Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: jis, neturėdamas leidimo, nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021-03-11, Trakų r. sav., Dėdiliškių kaime, A1 kelyje, automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI MOD.914 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos ginklams, bei savadarbį šaudmenį, pagamintą panaudojant 9 mm kalibro imitacinį (garsinį) šovinį su įstatyta savadarbe gumine kulka (sviediniu), kai apie 21.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnai, sustabdę šį automobilį, jame rado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą bei šaudmenį. Šiais veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje

1.1. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai disponavo pramoninės gamybos lenktiniu turistiniu peiliu, turinčiu automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai laikė automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse, iki 2021-03-11 apie 21.30 val., kai Trakų r. sav., Dėdiliškių k., A1 kelyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnai, sustabdę šį J. B. vairuojamą automobilį, jame rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su O. B. ir D. S., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą turtą, o būtent: D. S. telefonu susitarus su UAB „T“ direktoriumi M. S. dėl autobusiuko „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2022-03-17 apie 20 val. 00 min., jis (J. B.) kartu su O. B. ir D. S., atvyko į su M. S. sutartą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo autobusiuką „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko jis (J. B.) kartu su O. B. ir D. S., minėtu autobusiuku, 2022-03-17 apie 22 val. 02 min. atvyko šalia prekybos centro „C“, adresu (duomenys neskelbtini), po ko tiksliau nenustatytu laiku jis (J. B.) ir O. B. nuėjo iki aikštelėje stovinčio automobilio „Mercedes-Benz GL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. R., po ko O. B. ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu į minėto automobilio keleivio pusės padangas, jas pradurdamas ir grįžo atgal į autobusiuką, po ko apie 22.42 val., jis (J. B.), D. S. ir O. B., D. S. vairuojamu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į minėto prekybos centro stovėjimo aikštelę ir užblokavo D. R. naudojamą automobilį „Mercedes-Benz GL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo O. S. naudojamą automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (J. B.) ir O. B. išlipę iš mikroautobuso „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie šalia stovinčio automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu sėdėjo nukentėjusysis O. S., rankose laikydami daiktus, panašius į šaunamuosius ginklus, ne mažiau kaip du kartus šovė į automobilio „Porsche“ priekinį stiklą, dėl ko automobilio priekinis stiklas skilo, po ko nukentėjusysis O. S. stengdamasis išvengti šūvių važiuojant atbuline eiga trenkėsi į mikroautobusą „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas savo automobilį, po ko D. S., priėjęs prie automobilio „Porsche“ priekinės dalies, vieną kartą dešine koja spyrė į automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną, po ko D. R. ir nukentėjusysis O. S. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, taip jis (J. B.), D. S. ir O. B. bendrais veiksmais įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei dėl jų veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas – automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, įbrėžtas galinis automobilio bamperis, sulaužytas galinio bamperio kairės pusės atšvaitas, kilpos dangtelis, įbrėžtas bagažinės dangtis, įlenktas duslintuvo bakelis, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam O. S. 3 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

1.3. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., O. B. ir J. S., susitarė ir parengė nusikalstamos veikos planą, 2022-04-05 nuvykti į „L. T.“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojus fizinį smurtą - specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu - ašarinėmis dujomis salone būsiančių asmenų atžvilgiu, taip jiems atimant galimybę priešintis, pagrobti narkotines medžiagas kanapes, kokainą ir grynuosius pinigus, bei pasiskirstė užduotimis: jam (J. B.) - išnuomoti automobilį, jam (J. B.) su O. B. - nupirkti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą - ašarinių dujų balionėlį ir pagrobti automobilio valstybinius numerius; O. B. - nupirkti J. S. ir D. S. veidą dengiančias kaukes ir nugabenti juos automobiliu iki „L. T.“ salono, esančio (duomenys neskelbtini), J. S. ir D. S. - įėjus į „L. T.“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), J. S. salono viduje papurkšti ašarinių dujų, o D. S. surasti ir pagrobti salone esančią narkotinę medžiagą - kanapes ir seifą su narkotine medžiaga-kokainu bei grynaisiais pinigais iki 10 000 eurų, o būtent: jis (J. B.), D. S., O. B. ir J. S., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, 2022-04-05 apie 11.00 val., jis (J. B.) kartu su D. S. ir J. S. nuvyko iki UAB „S“, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (J. B.) iš direktoriaus V. K. išsinuomojo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, O. B. „P“, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. ir D. S. nupirko pošalmius (kaukes), po ko apie 15.33 val., O. B. ir jis (J. B.) nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „S“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur už 99 eurus nusipirko dujinį balionėlį „WALTHER ProSecur 3“, po ko jis (J. B.) ir O. B. nuvyko iki (duomenys neskelbtini), kur nuo stovinčio automobilio „Volkswagen Passat“ nuėmė priekinį ir galinį valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir juos (valstybinius numerius) pagrobė, po ko pagrobtus valstybinius numerius atvežė iki (duomenys neskelbtini), ir pritvirtino prie išnuomoto automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (J. B.) nuvažiavo į tyrimo metu nenustatytą vietą laukti, kol bus pagrobtos narkotinės medžiagos ir grynieji pinigai, o tuo metu O. B. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, ant kurio pritvirtinti pagrobti valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, J. S. ir D. S. apie 17.30 val. atvežė iki viešojo transporto stotelės, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), po ko D. S. ir J. S., dėvėdami pošalmius (veidą dengiančias kaukes), nuėjo į pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įsikūrusį „L. T.“ saloną, po ko salono viduje J. S. panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą - ašarinių dujų balionėlį „WALTHER ProSecur 3“ su ašarinėmis dujomis, salone tuo metu buvusio lankytojo V. K. ir salone dirbusios nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu, tokiu būdu padarydamas A. J. pirmo laipsnio kairio skruosto nudegimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tuo metu D. S. salone bei po stalu ieškojo narkotinės medžiagos - kanapių ir seifo, kur turėjo būti narkotinė medžiaga - kokainas bei grynieji pinigai iki 10 000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. S. nerado seifo, narkotinių medžiagų ir grynųjų pinigų ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais jis (J. B.), D. S., O. B. ir J. S. atliko veiksmus, siekiant pagrobti narkotines medžiagas ir grynuosius pinigus iki 10 000 eurų. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 263 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis 2022-04-20 apie 19.37 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, įsėdo į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bandydamas pasišalinti, pajudėjo minėtu automobiliu iš vietos ir tyčia pasukdamas į policijos pareigūnų pusę, dešinės pusės minėto automobilio šonu prispaudė bandžiusius jį sulaikyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyr. tyrėją R. J. ir vyr. tyrėją A. K. prie tarnybinio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono, tokiu būdu padarė jiems įvairius kūno sužalojimus, sukėlusius nežymius sveikatos sutrikdymus, bei minėto smūgio metu apgadino tarnybinį automobilį ir A. K. turėtą tarnybinį telefoną Samsung Galaxi A32, 226,23 eurų vertės ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

1.5. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo pramoninės gamybos turistiniu peiliu, turinčiu automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai nešiojo iki 2022-04-20, apie 20.00 val., kai adresu (duomenys neskelbtini), jo (J. B.) dalinės apžiūros metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: jis, neturėdamas leidimo, nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2022-06-30 (duomenys neskelbtini), miško masyve, vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą VOLTRO 85 COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir signaliniais šoviniais ir priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kai apie 15.13 val. policijos pareigūnai minėtą šaunamąjį ginklą rado ir paėmė įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, J. B. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 20 d. 20.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamasis J. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį.

5.1. Skunde teigiama, jog kardomoji priemonė yra perteklinė, ją pratęsiant buvo nukrypta nuo proporcingumo principo, o skundžiamoje nutartyje klaidingai vertinami kardomosios priemonės tikslai. Be to, nurodoma, kad kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, 5 000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio užstato, pakanka kardomosioms priemonės keliamiems tikslams pasiekti.

5.2. Pažymima, jog kaltinamasis nėra trukdęs procesui ar vengęs atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą. Nurodoma, kad apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, sprendimą grindė gresiančia bausme, nors dėl skirtinos bausmės teismas sprendžia tik išnagrinėjęs bylą.

5.3. Apygardos teismas pripažino, kad duomenų, jog kaltinamasis pažeistų taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, teisme nėra gauta, o, priimant sprendimą, teismas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas ir dokumentų paėmimas yra nepakankami užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą.

6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. B. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo J. B. skundą ir įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 131¹ straipsnių normų, taigi, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti suvaržyta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Atsižvelgęs į pareikštų kaltinimų pobūdį bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės taikymas tęstinas.

8. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriama, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų –užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios priemonės) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

9. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, kratų, vaizdo įrašų ir daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose taip pat kitoje bylos medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teismas sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. yra kaltinamas ne tik baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 284 ir BK 286 straipsniuose, ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu, bet ir kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, taip pat kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 263 straipsnio 2 dalyje, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Šiame kontekste pastebėtina, jog spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo teismas turi įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumą, taigi, ir gresiančią bausmę, kuri nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę, tačiau turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste. Vertinant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį taip pat matyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio: J. B. galimai nusikalstamas veikas padarė veikdamas su kitais asmenimis, nusikalstamų veikų padarymui buvo įgyjamos priemonės ir įrankiai, derinti tarpusavio veiksmai. Iš pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, padarytos dėl savanaudiškų paskatų, o kaltinamojo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pavojingumą didina ir aplinkybė, jog jo atžvilgiu yra nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos: Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. 1-382-827/2023 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-418/2023 J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjo, byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjo, byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui). Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatyta ir tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, kadangi penkerių metų laikotarpiu yra ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei jam inkriminuojamų veikų skaičių bei jų pobūdį teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog J. B. gali daryti naujus nusikaltimus.

12. Pažymėtina, kad taikant intensyvią priežiūrą siekiama ne tik užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis J. B. yra saistomas ekonominiais ir socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka – neteistas, dirba UAB „P“, turi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), ją deklaravęs nuo 2019 m. birželio 10 d., palaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais, nagrinėjamu atveju kaltinamojo socialiniai ryšiai nepaneigia taikomos kardomosios priemonės tikslingumo, kadangi šių ryšių turėjimas neeliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo rizikos. Taigi, šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę ir šioje bylos proceso stadijoje be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

13. Nustačius naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, konstatuotina, jog švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos užkertant kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamu aspektu atsižvelgtina ir į tai, jog J. B. yra kaltinimas tuo, kad jis galimai, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Aptartos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti dėl galimo trukdymo procesui rizikos, taikant mažiau formalizuotas kardomąsias priemones, betarpiškai nekontroliuojant kaltinamojo asmens. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog taikoma intensyvi priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus, todėl nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo skundą ir šią priemonę panaikinti.

14. Atsižvelgus į kaltinamajam pareikšto kaltinimo apimtį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą trukdymo procesui ir naujo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą kartu su kitomis jam taikomomis kardomosiomis priemonėmis, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastaruoju aspektu pabrėžtina tai, jog, taikant kardomąją priemonę, kaltinamajam yra sudarytos reikiamos sąlygos dirbti, palaikyti socialinį gyvenimą, kas rodo tai, jog intensyvi priežiūra kaltinamajam yra taikoma adekvačiai ir proporcingai, nevaržant jo teisių labiau nei to reikia pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams. Tam neprieštarauja ir bylos duomenys, kad J. B. baudžiamojo proceso metu nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygų. Kita vertus, kardomosios priemonės taikymas nėra savitikslis, t. y., kaltinamasis privalo laikytis teismo nustatytų sąlygų – dienotvarkės, priešingu atveju, nustatytų pareigų ir draudimų nepaisymas keltų abejonių taikomos kardomosios priemonės efektyvumu bei sudarytų pagrindą spręsti dėl griežtesnės kardomosios priemonės taikymo (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis).

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam yra proporcingas, neriboja jo teisių labiau nei yra būtina, o švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo bei kaltinamojo atribojimo nuo priešingo teisei elgesio galimybės. Taigi, teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.