Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjų A. Z. ir A. Z. atstovui advokatui N. P. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š. , trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. ir A. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų pranešimo apie galimai trečiojo suinteresuotojo asmens neteisėto žemės dalies apsitvėrimo nagrinėjimo sustabdymo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2013-05-27 kreipėsi pranešimu į NŽT Alytaus skyrių dėl galimai neteisėto žemės dalies, (neskelbtina), apsitvėrimo (b.l. 21). Pranešime pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypo, (neskelbtina), savininkas gali būti neteisėtai apsitvėręs jam nepriklausančią žemę, būtent, ženkliai didesnį žemės sklypą 595 kv.m, nei įgijo nuosavybės teise 540 kv.m. Pareiškėjai apie nurodytas aplinkybes sužinojo iš Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-381-652/2013, kurioje buvo ginčo šalimi – atsakovais (b.l. 15-20). Pareiškėjai prašė ištirti nurodytas aplinkybes ir patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn už savavališką žemės užėmimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį. Skundžiamu NŽT Alytaus skyriaus sprendimu buvo sustabdytas pareiškėjų 2013-05-27 pranešimo nagrinėjimas iki Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-381-652/2013 dėl to paties žemės sklypo ribų nustatymo (b.l. 22). Atsakovas, priimdamas skundžiamą NŽT Alytaus skyriaus 2013-06-26 sprendimą Nr. 240-(14.2.104)-1524, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. NŽT Alytaus skyriaus sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskųstas NŽT kaip ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai (b.l. 23-25). NŽT išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Alytaus skyriaus sprendimo 2013-07-25 priėmė sprendimą Nr. l SS-(8.5)-158, kuriame konstatavo, jog NŽT Alytaus skyrius pagrįstai sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą iki neįsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-381-652/2013 (b.l. 26).

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, kuria vadovavosi atsakovas priimdamas skundžiamą NŽT Alytaus skyriaus sprendimą, numatyta, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.

Pareiškėjai į atsakovą kreipėsi pranešimo forma. Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Pareiškėjų pranešimas pagal savo turinį atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą. Pareiškėjai į atsakovą, viešąjį administravimo subjektą, kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, bet informuodami apie galimai neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens žemės užėmimą, naudojimą, prašydami nustatyti tokio galimo pažeidimo aplinkybes bei patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant skundžiamą administracinį aktą privalu atsižvelgti į konkretaus jį priėmusio viešojo administravimo subjekto kompetenciją, sprendimų priėmimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip jau pirmiau buvo minėta, pareiškėjai į viešojo administravimo subjektą kreipėsi dėl trečiojo suinteresuoto asmens K. J. neteisėto žemės naudojimo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 (toliau – Kontrolės nuostatai), 1 punkte numatyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą. Kontrolės nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų funkcijas, teises, atskaitomybę. Pagal Kontrolės nuostatų 3 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kontrolės nuostatų 5 punkte nustatytos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų teisės. Pagal šių Kontrolės nuostatų 4.1–4.7 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; įgyvendina teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė; laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; racionaliai naudoja ir tausoja žemę (nemažina žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už nustatytą vidutinį, plotų), mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas, kitus gamtos ir rekreacinius išteklius; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų. Pagal nuostatų 6 punktą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; informuoja apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas buvo kompetentingas spręsti pareiškėjų prašymą dėl neteisėto žemės dalies apsitvėrimo, susijusį su neteisėtu žemės užėmimu, prašant atsakovą ištirti nurodytas aplinkybes ir patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn dėl savavališko žemės užėmimo bei naudojimo.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų NŽT direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, 2 punkte nustatyta, kad tarnybos darbuotojai, nagrinėjantys asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami pagal išankstinio ginčų nagrinėjimo taisykles, turi vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 - 08 - 22 nutarimu Nr. 875.

Taigi, pareiškėjų prašymas nagrinėtinas vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Tų pačių Taisyklių 1 ir 2 punktuose numatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose, jų nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia. Minėtų Taisyklių 41 punkte reglamentuota, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Taisyklių 41.3 punkte nurodyta, kad į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Ginčo atveju, pareiškėjų pateiktas prašymas dėl galimai neteisėto trečiojo suinteresuoto asmens K. J. žemės naudojimo ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už galimai savavališką žemės užėmimą, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas, apibrėžtas Taisyklių 5 punkte, prašant priimti atitinkamą administracinį sprendimą. Vadovaujantis Taisyklių 41.3 punktu, į tokį pareiškėjo prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamą dokumentą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taigi atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame išreiškė savo valia (sprendimą) dėl pareikštų prašymo nagrinėjimo sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla tuo pačiu klausimu.

Bylos duomenys patvirtino, jog Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-381-652/2013 buvo užvesta trečiojo suinteresuoto asmens K. J. iniciatyva dėl pripažinimo negaliojančius žemės sklypo, (neskelbtina)ir žemės sklypo, (neskelbtina), skiriančios ribos kadastrinius matavimus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis (b.l.15-20). Minėto teismo 2013-07-05 sprendime nustatytos aplinkybės įgalina teigti, jog ginčas civilinėje byloje dėl žemės sklypų ribos, buvo susijęs ir su žemės sklypo (neskelbtina), ploto vertinimu. Akivaizdu, jog pareiškėjų pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas ir minėtoje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimas buvo susijęs su tapačių aplinkybių tyrimu ir faktinės situacijos vertinimu, kuris vienaip ar kitaip galėjo turėti įtakos žemės sklypo, (neskelbtina), dydžio nustatymui.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, patvirtina, jog skundžiamo NŽT Alytaus skyriaus sprendimo priėmimo metu civilinė byla Nr. 2-381-652/2013 Alytaus rajono apylinkės teisme nebuvo išnagrinėta. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma. Akivaizdu, jog teisme nagrinėjamas ginčas dėl ginčo žemės sklypo ribų ir pareiškėjų prašymas dėl neteisėtos žemės dalies apsitvėrimo buvo iš esmės tuo pačiu klausimu, t.y. dėl žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į teisinį ginčo santykių reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovas, viešojo administravimo subjektas, turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, sustabdyti pareiškėjų prašymo nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla, kadangi teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje galėjo būti nustatytos prašymo sprendimui reikšmingos aplinkybės ar teisiniai faktai.

Nepagrįsti pareiškėjų ir jų atstovo argumentai jog, neišnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pakankamai duomenų, kad tretysis suinteresuotas asmuo apsitvėręs ir naudoja ženkliai didesnį žemės sklypą nei yra įgijęs nuosavybės teise. Pažymėtina, jog tik teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, priima galutinį sprendimą, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančius nurodymus privalo visuotinai paisyti visi asmenys, tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Minėtoje civilinėje byloje būtent teismas vertino ginčo žemės sklypo ribos nustatymo teisingumą ir tuo pačiu sklypo ploto galimus pokyčius.

Administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Pagal Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Kaip matyti iš ginčijamo NŽT Alytaus skyriaus sprendimo turinio, sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t.y. sustabdyti pareiškėjų prašymo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta konkreti civilinė byla tuo pačiu klausimu (b.l. 22). Nurodytos aplinkybės įgalina konstatuoti, jog ginčijamas sprendimas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, buvo pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į visuotinai teisėje pripažįstamų bei taikomų teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų turinio nuostatas, skundžiamas NŽT Alytaus skyriaus sprendimas buvo proporcingas ir teisingas, siekiant objektyviai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Skundžiamu sprendimu nebuvo suvaržytos ar pažeistos pareiškėjų teisės. Taip pat nenustatyta jokių duomenų, jog atsakovas tokiu būdu vilkino pareiškėjų prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjų prašymo tyrimas buvo sustabdytas iki tam tikrų aplinkybių pasikeitimo, t.y. iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla. Akivaizdu, jog išnagrinėjus civilinę bylą pareiškėjų prašymo nagrinėjimas būtų atnaujintas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos tinkamai atliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytas pareigas, nepažeisdama Viešojo administravimo įstatyme numatytų pagrindinių reikalavimų, siekdama užtikrinti pareiškėjų prašymo objektyvų visų aplinkybių tyrimą, įvertinimą bei teisingo sprendimo priėmimą, sustabdė pareiškėjų prašymo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Alytaus rajono apylinkės teisme tuo pačiu klausimu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nurodytą asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką bei terminus, ar viršijęs pirmiau minėtoje Tvarkoje nustatytą kompetenciją. Naikinti skundžiamo NŽT Alytaus skyriaus sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo NŽT 2013-07-25 sprendimo Nr. l SS-(8.5)-1585, priimto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šis sprendimas buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl NŽT Alytaus skyriaus sprendimo neteisėtumo. Skundžiamas NŽT 2013-07-25 sprendimas Nr. l SS-(8.5)-1585 priimtas nepažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Teisės aktų pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas naikinti šį sprendimą nenustatyta.

Nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pagal pareiškėjų A. Z. ir A. Z. nurodytus faktus apie galimą neteisėtą žemės dalies (neskelbtina), apsitvėrimą ir neteisėtą naudojimąsi žemės sklypo viršpločiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Z. ir A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.