodytą aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų akivaizdu, jog jis ne vieną kartą buvo susitikęs su kaltinamuoju dėl pinigų perdavimo. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, jog pinigų perdavimas įvyko prie „Akropolio“, statybininkų namelyje, prie „Katpėdėlės“ ir jo namų. To, kad su A. V. susitikęs buvo ne kartą, neneigė ir pats kaltinamasis. A. G. teisme parodė, kad Su A. V. buvo susitikęs 4-5 kartus: kovo mėnesį A. V. darbovietėje, prie jo namų, prie „Katpėdėlės“ ir prie „Akropolio“, t. y. nukentėjusiojo ir kaltinamojo nurodytos susitikimo vietos sutampa. Tai, kad A. G. ir A. V. buvo susitikę statybininkų namelyje, patvirtino susitikimą matę I. P., Č. B. ir A. P.. Nukentėjusieji K. tvirtino, jog iš A. V. žodžių žinojo, kad jis A. G. perdavė pinigus už mašinas. Z. V. teisme patvirtino, jog A. V. perdavė kaltinamajam pinigus sekančią dieną po 5 000 EUR paskolinimo. Tai sužinojo ir A. V. žmonos. A. P. parodė, kad visa darbovietė žinojo, jog A. V. perdavė A. G. apie 20 000 EUR. I. P. taip pat patvirtino, kad jai ne kartą A. V. sakė, jog vyksta perduoti A. G. pinigus. Prisiminė, kad vyko perduoti pinigus „Akropolyje“, perdavė jų darbo vietoje ir tvirtino, kad buvo dar vienas kartas.

Byloje nėra ginčo, kad „VW Sharan“ kainavo 8 000 EUR, „Volvo“ – 11 300 EUR, „Bobcat“ – 5 000 EUR, t. y. bendra trijų automobilių kana buvo – 24 300 EUR. Nors A. V. teigia, kad A. G. kartu su K. sumokėjo pilną visų trijų automobilių kainą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. turėjo visą kaltinime nurodytą 24 300 EUR sumą. Tokios abejonės teismui kyla įvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojos Z. V. parodymus bei byloje esančius banko sąskaitų išrašus. Aplinkybė, kad A. V. uošviai K. dar iki 2016 m. balandžio 21 d. numatyto aukciono skolinosi 5 000 EUR ne iš A. V. asmeniškai, kas būtų daug paprasčiau, o iš jo tėvų, rodo, kad 2016 m. balandžio 21 d. A. V. papildomų lėšų nei grynaisiais, nei sąskaitose neturėjo. Liudytoja Z. V. parodė, kad ji K. paskolintus 5 000 EUR A. V. padovanojo, nes sūnui trūko pinigų. Esant tokioms aplinkybėms, ypatingas dėmesys atkreiptinas į A. V. perduotų A. G. pinigų šaltinius bei galėjimą pagrįsti perduotas sumas.

A. G. neginčijo, kad iš K. gavo 2 500 EUR. Tai patvirtino ir nukentėjusieji bei Z. V., teigdama, jog sūnus jai apie tai pasakojo. A. V. taip pat nuosekliai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaip pirmą įnašą už automobilius A. G. perdavė 2 000 EUR „Akropolio“ stovėjimo aikštelėje, kad tai buvo tą pačią dieną, kai kaltinamasis gavo K. pirmąjį įnašą – 2 500 EUR. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka A. V. banko sąskaitos išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. per du kartus buvo išgryninta po 1 000 EUR, viso 2 000 EUR. I. P. teisme parodė, jog žinojo, kad A. V. A. G. perdavė pinigus prie „Akropolio“. Nurodyti įrodymai vienas kitą atitinka ir papildo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog 2016 m. kovo 31 d. A. V. kaltinamajam prie PC „Akropolio“ perdavė 2 000 EUR, o K. 2 500 EUR savo namuose.

Iš A. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. balandžio 4 d. per du kartus buvo išgryninta 2 000 EUR ir 2016 m. balandžio 5 d. – 1 000 EUR. Liudytoja Z. V. parodė, kad buvo paskolinusi K. automobilio pirkimui 5 000 EUR, juos perdavė ir vėliau padovanojo sūnui – A. V.. Z. V. teigė, kad šiuos pinigus po 2 000 EUR ji su sutuoktiniu išgrynino iš savo banko sąskaitų, taip pat 1 000 EUR turėjo grynaisiais namuose. Tokius liudytojos parodymus patvirtina Z. V. ir Z. V. bankų sąskaitų išrašai. 2016 m. balandžio 5 d. iš nurodytų asmenų banko sąskaitų išgryninta po 2 000 EUR. Tai, kad dalį pinigų automobilio pirkimui buvo paskolinusi Z. V., patvirtino ir S. K.. Nurodyti liudytojų parodymai ir banko sąskaitų išrašai rodo, kad 2016 m. balandžio 4-5 dienomis A. V. turėjo iš banko sąskaitų išgrynintus 7 000 EUR ir 1 000 EUR Z. V. perduotus grynuosius pinigus. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu K. parodė, kad dar iki antrojo – 2016 m. balandžio 21 d., aukciono perdavė A. V. 8 800 EUR automobilio pirkimui ir skolos Z. V. atidavimui. Liudytojai Z. V. patvirtinus, kad ji K. paskolintus pinigus atidavė A. V., darytina išvada, jog iki 2016 m. balandžio 21 d. A. V. jau turėjo grynaisiais 16 800 EUR, vadinasi, galėjo 2016 m. balandžio 21 d. statybininkų vagonėlyje A. G. perduoti 10 500 EUR už „Sharan“ ir už „Volvo“ automobilius. Šios pinigų dalies perdavimą be paties nukentėjusiojo A. V. patvirtino liudytojai I. P., Č. B. ir A. P.. Liudytoja I. P. parodė mačiusi, kaip A. V. voke perdavė A. G. didelę pinigų sumą stambiomis kupiūromis. Liudytojas Č. B. parodė, kad matė, kaip A. V. A. G. perdavė apie 2 cm pinigų pluoštą voke. Liudytojas A. P. parodė, kad matė A. G. ir A. V. statybininkų vagonėlyje bei tuo metu ant stalo buvusį baltą voką. Minėti liudytojai teisme patvirtino iš A. V. žinoję, kad jis A. G. perdavė 14 000–20 000 EUR dydžio sumas be jokių perdavimą patvirtinančių įrodymų. Išdėstyti įrodymai vienas kitą atitinka ir papildo, todėl teismas laiko įrodyta, kad A. V. 2016 m. balandžio 21 d. statybininkų vagonėlyje A. G. perdavė 10 500 EUR už „Sharan“ ir už „Volvo“.

Teisme nukentėjusysis A. V. parodė, kad kitą dalį pinigų kaltinamajam perdavė prie „Katpėdėlės“ ir prie savo namų. Atėmus iš A. V. iki antrojo aukciono turėtų 16 800 EUR statybininkų vagonėlyje perduotus 10 500 EUR jam liko 6 300 EUR, todėl ši pinigų suma laikytina pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir galėjo būti perduota A. G. nukentėjusiojo minėtose vietose, kurios sutampa ir su kaltinamojo nurodytomis susitikimo su A. V. vietomis. Nukentėjusysis teisme kelis kartus parodė, kad prie „Katpėdėlės“ A. G. perdavė 1 000 EUR už „Bobcat“ traktoriuką ir nors šio pinigų perdavimo niekas nematė, A. V. tokią galimybę turėjo. Pastarasis taip pat nuosekliai tvirtino, kad dar vienas pinigų perdavimas buvo prie jo namų (duomenys neskelbtini), tačiau duodamas parodymus nuolat painiojosi, nurodydamas A. G. perduodamas sumas. Tai teigė, kad prie „Katpėdėlės“ perdavė 1 000 EUR už „Bobcat“, tai 4 500 EUR už „Volvo“, tai analogišką sumą už „VW Sharan“, tai nurodė, kad prie savo namų perdavė 4 000 EUR už „Bobcat“, 4 300 EUR už „Volvo“, tai 4 000 EUR ar 4 300 EUR „už Bobcat“. Iš šių nukentėjusiojo parodymų galima daryti vienintelę išvadą, kad minėtose vietose jis tikrai perdavė pinigus A. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į A. V. turėtą teismo laikoma pagrįsta 6 300 EUR sumą, teismas vadovaujasi kaltinamajam palankiausiais nukentėjusiojo parodymais, jog prie „Katpėdėlės“ jis A. G. perdavė 1 000 EUR už „Bobcat“, tuo tarpu likę 5 300 EUR laikytini perduotais (duomenys neskelbtini) kaip įmoka už visus tris automobilius. Priešingai, nei nurodyta kaltinime, nedetalizuotina konkreti už kiekvieną iš automobilių mokėta suma, kadangi iš paties nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog jis paskutinę įmoką darė už visas tris mašinas. Viso teismas laiko pagrįsta ir A. G. A. V. perduota 18 800 EUR sumą. Likusių 3 000 EUR perdavimo kaltinamajam nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl teismas šią kaltinimo dalį laiko neįrodyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. G., turėdamas išankstinę tyčią užvaldyti svetimus pinigus, pateikė nukentėjusiesiems apie save klaidinančią informaciją, prisistatydamas pareigūnu ir asmeniu, turinčiu realią galimybę aukciono būdu Latvijoje nupirkti tris automobilius: „VW Sharan“ už 8 000 EUR, „Volvo“ už 11 300 EUR ir „Bobcat“ už 5 000 EUR, nors iš tiesų nei ketino tai daryti, nei žinojo kaip. Byloje nustatyta, kad jokių veiksmų, susijusių su A. V. ar E. K. galėjimu savarankiškai dalyvauti nurodytame aukcione, A. G. taip pat nesiėmė. Pasinaudodamas nukentėjusiųjų patiklumu ir sukalbamumu bei imituodamas susitarimo vykdymą, nuolat žadėdamas, kad viskas bus gerai, automobiliai netrukus bus nupirkti ir pristatyti, kaltinamasis nukentėjusiesiems melavo. Reikalaudamas už automobilius sumokėti grynaisiais pinigais ir nepasirašydamas su nukentėjusiaisiais jokių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų, apsunkino jų galimybę įrodyti susitarimo turinį bei savo teises apginti civilinio proceso tvarka. Teismas neabejoja, jog elgdamasis aukščiau nurodytu būdu, kaltinamasis suvokė, kad apgaudinėja nukentėjusiuosius, numatė, kad taip veikiant toliau jie bus suklaidinti ir to norėjo, t. y. kaltinamojo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad A. G. įgytas pasitikėjimas ir skolinimosi metu prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi pastarųjų apsisprendimą perduoti kaltinamajam pinigus. A. G. pastangomis jiems buvo sudarytas kaltinamojo patikimo, mašinų pardavimą aukciono būdu išmanančio asmens įspūdis. Priešingu atveju, suvokdami, jog kaltinamasis nežino, nei kokios sąlygos yra dalyvauti automobilių aukcione, nei ketina pats tai daryti, kad jis nėra pareigūnas, o ir iš viso ne kartą už sukčiavimą teistas asmuo, nei A. V., nei K. nebūtų juo pasitikėję ir perdavę savo pinigus. Nusikalstama veika laikytina baigta, kadangi A. G. veiksmais buvo padaryta reali žala – nukentėjusieji neteko jiems priklausančių pinigų: A. V. – 18 800 EUR, K. – 2 500 EUR. Aukščiau nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Byloje nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. V. kaltinime nurodytos 3 000 EUR sumos perdavimo faktą A. G., kaltinimas tikslintinas, šia suma mažinanti iš A. V. kaltinamajam perduotos bendros pinigų sumos dydį. Nurodytas patikslinimas A. G. nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi byloje įrodyta jo pasisavinta iš nukentėjusiųjų pinigų suma (21 300 EUR) yra didesnė, nei BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta įgyto turto didelė vertė (250 MGL). Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL atitiko 37,66 EUR, 250 MGL – 9 415 EUR.

Teismas pagal aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad A. G. 2016 m. balandžio 25 d. prie A. V. namo, adresu (duomenys neskelbtini) – iš pastarojo gavo 5 300 EUR už automobilius VW Sharan“, „Volvo“ ir traktoriuką „Bobcat“.

Kaltinime taip pat klaidingai nurodyta nukentėjusiosios S. K. pavardė – K.. Ši klaida ištaisytina.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. A. G. savo kaltės nepripažino. Veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems padaryta didelė turtinė žala. Nusikaltimo padarymo metu A. G. buvo 8 kartus teistas taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, šio kaltinamojo atžvilgiu yra pradėti ir nebaigti dar du ikiteisminiai tyrimai. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką A. G. padarė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį atlikimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 127-147, t. 3, b. l. 177-184). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos kaltinamajam panaikintas tik Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi. Baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 121-122, 152-154). A. G. dirba (t. 2, b. l. 150), duomenų, sudarančių pagrindą abejoti A. G. pakaltinamumu, byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. turėjo nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas parinktinas artimas sankcijos vidurkiui.

A. G. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2009 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę bei 15 MGL (1 950 Lt) dydžio baudą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi A. G., neatlikęs 3 metų ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Teismo žiniomis A. G. paskirta 15 MGL bauda iki šiol nėra sumokėta. Kadangi nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo pradėta 2016 m. kovo 31 d., laikytina, jog A. G. nusikaltimą padarė dar neatlikęs bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal ankstesnius nuosprendžius paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi subendrinta bei neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi su bauda, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į oficialų euro kursą lito atžvilgiu (1 EUR atitinka 3,4528 Lt), laikytina, jog 15 MGL (1 950 Lt) bauda atitinka 564,76 EUR (1 950/3,4528).

Kaltinamasis A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 7 d. 9 val. iki 2016 m. liepos 8 d. 15.30 val. (t. 1, b. l. 71-72, 75, 77), t. y. dvi dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 99-100). Siekiant užtikrinti tinkamą nuosprendžio vykdymą, šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 21 800 EUR turtinės ir 1 000 EUR neturtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 49-50), S. K. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 500 EUR turtinės ir 1 000 EUR neturtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 83).

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Iš nukentėjusiųjų civilinių ieškinių turinio matyti, kad jie turtinę žalą sieja su A. G. perduotais ir jiems negrąžintais pinigais. Ginčo dėl A. G. S. K. perduotų 2 500 EUR byloje nėra, pats kaltinamasis patvirtino, kad iki šiol nurodytų pinigų nukentėjusiajai nėra grąžinęs. Byloje nustatyta, kad S. K. 2 500 EUR neteko ir tuo pačiu patyrė turtinę žalą dėl A. G. nusikalstamų veiksmų, todėl šios nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinkti ir aukščiau nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl A. G. nusikalstamų veiksmų ir A. V. neteko 18 800 EUR, t. y. patyrė turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo šio nukentėjusiojo naudai priteistina 18 800 EUR turtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Abu nukentėjusieji prašo priteisti ir po 1 000 EUR neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. S. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų neteko šeimos santaupų, tai kėlė nuolatinę ilgalaikę įtampą tiek šeimoje, tiek bendraujant su artimaisiais, vargino aukštas spaudimas. Teismo vertinimu, nukentėjusioji galėjo patirti jos nurodytus neigiamus išgyvenimus, kadangi yra garbaus amžiaus, buvo apgauta, pasinaudojus jos pasitikėjimu bei jai artimu žmogumi. Dėl kaltinamojo apgaulės nukentėjusioji neteko didelės pinigų sumos iš jos parodymų matyti, kad prarado ir pasitikėjimą savo žentu, kas objektyviai galėjo kelti įtampą šeimoje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog S. K. dėl A. G. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią, įvertinus A. G. nusikalstamų veiksmų trukmę ir pobūdį, nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, teismo vertinimu, teisingai atlygins 600 EUR priteisimas.

A. V. civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis net kelis mėnesius jautė neigiamus išgyvenimus. Būdamas neįgalus dėl patiriamos įtampos jautė galvos svaigimą, nuolatinį silpnumą, negalėjo dirbti, šeimoje dėl santaupų netekimo jautė nuolatinę psichologinę įtampą. Apgaudinėjamas kaltinamojo patyrė nepatogumus, tiek bendraujant su artimaisiais tiek darbe, negalėjo susikaupti. Teismo posėdyje A. V. papildė, jog visi jo bendradarbiai žinojo, kad jis buvo apgautas ir iš jo tyčiojosi. Įvertinęs A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad A. V. galėjo patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus. Byloje esantys dokumentai (medicinos dokumentų išrašas ir darbingumo lygio pažymos t. 3, b. l. 52-56) patvirtina, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl sveikatos būklės buvo tik 40 proc. darbingas, dėl jam diagnozuotos ligos nuo 2014 m. galėjo jausti pilvo skausmus, rankų ir kojų tirpimą, be to buvo nuolat stebimas gydytojų, jam periodiškai buvo atliekami tyrimai. Tokios būklės asmuo ir be papildomo išorinio poveikio jaučia nuolatinę įtampą dėl savo sveikatos, todėl A. V. atsiradus papildomam iš kaltinamojo pusės jaučiamam psichologiniam spaudimui, o vėliau ir turto praradimui, taip pat suvokus, kad buvo apgautas bei nesąmoningai prisidėjo prie uošvių K. apgavystės, kas jau savaime sukelia pakankamai didelį nepasitenkinimo ir nesaugumo jausmą, dėl sveikatos būklės šie nukentėjusiojo išgyvenimai galėjo būti dar didesni. Tai, kad dėl A. G. apgavystės pašlijo A. V. ir jo artimųjų santykiai patvirtina A. V. SMS žinučių išklotinė, kurioje A. G. negrąžinant pinigų, jis 2016 m. gegužės 11 d. rašė „tu mane su žmona išskirsi“, 2016 m. gegužės 31 d. rašė „vakar uošviai skambino.turėjau nemalonų pokalbį.jie nusiteikę eiti į policiją“. Taip pat akivaizdu, kad visi A. V. bendradarbiai žinojo, kad jis be jokio patvirtinimo perdavė nepažįstamam asmeniui dideles pinigų sumas, todėl įvykus apgaulei, jam buvo nepatogu ir prieš bendradarbius. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. G. nusikalstamų veiksmų trukmę ir pobūdį, nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, teismas vertina, jog teisingai nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą atlygins 1 000 EUR priteisimas.

Dėl kitų klausimų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie 2 tomo viršelio prisegtame voke saugomos SIM kortelės, objektai prie 2016 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(3361)-ISI-4476 – antro bylos tomo 11 puslapiu pažymėtame voke saugomi baltos spalvos milteliai, supakuoti į užspaudžiamą maišelį, paliktini saugoti byloje.

Prie 2 tomo viršelio prisegtame voke saugomą A. G. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą Nr. 1, laikyti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti bei sunaikinti (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalie s4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. G. paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi subendrinta pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį paskirta bei neatlikta 3 metų ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL (564,76 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. G. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 7 d. 9 val. iki 2016 m. liepos 8 d. 15.30 val. (dvi dienas). Vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti glioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. G. nukentėjusiosios S. K. naudai priteisti 2 500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinę žalą bei 600 EUR (šešis šimtus eurų) neturtinę žalą. Likusioje dalyje S. K. civilinį ieškinį atmesti.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. G. nukentėjusiojo A. V. naudai priteisti 18 800 EUR (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) turtinę žalą bei 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinę žalą. Likusioje dalyje A. V. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie antro bylos tomo viršelio prisegtame voke saugomos SIM kortelės, antro bylos tomo 11 puslapiu pažymėtame voke saugomi objektai (prie 2016 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(3361)-ISI-4476 pateikti baltos spalvos milteliai, supakuoti į užspaudžiamą maišelį) palikti saugoti byloje. Prie antro bylos tomo viršelio prisegtame voke saugomą A. G. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą Nr. 1 konfiskuoti bei sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.