- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- N1-2252-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15743-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- V. Š., D. Š.
- Civilinis atsakovas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- Ž. D.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
nepilnametei kaltinamajai V. Š., jos atstovei pagal įstatymą (motinai), civilinei atsakovei R. B., gynėjui advokatui A. K. (A. K.),
nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. D. atstovei pagal įstatymą (motinai), nukentėjusiajai, civilinei ieškovei R. K., jų atstovui advokato padėjėjui S. S.,
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
nepilnametė V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,
D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties parų) arešto bausme;
2. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei D. Š. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. Š. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos jo naudai sumokant ne mažiau kaip po 50 eurų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. Š. 2018 m. kovo 29 d., apie 16.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo Ž. D. paimdama pagrobė šalia Ž. D. ant žemės padėtą kuprinę, kurios vertė 10 eurų, su joje buvusiu nukentėjusiajai R. K. priklausančiu bendros 1282 eurų vertės turtu: 1093 eurų vertės mobilaus ryšio telefonu, kuris buvo su dėkliuku, apsaugine plėvele ir laikikliu, raktais nuo buto bei 30 eurų vertės telefonspynės magnetuku, 149 eurų vertės garso kolonėle, ir pabėgo.
D. Š. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. Š. 2018 m. kovo 29 d., apie 16.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo žemės paėmė paliktą svetimą kuprinę, kurią iškraustęs joje rado ir paėmė svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį, turtą - 1093 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną IPHONE 7+ su dėkliuku, apsaugine plėvele ir laikikliu. Tą pačią dieną, turėdamas realią galimybę daiktą grąžinti savininkui, to nepadarė, o telefoną vėliau sudaužė.
Kaltinamoji V. Š. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. V. Š. paaiškino, kad 2018 m. kovo 29 d., apie 13 – 14 val., po pamokų, su draugėmis buvo kieme (duomenys neskelbtini), gatvės neatsimena, pamatė, kaip berniukai žaidžia krepšinį, viena iš jos draugių paprašė prisijungti pažaisti, berniukai nesutiko. Antrą kartą sugrįžo prie krepšinį žaidžiančių berniukų po 15 minučių, vėl paprašė pažaisti, jie vėl nesutiko, prasivardžiavo, įvyko žodinis konfliktas, ją (kaltinamąją) draugės paskatino paimti Ž. kupinę ir taip pajuokauti, pagąsdinti. Kuprinė gulėjo ant žaidimų aikštelės, ją paėmusi bėgo link kiemo išėjimo, ten ją sustabdė vaikinukas ir pareikalavo, kad ji atiduotų garso kolonėlę. Kuprinę ji numetė ant žemės ir nubėgo į medicinos centrą paprašyti pasaugoti garso kolonėlę. Tada paskambino mama, liepė tuoj pat grįžti namo, kai grįžo, jos išvažiavo, mašinoje paskambino D. arba V., pasakė, kad matė D., kraustantį kuprinę, tada ji (kaltinamoji) pasakė skambinusiai mergaitei, kad garso kolonėlę paliko medicinos centre ir jos paprašė grąžinti ją Ž. ar jo mamai. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji V. Š. paaiškino, kad girdėjo, jog ją vejasi berniukai, kai ji paėmė kuprinę ir su ja pabėgo. Nepažįsta žmogaus, kuris pareikalavo atiduoti garso kolonėlę, tai nebuvo D. Š.. Kokie dar daiktai buvo kuprinėje, nežino, žino, kad garso kolonėlė veikia per telefoną, iš kolonėlės grojo muzika ir po to, kai ji kuprinę paliko ant žemės. Muzika nustojo groti, kai ji priėjo įėjimą į medicinos centrą. Kai bėgo, į koją daužėsi kuprinė, todėl kad būtų patogiau bėgti, kolonėlę išėmė kuprinės, bet ar kuprinėje buvo kitų daiktų, nežiūrėjo. Jai paskambinusi draugė pasakė, jog matė, kaip D. kraustė kuprinę, ištraukė telefoną. Blogai jaučiasi, kad neišsaugojo berniuko daiktų. Ž., kurio kuprinę pagrobė, nepažįsta, iki įvykio nepažinojo, draugės V. ir D. sakė, kad jis yra iš jų mokyklos. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kaltinamasis D. Š. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę visiškai pripažino, sutiko duoti parodymus. D. Š. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, datos tiksliai nepamena, apie 3 valandą dienos, buvo (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ten buvo vidinis kiemelis, sėdėjo, laukė draugų, pamatė pravirą kuprinę, priėjo prie jos, pažiūrėjo, kas kuprinės viduje – rado iPhone telefoną, knygų. Telefoną pasiėmė, kuprinės neėmė. Nuėjo arčiau laiptinės, girdėjo, kad kažkokie žmonės kalbėjo, jog yra ieškomas telefonas, todėl išsigandęs rastą telefoną sudaužė. Iš pradžių telefoną bandė atrakinti, atspėti kodą, bet išgirdęs, kad telefonas ieškomas, jį sudaužė, taip pasielgė todėl, kad bijojo, jog ant jo bus suversta kaltė dėl pavogto telefono, žino, kad sudaužius iPhone telefoną sunku būna atsekti jo buvimo vietą, taip jam sakė draugai. Savo poelgio neapgalvojo, žino, kiek kainuoja iPhone, jis dirba nelegaliai, per mėnesį uždirba 600 eurų, žalą nukentėjusiojo motinai atlygins dalimis, kai tik galės. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad kitų daiktų kuprinėje nerado. Vidiniame kiemelyje laukė draugų, jiems atėjus, išvažiavo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Civilinė ieškovė ir nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. D. atstovė pagal įstatymą, motina R. K. teismui paaiškino, kad patikslintą civilinį ieškinį palaiko, prašo teismo iš kaltų asmenų priteisti 1123 eurų turtinę žalą, kurią sudaro sudaužyto telefono kaina, 300 eurų dydžio neturtinę žalą, patirtą jos sūnaus Ž. D., kadangi vaikas buvo išsigandęs po įvykio, kurį laiką bijojo eiti į kiemą žaisti, jaudinosi, išgyveno nerimą, taip pat prašo priteisti 250 eurų išlaidų, patirtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Civilinė atsakovė ir nepilnametės kaltinamosios V. Š. atstovė pagal įstatymą R. B. teismui paaiškino, kad supranta, kokio dydžio ieškinys yra pareikštas, mano, kad prašoma neturtinė žala yra per didelė, sutinka atlyginti tokią žalą, kokią priteis teismas.
Kaltinamieji V. Š. ir D. Š. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl nusikalstamų veikų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje numatyta tvarka įvertinęs surinktus duomenis, išklausęs kaltinamųjų, sprendžia, kad V. Š. ir D. Š. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai pasitvirtino.
Be kaltinamųjų V. Š. ir D. Š. prisipažinimo, jų kaltės įrodymais teismas taip pat pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. parodymus, kad 2018 m. kovo 29 d., apie 16.40 val., jai paskambino sūnus Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad iš jo buvo pavogta kuprinė, kurioje buvo raktai nuo namų, mobiliojo ryšio telefonas ,,IPhone" ir garso kolonėlė. Ji apie įvykį pranešė policijai, atvyko pareigūnai. Sūnus jai paaiškino, kad su draugais M. S., R. ir K. žaidė žaidimų aikštelėje, esančioje už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, vidiniame kieme, prie jų priėjo 5 - 6 vyresnės merginos, su kuriomis įvyko žodinis konfliktas, viena iš merginų pastūmė M. ir čiupo prie jų ant žemės gulėjusią jos sūnaus kuprinę, pradėjo bėgti, kitos merginos nubėgo paskui ją. Sūnaus kuprinėje buvo raktų ryšulys nuo buto durų, kurių bendra vertė 15 eurų, belaidė garso kolonėlė ,,JBL", kurios vertė apie 150 eurų, sūnaus mobiliojo ryšio telefonas „,iPhone7+“. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad sūnus Ž. D. minėjo, jog kuprinę su paminėtais daiktais pavogė mergaitė tamsiai raudonais plaukais. Kuprinė gulėjo ant žemės šalia krepšinio aikštelės (duomenys neskelbtini), iš ten ji ir buvo pavogta. Pavogta kuprinė rasta (duomenys neskelbtini), joje nieko nebuvo, šalia gulėjo sudaužyto mobiliojo ryšio telefono ekranas, likusios telefono dalies nebuvo. Iš pavogtų daiktų jai grąžinta kuprinė, viena dalis sudaužyto telefono, belaidė garso kolonėlė, kurią atidavė D. L., paaiškinusi, kad kolonėlė buvo palikta ,,Medicinos šeimos centro" registratūroje Vilniuje, Vydūno g. 20. Ją ten paliko kuprinę pavogusi mergaitė. Dėl įvykio jai padaryta 1123 eurų žala, ją sudaro pavogto ir sudaužyto mobiliojo ryšio telefono su išvardintais priedais, prarastų raktų su magnetuku vertė (1 t., 37 – 38, 40, 51 - 52 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis Ž. D. parodė, kad lauke, savo kieme, su draugais žaidė krepšinį, kuprinė buvo padėta prie stulpo. Tada prie jų priėjo mergaitės, nežino, kiek jų buvo, klausė, ar gali kartu mėtyti. Jie pasakė „ne“, tada jos išėjo, grįžo, vėl klausė, ar gali prisijungti prie kolonėles, jie vėl pasakė „ne“, vėliau jos vėl grįžo, prašė leisti pažaisti. Jie vėl atsakė, kad neleis. Tada viena iš jų [mergaičių] nuėjo prie kuprinės, ją paėmė ir nubėgo. Mergaitės jam nepažįstamos. Kurpinėje buvo kolonėlė, raktai, telefonas. Kai viena mergaitė pabėgo su jo kuprine, jis ją vijosi, tada kita mergaitė paėmė jam už kapišono ir laikė. Vėliau paskambino mamai, atvažiavo policija, ieškojo telefono (1 t., 55 - 56, 162 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta civilinė atsakovė R. B. parodė, kad jai jos nepilnametė dukra V. Š. papasakojo, jog 2018 m. kovo 29 d., apie 16.00 val., kartu su draugėmis buvo (duomenys neskelbtini), kieme. Dukra pamatė kieme žaidžiančios vaikus ir priėjusi paprašė duoti pažaisti kamuolį, vaikai kamuolio nedavė, todėl jie žodžiu susipyko. Jos dukra juokais paėmė vieno iš berniukų kuprinę, padėtą ant žemės, ir su ja nubėgo. Ją bėgančią link „Šeimos medicinos centro“, esančio Karaliaučiaus gatvėje, sustabdė dukrai nepažįstamas apie 19 metų amžiaus vaikinas ir pareikalavo iš kuprinės duoti garso kolonėlę, kuri buvo įjungta ir grojo. Jos dukra išėmė kolonėlę, bet jos jam nedavė, kuprinę su joje esančiais daiktais nunešė atgal į kiemą ir padėjo ant žemės. Kas daugiau buvo kuprinėje, dukra nežiūrėjo. Paimtą kolonėlę ji paliko medicinos centro priimamajame. Vėliau dukters draugė D. kolonėlę, paėmusi iš medicinos centro, grąžino berniukui. Jei telefonas nebus surastas, pasistengs atlyginti padarytą materialinę žalą (1 t., 63 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja D. L. parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį, dienos nepamena, apie 16-17 val. ji su draugėmis G. Ž., V. Š. ir V. G. buvo (duomenys neskelbtini), namų vidiniame kieme, netoli vaikų žaidimo aikštelės. Jos visos priėjo prie vaikų, kurie žaidė krepšinį, paprašė berniukų leisti kartu pažaisti kamuoliu. Berniukai nesutiko, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jos draugė V. Š. ant jų supyko ir paėmė nuo žemės kuprinę, iš kurios sklido muzika, taip suprato, kad kuprinėje yra belaidė garso kolonėlė. V. Š., paėmusi kuprinę, pradėjo bėgti link Karaliaučiaus gatvės, Šeimos medicinos centro. Ji bėgo paskui V. Š. ir šaukė, kam ji paėmė kuprinę, kartu su ja bėgo ir jai nepažįstamas berniukas, kiek suprato, tai jo kuprinę paėmė V. Š.. Ji su berniuku V. Š. nepavijo ir vėl atgal grįžo į vaikų žaidimo aikštelę. Tada ji su draugėmis G. Ž. ir V. G. išėjo žaisti į kitą netoliese esantį kiemą. Po pusvalandžio grįžo į tą patį kiemą ir joms ten žaidžiantys berniukai pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus. Tada ji ėjo su draugėmis link tos vietos, kur nubėgo V. Š. su kuprine, ir pamatė, kad tą kuprinę nešasi trys vaikinai, vienas iš jų buvo D. Š., ji matė, kaip D. Š. kuprinę kraustė, bet ką iš jos išėmė, nematė. Atvykusiems pareigūnams ji papasakojo, ką matė. Vėliau jai pavyko susisiekti su V. Š., kuri papasakojo, kad ji bėgdama kuprinę numetė prie namo Tolminkiemio g., o belaidę garso kolonėlę paliko medicinos centre, registratūroje. Liudytoja iš Medicinos šeimos centro registratūros paėmė belaidę garso kolonėlę, atidavė policijos pareigūnams. Pareigūnams taip pat papasakojo, kad matė, kaip D. Š. (duomenys neskelbtini)., prie laiptinės, kraustė pavogtą kuprinę. Kartu su pareigūnais nuvyko į tą vietą, kur ji paskutinį kartą matė kuprinę, (duomenys neskelbtini)prie laiptinės, pamatė numestą kuprinę, prie jos ant žemės gulėjo sudaužyto mobiliojo ryšio telefono ekrano stikliukas (1 t., 79 – 80 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. L. atpažino D. Š., kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 29 d. kraustė V. Š. numestą kuprinę (1 t., 81 – 83 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja G. Ž. parodė, kad 2018 m. balandžio ar kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, dienos metu, buvo su D. L., V. Š. ir V. G., visos atėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Daugiabučių namų kiemo krepšinio žaidimo aikštelėje krepšinį žaidė 3 - 4 vaikai, jų paprašė kartu pažaisti krepšinį. Vienas iš berniukų nesutiko, atsakė su keiksmažodžiais. Ji su V. G. ir D. L. buvo 5 metrų atstumu nuo berniukų. Labiausiai konfliktavo V. Š., nes ji pradėjo teirautis, kodėl negalima su jais žaisti; V. Š. stovėjo arčiau berniukų. T. V. Š. ir vieno iš tų berniukų kilo žodinis konfliktas; fone girdėjosi muzika. Matė, kad netoli aikštės, prie krepšinio stovo, buvo padėta kuprinė, V. Š. paėmė kuprinę ir išbėgo iš aikštelės pro bromą. Ją pradėjo vytis D. L. ir vienas iš berniukų, tačiau nesėkmingai, V. Š. dingo už bromo. Iš kiemo išėjo visos buvusios merginos. Kieme dar liko vaikų, kurie žaidė krepšinį. Po kurio laiko eidamos gatve, kurios tiksliai pavadinimo pasakyti negali, pamatė stovintį policijos ekipažą, šalia pareigūno stovėjo 2 - 3 vaikai, kurie buvo aikštelėje ir žaidė krepšinį; jos prie jų sustojo ir taip pat norėjo papasakoti apie įvykį, kadangi matė, kas atsitiko. Visos merginos apsuko keletą ratų aplink kiemą, prie vieno iš įėjimų į kiemą, kur ir įvyko konfliktas, pamatė grupelę jaunuolių, iš kurių vieną žinojo kaip D., matė, kad jis stovėjo apie 20 asmenų grupėje. Jos vaikščiojo toliau. Po kurio laiko V. G. paskambino V. Š. į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad kolonėlę paliko medicinos įstaigoje, kur paliko kuprinę, neprisiminė, kur buvo pati V. Š., nesakė. Apie mobilaus ryšio telefoną neminėjo. Jos pačios nuėjo į medicinos įstaigą, kurios nežino nei adreso, nei pavadinimo, iš darbuotojos paėmė garso kolonėlę. Vėliau ji dar kartą pamatė minėtus jaunuolius, jie buvo jau kitoje vietoje, prie laiptinės, po kokių 10 - 15 minučių grįžusios į tą vietą, kur buvo jaunuoliai, pamatė prie laiptinės, ant žemės, gulinčią atsegtą kuprinę, mobilaus telefono detales. Atvažiavęs policijos pareigūnas pasiėmė kuprinę bei garso kolonėlę ir išvažiavo (1 t., 96 – 100 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja A. R. parodė, kad nepamena tiksliai datos, 2018 metais, šalia (duomenys neskelbtini) stotelės esančiame brome, prie kirpyklos, stovėjo daug žmonių, iš kurių ji pažino D. L., V. Š. ir K. Š., merginos jai papasakojo, kad jos visos pavogė iš berniuko kuprinę, kad berniuko mama iškvietė policiją. Kaip jos pažįstamos paėmė kuprinę, nematė, vaikinų grupelių taip pat nematė (1 t., 107 – 109 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja K. A. parodė, kad 2018 metais, tikslios datos nepamena, ji su Ž. D., R. J. ir M. S. išėjo į lauką, M. buvo pasiėmęs krepšinio kamuolį, Ž. turėjo kuprinę, į kurią buvo įsidėjęs namų raktus, vėliau sužinojo, kad jis turėjo ir mobilaus ryšio telefoną iPhone 6-7+ bei belaidę garso kolonėlę. Aikštelėje įrengti krepšinio stovai su lankais, jie prie stulpo buvo pasidėję savo kuprines. Ž. ir M. kamuolį mėtė į krepšį, jos su R. apie 10 metrų nuo berniukų sėdėjo ant karstyklių. Po kurio laiko pamatė jai apie 15 -16 metų nepažįstamas merginas, matė jas pirmą kartą, kurios užkalbino M. ir Ž., ką jos sakė draugams, negirdėjo. Jie pasikalbėjo apie vieną minutę ir merginos nuėjo atgal prie laiptų. Jos [liudytoja] su R. priėjo M. ir Ž., klausė, ko merginos norėjo, berniukai atsakė, kad norėjo kartu pamėtyti kamuolį, bet jie nenorėjo su jomis žaisti. Tada jos kartu su R., M. ir Ž. mėtė kamuolį į krepšį, maždaug po 10 minučių vėl visos šešios merginos priėjo prie jų, viena iš merginų draugiškai paprašė pažaisti kartu, M. su Ž. abu atsakė, kad nesutinka, atsakė piktai, nes jos jau antrą kartą klausė to paties. M. joms pasakė, kad atsiknistų ir nelįstų. Tada viena mergina pasakė, kad jis taip nekalbėtų su jomis. Neprisimena, katras pradėjo pirmas, bet M. pradėjo su ta mergina muštis. Mergina, kuri prašė kamuolio, stovėjo už M., paėmė vieną iš kuprinių ir nubėgo į šone esantį išėjimą. Ž. pradėjo vytis tą merginą, bet nepasivijo, mergina greitai bėgo. Ž. grįžo pas juos ir paprašė M. paskambinti mamai. Liudytoja, R., M. ir Ž. nuėjo prie Ž. namų, iš laiptinės išbėgo Ž. mama, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. R., Ž. ir jo mama įsėdo į policijos automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Ji liko su M., pavaikščiojo aplinkui ieškodami kuprinės, bet nieko nerado. Nematė, kad aplinkui būtų buvusi vaikinų kompanija (1 t., 126 – 130 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas M. S. parodė, kad 2018 metais, tikslios dienos nepamena, dienos metu, su K. A., R. J. ir Ž. D. T. gatvėje, daugiabučių namų kieme, žaidė krepšinį. Ž. turėjo kuprinę, joje buvo namų raktai, mobilaus ryšio telefonas iPhone 7 plius ir belaidė garso kolonėlė „Jbl“. Krepšinio aikštelėje jie visi mėtė į krepšį. Po kurio laiko 3 – 4 už juos vyresnės merginos, kurių jis nepažinojo, priėjo prie jų, viena iš merginų draugiškai paklausė, ar gali prisijungti prie belaidės kolonėlės, ji norėjo leisti muziką iš savo telefono. Tuo metu gerai girdėjosi muzika iš kuprinės, tik negali pasakyti, ar Ž. kuprinė buvo pradaryta. Ž. atsakė, kad negali. Kitos merginos nieko nedarė, nieko neprašė, tiesiog stovėjo. Ta pati mergina dar keletą kartų paprašė prisijungti prie belaidės kolonėlės, tačiau Ž. atsakė, kad ne. Tada merginos išėjo ten, kur prieš tai buvo. Jie toliau mėtė kamuolį į krepšį, po 5 - 10 minučių merginos vėl atėjo prie jų, visos prašė leisti joms kartu pamėtyti kamuolį. Neprisimena, kas atsakė, kad negali. Mergina, kuri prašė belaidės kolonėlės, priėjo prie Ž. kuprinės ir ją paėmusi nubėgo tolyn, link išėjimo iš kiemo. Ž. pradėjo tą merginą vytis, bet pasidavė. Iš kiemo jis nebuvo išbėgęs, grįžo prie jų ir iš liudytojo telefono paskambino savo mamai, kuri iškvietė policiją (1 t., 116 – 120 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė R. J. parodė, kad 2018 metais, balandžio ar kovo mėnesį, pavasarį, apie 3 valandą po pietų, buvo lauke su K. A., M. S. ir Ž. D.. Kiemo žaidimų aikštelėje Ž. su M. žaidė. Ž. kuprinė buvo prie stovo, ji su K. buvo už kelių žingsnių. Ž. kuprinėje buvo kolonėlė, telefonas iPhone ir raktai, jai taip pasakė Ž. Tame kieme, arkoje, stovėjo merginos, jos buvo septynios, daug ką iš jų pažįsta, buvo V., jos pavardės neprisimena, D. L.. Dauguma tų merginų yra iš jos mokyklos. Kokios 6 – 7 merginos priėjo prie jų, pasiūlė pažaisti kamuoliu, atrodo, pasiūlė V. M. ar Ž. atsakė, kad nenori su jomis žaisti. Po kurio laiko V. paėmė kuprinę ir pradėjo bėgti, kitos merginos tiesiog stovėjo, V. su kuprine nubėgo link poliklinikos, Ž. puolė vytis, tačiau nepavijo. Grįžo susikrimtęs, net apsiverkęs, tos kitos merginos pasakė Ž., kad grąžins jo daiktus. Kuri sakė, kad grąžins daiktus, nepamena. Ž. paprašė M. telefono, kad paskambintų savo mamai, jai pasakė, kad pavogė jo daiktus, mama iškvietė policiją. Su policija važiavo merginų ieškoti, nes daug ką pažįsta. Kitą dieną Ž. jai pasakė, kad kolonėlę jam grąžino, o telefonas buvo visiškai sudaužytas (1 t., 139 – 143 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d., apie 16.45 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), pas pranešėją R. K., kuri pranešė, jog ką tik iš jos 11 metų amžiaus sūnaus dvi iš matymo pažįstamos merginos atėmė kuprinę su daiktais ir pasišalino. Pareigūnus pasitiko pranešėja R. K., su ja buvo mažamečiai Ž. D., R. J., K. A., M. S.. Vaikai papasakojo, kad keturiese žaidė kamuoliu žaidimų aikštelėje, esančioje daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, vidiniame kieme, prie jų priėjo 5 - 6 vyresnės merginos (7 ir 8 klasių moksleivės, kurios mokosi vienoje iš (duomenys neskelbtini) mokyklų). Merginos jiems buvo iš matymo pažįstamos, nes mokosi toje pačioje mokykloje. Tarp jų ir merginų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad pranešėjos sūnus Ž. D. neleido merginoms jų telefonais prisijungti prie jo belaidės garso kolonėlės „JBL“, kuri buvo jo kuprinėje. Viena iš merginų, kurios vardas V., kitų duomenų nežino, konflikto metu pradėjo stumdyti berniukus, tada griebė žaidimų aikštelėje šalia jų gulėjusią Ž. D. kuprinę su joje buvusiais daiktais ir pabėgo. Berniukas nurodė, kad jo kuprinėje buvo raktų ryšulys nuo namo buto durų, mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7+” ir belaidė garso kolonėlė „JBL“. Kartu su pranešėja ir dviem vaikais apvažiavo (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Pranešėjai rašant pareiškimą, kartu buvusiai mergaitei į mobilaus ryšio telefoną paskambino kita mergaitė, kuri įvykio metu su ja buvo žaidimų aikštelėje, ir pasakė, kad mato tas mergaites, kurios pasisavino Ž. D. kuprinę su daiktais. Pareigūnai kartu su pranešėja nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur rado D. L., V. G., G. Ž., kurios pasakė, kad kuprinę su daiktais paėmė V. Š.. Nuvykus atgal į įvykio vietą toliau pildyti procesinių dokumentų, į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. G., kuri pranešė, jog rado berniuko kuprinę ir garso kolonėlę „JBL“ prie (duomenys neskelbtini) namo. Tada jis vėl su kolega ir pranešėja bei jos sūnumi privažiavo prie minėtų merginų, viena iš merginų perdavė garso kolonėlę „JBL“, kolonėlę Ž. D. atpažino, ji buvo grąžinta pranešėjai. Viena iš merginų pasakė, kad kuprinė yra (duomenys neskelbtini), nuvykę kuprinę rado pradarytą, prie namo laiptinės, kuprinėje buvo buto raktai, šalia kuprinės gulėjo sutrūkinėjęs mobilaus telefono ekrano stikliukas, telefono nebuvo. Kuprinė grąžinta pranešėjai (1 t., 86 - 89 b. l.).
Vagystė (svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-517-203/2015 ir vėlesnės). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartys Nr.2K-351/2012, 2K-282/2012 ir vėlesnės) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-6/2012 ir vėlesnės). Kvalifikuotos vagystės – svetimo turto pagrobimo atvirai – atveju būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmus matė kiti pašaliniai asmenys, pats kaltininkas suvokė, kad yra stebimas, bet toliau savo veiksmus tęsė.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji V. Š. aiškiai suvokdama, kad yra stebima ne tik nukentėjusiojo Ž. D., bet ir kartu su jais buvusių vaikų, nepaisydama to, kad yra stebima, pačiupo ant žemės, prie krepšinio stovo, gulėjusią kuprinę ir bėgdama šalinosi iš vaikų susibūrimo vietos, iš kiemo. V. Š. patvirtino girdėjusi, kad ją vejasi Ž. D., tačiau nesustojo, kuprinės neatidavė, vėliau, kai iš kuprinės išėmė garso kolonėlę, pačią kuprinę numetė ant žemės, tokiu būdu svetimą, jai nepriklausantį daiktą palikdama be priežiūros. Šios faktinės aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad V. Š. aiškiai suvokė, jog savinasi (vagia) svetimą kuprinę ir tai paneigia V. Š. išsakytus teiginius, kad ji vaiko kuprinę paėmė norėdama pajuokauti, nesuvokdama, kad daro nusikaltimą. Nors V. Š. tyčia pagrobti tam tikrus kuprinėje buvusius daiktus nebuvo konkreti, ši aplinkybė baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pagrobimą nešalina. Nustačius, kad kaltinamosios V. Š. nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešai, matant kitiems asmenims, šiuo atveju, Ž. D. ir bent penkiems kitiems vaikams, aiškiai suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, bei Ž. D. bandant kaltininkę nuo neteisėtų veiksmų sulaikyti, o V. Š. aiškiai suprantant, kad tokie jos veiksmai yra stebimi, tačiau to nepaisant, konstatuotina, jog V. Š. svetimą turtą pagrobė atvirai, jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Neginčytinai įrodyta ir D. Š. veika: faktinę aplinkybę, kad būtent D. Š. kraustė Ž. D. kuprinę patvirtina D. L. parodymai bei paties D. Š. prisipažinimas. Iš jo parodymų nustatyta, kad D. Š. kuprinėje radęs mobilaus ryšio telefoną, suprato, kokios markės ir kokios vertės yra šis telefonas, girdėjo kieme nenustatytus asmenis kalbant apie ieškomą telefoną, suprato, jog yra ieškoma būtent to telefono, kurį jis rado ant žemės numestoje kuprinėje, todėl, akivaizdu, kad turėjo galimybę telefoną grąžinti, tačiau to nepadarė, priešingai, sąmoningai jį sudaužė, tokio elgesio priežastį teismui įvardindamas kaip apsunkintą galimybę nustatyti IPhone telefono buvimo vietą. D. Š. įvardijo žinantis, kiek kainuoja toks telefonas, kokį jis rado ir sudaužė, telefono vertė viršija BK 190 straipsnyje apibrėžtos nedidelės vertės ribą (250 eurų), bet nesiekia didelės vertės (12 500 eurų), todėl D. Š. nusikalstama veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. D. atstovė pagal įstatymą (motina), nukentėjusioji R. K. patikslintame ieškinyje, kurį pilna apimtimi palaikė teisiamojo posėdžio metu, prašo solidariai iš V. Š. ir D. Š. priteisti jos naudai 1123 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 1093 eurai už prarastą telefoną, 30 eurų už raktus su magnetiniu pulteliu, bei 250 eurų dydžio išlaidas, patirtas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o sūnaus Ž. D. naudai priteisti 300 eurų dydžio jo patirtą neturtinę žalą.
R. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, iš kaltinamųjų V. Š. ir D. Š. nukentėjusiosios R. K. naudai priteistini 1123 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt trys eurai) jos patirtai turtinei žalai atlyginti.
Teismas, spręsdamas R. K. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas ir nors jų nusikalstami veiksmai buvo nesuderinti, kiekvienas jų veiką padarė atskirai, nepriklausomai vienas nuo kito, be pirmiau atliktų V. Š. veiksmų nebūtų susidariusios aplinkybės nusikalstamiems D. Š. veiksmams. Tiek V. Š., tiek D. Š. turėjo realias galimybes grąžinti Ž. D. kuprinę su joje buvusiais daiktais teisėtiems savininkams, t. y., turėjo realią galimybę savanoriškai nutraukti savo pradėtus realizuoti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė, priešingai, toliau veikė taip, kad žala nukentėjusiesiems būtų netgi padidinta: V. Š. sąmoningais veiksmais numetė kuprinę kieme, taip palikdama ją be priežiūros, o D. Š., radęs kuprinę ir iš jos išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną, suvokdamas, nes iš aplinkinių asmenų kieme girdėjo, kad telefonas jau yra ieškomas, telefoną tyčia sudaužė.
Teisiamajame posėdyje objektyviais duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios V. Š., vėliau po to sekę D. Š. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam Ž. D., kad berniukas blogai jautėsi po kuprinės su joje buvusiais daiktais vagystės, patvirtino ne tik motina R. K., bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti Ž. D. draugai K. A., R. J. ir M. S., kurie patvirtino, kad Ž. D. buvo išsigandęs, susinervinęs, verkė dėl to, kas įvyko. Teismui nekyla abejonių, jog Ž. D. dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė stresą, nepatogumų, kadangi viešoje vietoje, atvirai, matant kitiems kieme buvusiems asmenims, įskaitant ir jo draugus, vyresnės paauglės buvo pavogta jo kuprinė su daiktais, vėliau išaiškėjo, kad nepataisomai ir brutaliai sudaužytas jo mobilaus ryšio telefonas, ši situacija sutrikdė tos dienos planus, atitraukė nuo įprastos vienuolikmečiui veiklos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, į tai, kad viena iš kaltinamųjų yra nepilnametė, besimokanti ugdymo įstaigoje, nedirbanti, negaunanti nuolatinių pajamų, siekdamas užtikrinti kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad R. K. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos pagrįsta iš dalies, todėl nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 150 eurų, kurie, vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, priteistini betarpiškai žalą patyrusiam Ž. D..
Dėl išlaidų už atstovo paslaugas
N. R. K. prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateiktas pavedimo mokėjimo kvitas patvirtina, kad R. K. sumokėjo savo atstovui advokato padėjėjui iš viso 250 eurų už civilinio ieškinio parengimą, konsultacijas, atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamosios V. Š. ir kaltinamojo D. Š. solidariai nukentėjusiajai R. K. priteistini 250 eurų (BPK 106 straipsnis).
Dėl kaltinamąją V. Š. charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų
Kaltinamosios V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. Š. administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos centruose negydyta, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta.
Nepilnametės kaltinamosios V. Š. atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio nuostatos ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios V. Š. teisiamajame posėdyje išsakytą poziciją, kad po įvykio permąstė savo gyvenimą, elgesį, pasimokė ir padarė teigiamas išvadas, sprendžia, jog jau pats teisminis procesas, dalyvavimas teismo posėdžių salėje kaltinamosios statusu yra pakankama neigiama patirtis, turėsianti teigiamą edukacinę reikšmę, padėsiančią susivokti ir pamatyti tiesiogines savo elgesio pasekmes, bus gera brandumo, atsakingumo pamoka, skatinanti rastis gebėjimui suvokti ryšį tarp pasirinkto elgesio priežasties ir pasekmės.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamajai skirtinos dvi auklėjamojo pobūdžio priemonės: įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir elgesio apribojimas. Nustatytinas 4 (keturių) mėnesių terminas nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Elgesio apribojimas, o konkrečiai, BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti įpareigojimai būti tam tikru metu namuose ir mokytis, tęsti mokslą, draudimas be institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą apibrėš aiškią nepilnametės V. Š. dienotvarkę, ribos galimybę burtis į abejotinos reputacijos kompanijas, tačiau neeliminuos galimybės mokytis ir taip sudarys sąlygas įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu teismui išsakyti pažadai toliau gyventi laikantis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nėra tik tuščios deklaracijos ir kaltinamoji yra pasirengusi savo doru elgesiu įrodyti, jog yra verta teismo pasitikėjimo.
Dėl kaltinamąjį D. Š. charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, D. Š. skirtinos bausmės
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę D. Š., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, nagrinėjama D. Š. veika yra padaryta anksčiau nei jo atžvilgiu buvo priimtas pirmas apkaltinamasis nuosprendis, nepaisant to, iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmuoju nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, kadangi D. Š. nesilaikė laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jam taikytų draudimų ir nevykdė (netinkamai vykdė) skirtų privalomų įpareigojimų, kad rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino.
Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis yra įgijęs 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, administracine tvarka baustas, pagal bylos duomenis, psichikos sveikatos centruose negydytas, į įskaitą neįrašytas. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. Š. skirtina artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgus į kaltinamojo amžių, asmenybę, elgesį anksčiau paskirtų bausmių metu, atidėtinas maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam trejų metų terminui. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė taikant jos vykdymo atidėjimą šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė D. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų D. Š. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes gauti pajamų ir tokiu būdu įrodyti, kad teismo posėdyje D. Š. išsakyti ketinimai toliau gyventi nepažeidžiant įstatymų ir nenusikalstant, dirbti bei atlyginti žalą nukentėjusiajai nėra vien tik tuščios deklaracijos. Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas skatins teigiamus D. Š. gyvenimo pokyčius.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl D. Š. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajai V. Š. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas - panaikintina paskelbus nuosprendį ir asmens dokumentas grąžintinas D. Š..
Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 3 punktu, 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismas
nusprendė:
atleisti nepilnametę kaltinamąją V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, paskirti V. Š. tokias auklėjamojo pobūdžio priemones:
1. įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
2. elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams įpareigojant a) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 19.00 val. iki 6.00 val., b) tęsti mokslą; c) uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę D. Š. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtus draudimus ir įpareigojimus, papildomai D. Š. skirti įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę ar jos dalį.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį, solidariai iš kaltinamųjų V. Š. ir D. Š. nukentėjusiosios R. K. naudai priteisti 1123 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus) turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo Ž. D. naudai priteisti 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti nukentėjusiosios R. K. prašymą ir solidariai iš kaltinamųjų V. Š. ir D. Š. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą - panaikinti paskelbus nuosprendį ir asmens dokumentą grąžinti D. Š..
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.