Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-9093-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
e2YT-9093-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01724-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9093-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01724-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., po motinos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė velionės motinos palikimą pagal testamentą faktiniu valdymu. Nurodė, kad:

1.1. pareiškėjas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo motina K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Motina K. S. 2000-04-12 testamentu, sudarytu ir patvirtintu Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijoje, visą savo turtą, kur jis (turtas) bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko savo sūnui (pareiškėjui) R. S. ir anūkui R. S.. K. S. vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: 150/600 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 50/200 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

1.2. po motinos K. S. mirties pareiškėjas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą, kurį sudarė dviejų žemės sklypų dalys, pareiškėjas po motinos mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjas, nors gyvena kitoje savivaldybėje į mamos gimtinę, esančią (duomenys neskelbtini), važiuodavo ne tik vasaroti, bet ir šienauti žolę, tvarkyti mišką, apsistodavo mamos žemės sklypo dalyje esančiame vagonėlyje, kuriame yra du kambariai, virtuvė. Dalimi žemės sklypo leido naudotis pusseserei R. S., kuri dirbo tiek savo žemę, tiek dalį pareiškėjo mamai priklausančios žemės.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas atsiliepime į pareiškėjo R. S. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.

3. Suinteresuoto asmens BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovas pareiškimo neginčijo ir prašė jį (pareiškimą) nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjo R. S. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimo reikalavimais sutinka. Nurodė, kad senelė K. S. jį (anūką) įtraukė į savo testamentą, kuriuo jai (K. S.) priklausančias žemės dalis paliko tėvui (pareiškėjui R. S.) ir jam (R. S.). Jis (R. S.) po senelės K. S. mirties į notarą dėl palikimo nesikreipė, palikimo nepriėmė ir į jį (palikimą) nepretenduoja. Patvirtina, kad tėvas R. S. po motinos K. S. mirties važinėjo į Ignalinos rajoną, kur K. S. priklausančiose žemės sklypo dalyse šienavo žolę, tvarkė mišką, dalimi žemės leido naudotis pusseserei R. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo R. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Nustatyta, kad pareiškėjas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (el. b. f. 1, f. l. 5). Pareiškėjo motina K. S., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 10). Testamento, sudaryto 2000-04-12, ir patvirtinto Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijos seniūno duomenimis, K. S. visą savo turtą, kur jis (turtas) bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko savo sūnui (pareiškėjui) R. S. ir anūkui R. S. (el. b. f. 1, f. l. 13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-08 išrašų nustatyta, jog pareiškėjo motinai K. S. nuosavybės teise priklausė žemės skypų dalys: 150/600 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50/200 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2002-03-06 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 59828-45-7138 pagrindu (el. b. f. 1, f. l. 14–17). VĮ Registrų centro 2022-06-20 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-9536 duomenimis pareiškėjo motina K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Sutuoktinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), susilaukė pareiškėjo R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 11). VĮ Registrų centro 2022-06-20 Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre neįregistruota testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų (el. b. f. 1, f. l. 12). Pareiškėjo R. S. teigimu, po motinos K. S. mirties pareiškėjas velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį (turtą) valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis (įpėdinis) perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį (turtą) mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų (daiktų) tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų (daiktų) naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

9. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos K. S. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą. Ir nors gyvena kitoje savivaldybėje, tačiau į mamos (K. S.) gimtinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo dažnai. Atvažiuodavo ne tik vasaroti, bet ir motinai priklausančiuose žemės sklypuose šienavo žolę, tvarkė mišką (kirto sausuolius, išvartas, tvarkė nukirstas medžių šakas), dalį žemės sklypo leido dirbti pusseserei R. S.. Suinteresuotas asmuo R. S. pareiškėjo nurodomų aplinkybių neneigia bei pritaria pareiškimo tenkinimui. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis (pareiškėjas) po motinos K. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po K. S. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiosios K. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais R. S. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas R. S. po motinos K. S. mirties 2007-09-24 priėmė palikimą, pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo R. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po K. S. mirties. Teismas pažymi, jog faktiniam palikimo valdymui sudarytas testamentas teisinės reikšmės neturi, t. y. pareiškėjas palikimą priėmė ne pagal testamentą, o faktiniu valdymu. Aptariamos bylos kontekste į bylą pateiktas testamentas rodo tik tai, kad ir velionė pageidavo situacijos, jog palikimą sudarantis turtas po palikėjos mirties atitektų būtent pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo R. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui R. S. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis