Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-01-24 · Administracinė byla Nr. eI-1331-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
eI-1331-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03093-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Atsakovas
D. M.
Pareiškėjas
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1331-780/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03093-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3.; 57.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovo D. M. 122,69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-10-01 iki 2021-09-30. Taip pat prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

D. M. (toliau – Atsakovas (-ė)) nuo 2007-10-25 nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 95,86 kv. m.), todėl Atsakovui (-ei), vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui (-ei) priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo laikotarpiu nebuvo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl Atsakovui (-ei) skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Atsakovas (-ė) už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2021-09-30 yra nesumokėjęs ( -ėjusi) Pareiškėjui 122,69 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. gegužės 4 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad gyvenamosios paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra sudegęs ir netinkamas naudoti.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).

Rinkliava atsakovams skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu, vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 1 punktas apibrėžta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, o vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ yra vietinės rinkliavos administratorius (Nuostatų 4.12 p.), kuriam savivaldybė nustatyta tvarka pavedė administruoti vietinės rinkliavos surinkimą. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovų prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ ,,Registrų centras“ 2021 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 4.4. punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021-10-22 skolos pažyma patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 122,69 Eur buvo apskaičiuota nuo 2017-10-01 iki 2021-09-30. Atsakovas nurodytos sumos nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-24 buvo kilęs gaisras. Kadangi pastatas nėra tinkamas gyventi, asmenys gali būti atleidžiami nuo rinkliavos mokėjimo.

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (papildyta 2020 m. lapkričio 5 d.) 1 punkte numatyta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Nuostatų 4.4. p. punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia, kaip komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

Nuostatų VII skyrius numato Vietinės rinkliavos dydžio patikslinimo ir sumažinimo reglamentavimo ir kitų lengvatų taikymo aspektus. Nuostatų 53 punkte numatyta, kad nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 54 punkte numatyta, kad asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, Administratoriui turi pateikti: 54.1. Prašymą atleisti nuo kintamos Vietinės rinkliavos dedamosios, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 2 priede; 54.2. Prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto naudojimą (elektros energijos tiekėjo pažyma, seniūnijos pažyma). Pagal 55 punktą, nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas Vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje. 56 punkte numatyta. kad asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai, minimi šių Nuostatų 56 punkte, būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamųjų turto objektų kategoriją, Administratoriui turi pateikti: 56.1. prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 3 priede; 56.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu Nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas.

Taigi, Nuostatų VII skyriaus nuostatos nustato tam tikras lengvatų rūšis, t. y. kai statinys nenaudojamas – atleidimą nuo kintamosios jo dalies, ir lengvatų taikymą, kai statinys iš esmės netinkamas naudoti.

Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigalioję Nuostatai buvo parengti, be kita ko, vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

Apibendrindamas anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas pažymi, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais Nuostatais Panevėžio rajono savivaldybėje buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovui (-ei) priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo laikotarpiu nebuvo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl atsakovui (-ei) skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Tai patvirtina ir atsakovui išrašyti mokėjimo pranešimai, kuriuose vietinė rinkliava skaičiuojama tik pastovios dalies dydžio.

Taigi, atsakovui už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2021-09-30 buvo skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kuri yra privaloma visiems vietinės rinkliavos mokėtojams, kas iš esmės reiškia, kad ginčo laikotarpiu atsakovui faktiškai buvo taikoma Nuostatų 53 p. lengvata ir kintamoj dalis nebuvo skaičiuojama.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad jis atleistinas nuo vietinės rinkliavos mokesčio Nuostatų 56 p. pagrindu, kai statinys netinkamas naudoti. Tačiau tam, kad atsakovas būtų atleistas šios nuostatos pagrindu, ginčo objektas turi būti įtrauktas į netinkamų naudoti objektų kategoriją. Tam, kad būtų vertinamas jo naudojimo tinkamumas ir konstatuojamas jo netinkamumo naudoti faktas, atsakovas turi atlikti Nuostatų 56.1-56.2 p. nustatytus veiksmus. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų teikęs Administratoriui prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 3 priede; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs ir kt. duomenis, sudariusius pagrindą administratoriui spręsti dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio objekto įtraukimo į nenaudojamų objektų sąrašą. Tai reiškia, kad administratorius šio klausimo nesprendė, nes pareiškėjas nepateikė tam būtinų dokumentų.

Pažymėtina, kad teismas neturi diskrecijos teisės pats vertinti dėl pastato (ne) tinkamumo naudoti ir tuo pagrindu lengvatos taikymo, kadangi tai yra administratoriaus kompetencija.

Pareiškėjas į bylą pateikė atsakovo UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktą dokumentą - 2022 m. sausio 1 d. prašymą dėl nekilnojamo turto objekto įtraukimo į netinkamų naudoti ir/ar nenaudojamų nekilnojamo turto objektų kategoriją su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma (jeigu nekilnojamo turto objektas yra sudegęs) ir statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu (jeigu nekilnojamo turto objektas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas). Šie duomenys iš esmės leidžia daryti išvadą, kad nuo šio momento (pateikimo administratoriui) atsakovas įgyvendino savo teisę į Nuostatų 56 punkte numatytą lengvatą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokio pobūdžio prašymą su nurodytais priedais atsakovas Administratoriui būtų teikęs anksčiau, todėl tai neturi įtakos įsiskolinimui už praeitą laikotarpį, dėl kurio nagrinėjama ši byla.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus duomenis bei įvertinęs teisinio reglamentavimo nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovui pagrįstai už ginčo laikotarpį buvo skaičiuojama pastovioji dalis.

Dėl senaties termino taikymo

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).

Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2021-09-30. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2021-12-06, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2021 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2017 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30 pareiškėjos naudai priteistina 115,61 Eur (122,69 Eur bendra apskaičiuota suma – 7,08 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 dydis = 115,61 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas 15 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, į tai, jog prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M. ( gim. (duomenys neskelbtini)) 115,61 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 61 ct) pareiškėjai UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30.

Pareiškėjos UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Likusią dalį prašymo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka