- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- I1-3966-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00083-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) teismo nutartimi (b. l. 17–19) priimtu 2020 m. kovo 24 d. skundu (b. l. 1) (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis buvo laikomas Alytaus pataisos namų 12-to būrio 5-toje kameroje netinkamomis sąlygomis. Per 5 mėnesius, kuriuos jis buvo šioje kameroje, vieną kartą buvo padaryta dezinsekcija, dezinfekcija nuo tarakonų, tačiau tarakonų neišnaikino, šie lakstė po lėkštes, o pataisos namai nesirūpino dezinfekcija. Kameroje nepadarytas remontas, šalta ir drėgna, esantis inventorius nedirbo. Šioje kameroje gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos 3,6 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui, kadangi joje buvo iš viso 4 asmenys ir 9 lovos. Dušo kabinoje ir tualete buvo pelėsių. Teigė, kad praustuvė turi būti atskirai nuo tualeto, tačiau viskas buvo kartu. Lempos buvo be gaubtų, gadino akis. Jam rašant laišką, akys ašarojo ir skaudėjo. Nuo sienų byrėjo tinkas, pataisos namų administracija į tai nereagavo. Spinta buvo sulaužyta, nebuvo galima susidėti rūbus, nes smirdėjo pelėsis. Nebuvo pakabų net striukei pasikabinti. Jis ir kiti kaliniai negaudavo gryno oro, kadangi langai buvo sulaužyti. Iš vidaus buvo grotos, kurių pagal įstatymą neturi būti. Iš kanalizacijos smirdėjo. Nebuvo duodamos higienos priemonės. Jis skundėsi pataisos namų administracijai dėl netinkamų sąlygų, kuri neprižiūrėjo ir atrašydavo, kad viskas gerai, sąlygos yra tinkamos. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas skunde prašė priteisti 3000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 77) nurodė, kad 5-toje gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsiai, sienos drėgnos. Teigė, kad atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė ne 5-to lokalinio sektoriaus 12-to būrio gyvenamosios patalpos, o 6-to lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos fotografiją. Šepečio ar šluotos niekas neduodavo, 12-to būrio specialistas jų neišduodavo. Pareiškėjas atsikirtime prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 31–35) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 5-toje gyvenamojoje patalpoje, nurodė šios patalpos plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Paaiškino, kad pataisos įstaiga sudariusi sutartį su bendrove, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Pareigūnai, atsakingi už būrį, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, dirbtinę apšvietą pagal higienos normos reikalavimus. Miegamieji ir kameros ventiliuojami atidarius langą. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Valymo priemones pareiškėjui 12-tame būryje išduodavo šio būrio Resocializacijos skyriaus specialistas. Baldai, esantys gyvenamosiose patalpose, yra tvarkingi, inventorius yra nuolat prižiūrimas ir esant reikalui skubiai remontuojamas. Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs prašymų išduoti higienos priemones arba buvo laikomas mokiu. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Atsakovės atstovas 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų domenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl papildomų duomenų pateikimo“) (b. l. 87) nurodė, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Paaiškino, kad neturi duomenų, jog minėtoje gyvenamojoje patalpoje būtų byrėjęs tinkas, todėl patalpa nebuvo remontuojama. Pareigūnai, atsakingi už būrį, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Kartu su šiuo raštu atsakovės atstovas pateikė 12-to būrio 5-tos gyvenamosios patalpos fotografijas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namų 12-to būrio 5-toje kameroje, kurioje jis kalinamas pastaruoju 5 mėnesių laikotarpiu (b. l. 1). Pareiškėjo skundas yra 2020 m. kovo 24 d. datos (b. l. 1). Pareiškėjas tiksliai neįvardino skundžiamo laikotarpio (nurodė tik mėnesius), tačiau aiškiai nurodė, kad skundžiasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų minėtoje kameroje. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 31–32, 52) nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 12-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje (kuri įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus, b. l. 87) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. vasario 25 d., ir nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 31), t. y. iki skundo datos, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. kovo 24 d. (toliau – ginčo laikotarpis) (su pertrauka nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 3 d., kai pareiškėjas buvo kitoje gyvenamojoje patalpoje). Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 32).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 12-to būrio 5-toje kameroje gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos 3,6 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui, kadangi joje buvo iš viso 4 asmenys ir 9 lovos.
Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 papunktis nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška nuostata įtvirtinta ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 31–32, 52), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 5-toje gyvenamojoje patalpoje (įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, b. l. 87), kurios plotas 33,92 kv. m (b. l. 31, 53), laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. vasario 25 d., ir nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 24 d., ir minėtais laikotarpiais šioje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 31–32). Tad ir atsakovės atstovas (b. l. 31–32), ir pareiškėjas (b. l. 1) nurodė tokį pat įrengtų miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje – 9. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo iš viso 4 asmenys (b. l. 1), tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovės atstovas taip pat nepateikė duomenų apie gyvenamojoje patalpoje gyvenusių asmenų skaičių. Byloje nesant duomenų apie tikslų gyvenamojoje patalpoje gyvenusių asmenų skaičių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiuoja, gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš patalpoje esančių lovų skaičiaus. Tad remiantis aptartais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 12-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto (33,92 kv. m / 9 miegamosios vietos = 3,77 kv. m vienam asmeniui). Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis, minėto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 2.2 papunktis). Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu šioje gyvenamojoje patalpoje būtų buvę 4 asmenys (kaip skunde teigė pareiškėjas, b. l. 1), pareiškėjui būtų tekę 8,48 kv. m gyvenamojo ploto (33,93 kv. m / 4 asmenys = 8,48 kv. m vienam asmeniui), t. y. dar daugiau gyvenamojo ploto.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai (b. l. 32) ir sanitarinis mazgas (b. l. 32, 33), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo tarakonų; teigė, kad per 5 mėnesius, kuriuos jis buvo 12-to būrio 5-toje kameroje, vieną kartą buvo padaryta dezinsekcija, dezinfekcija nuo tarakonų, tačiau tarakonų neišnaikino, šie lakstė po lėkštes, o pataisos namai nesirūpino dezinfekcija.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 33) paaiškino, kad Alytaus pataisos namai 2018 m. gruodžio 28 d. yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, šios bendrovės paslaugomis Alytaus pataisos namai naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina 2018 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos Alytaus pataisos namų su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, ir jos priedo kopijos (b. l. 37–40). Byloje nėra duomenų, kad šie sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, iš paslaugų atlikimo pagal sutartį žurnalų kopijų matyti, kad UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 10 d., t. y. ginčo laikotarpiu arba artimu jam atliko dezinsekcijos darbus 12-tame būryje (b. l. 42–46, 50), kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 12-to būrio 5-toje kameroje, nustatė, kad privalomam profilaktiniam aplinkos kenksmingumui pašalinti Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su įmone, turinčia teisę atlikti dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus; patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal poreikį, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka (b. l. 3). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštas, Alytaus pataisos namų pateikti įrodymai, dokumentai yra melagingi, kaip atsikirtime teigė pareiškėjas (b. l. 77). Vien tik pareiškėjo nesutikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Alytaus pataisos namų pateiktais duomenimis nesudaro pagrindo jais abejoti. Todėl teismas jais vadovaujasi. Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Alytaus pataisos namuose yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, ir paneigia pareiškėjo argumentus dėl tarakonų buvimo ir dėl to, kad Alytaus pataisos namai nesirūpino kenkėjų kontrole ir naikinimu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl kenkėjų buvimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo padarytas remontas; teigė, kad nuo sienų byrėjo tinkas, pataisos namai į tai nereagavo.
Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su nusiskundimu, kad jo gyvenamojoje patalpoje nuo sienų byra tinkas, o ši į tai nereagavo ir netvarkė gyvenamosios patalpos. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 33). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad pareigūnai, atsakingi už kurį nors būrį, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Taip pat paaiškino, kad neturi duomenų, kad 12-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje (kurioje ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas) būtų byrėjęs tinkas, todėl patalpa nebuvo remontuojama (b. l. 87). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad gyvenamoji patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo tinkamos gyventi būklės. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundą argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo šalta.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatūrą šiltuoju metų laiku 18–28°C, šaltuoju metų laiku 18–22 °C, taip pat paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normą, visuose pataisos namuose (b. l. 32). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. ((duomenys neskelbtini) (b. l. 2–4) duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 12-to būrio 5-toje kameroje ir išmatavęs oro temperatūrą šioje kameroje, nustatė, kad oro temperatūra atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l. 3). Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro temperatūrą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų administraciją duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis), o ši atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl žemos temperatūros.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ir kiti kaliniai negaudavo gryno oro, kadangi kameroje langai buvo sulaužyti; teigė, kad iš vidaus buvo grotos, kurių pagal įstatymą neturi būti; skunde ir atsikirtime nurodė, kad kameroje buvo drėgna, esantis inventorius nedirbo, gyvenamojoje patalpoje, dušo kabinoje ir tualete buvo pelėsių.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad langai buvo tvarkingi, kadangi pareigūnai, atsakingi už kurį nors būrį, nuolat prižiūrėdavo tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos (b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad langai buvo tinkamos būklės, jie nebuvo sulaužyti, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau rašyta, 12-to būrio 5-ta gyvenamoji patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus (b. l. 87), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis, kuris nustato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Tad vadovaujantis šia teisės norma, kameroje ant langų iš vidaus pusės turi būti įrengiamos apsauginės grotos (be to, papildomai iš lauko pusės gali būti įrengtas metalinis tinklas). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad ant gyvenamosios patalpos lango iš lauko ir vidinės pusės įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langą 15 cm į vidinę pusę (b. l. 87). Iš 12-to būrio 5-tos gyvenamosios patalpos fotografijos taip pat matyti, kad šioje gyvenamojoje patalpoje iš vidinės pusės ant langų įrengtos grotos (b. l. 89). Teismas daro išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas, ant langų iš vidaus pusės įrengiant metalines grotas.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.10 papunktis numato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema; aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad miegamieji ir kameros ventiliuojami atidarius langą (b. l. 32). Byloje nenustatyta, kad langai buvo sulaužyti, kaip skunde teigė pareiškėjas. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į minėtą atsakovės atstovo paaiškinimą, jog grotos ant langų netrukdo atidaryti langą 15 cm į vidinę pusę (b. l. 87), sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę pradaryti langą ir tokiu būdu išvėdinti patalpą. Toks vedinimo būdas (per langus) atitinka nurodytus Higienos normos HN 134:2015 17 punkto, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunkčio reikalavimus.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Jos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti švarios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina gyvenamosiose patalpose santykinę oro drėgmę pagal minėto Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 32). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–4) duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 12-to būrio 5-toje kameroje ir išmatavęs santykinę oro drėgmę šioje kameroje, nustatė, kad ji atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l. 3); nurodė, kad šios kameros ir tualeto patalpoje vizualiai matomų pelėsio požymių nenustatyta, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimą (b. l. 2). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje pelėsio nebuvo. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę atidaryti langą ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę patalpoje.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Bylos duomenimis, Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1-84 1.3 papunkčiu nustatė, kad gyvenamąsias patalpas valo jose gyvenantys nuteistieji paeiliui (b. l. 63). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 33), ir nurodė, kad valymo priemones pareiškėjui 12-tame būryje išduodavo šio būrio Resocializacijos skyriaus specialistas (b. l. 34). Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų atsakovės atstovo atsiliepime duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo valymo priemonės pareiškėjui buvo išduodamos. Tad pareiškėjas turėjo galimybę valyti patalpą ir tokiu būdu palaikyti švarą joje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, netvarkingų langų, grotų ant langų, drėgmės ir pelėsio gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad praustuvė turi būti atskirai nuo tualeto, tačiau viskas buvo kartu.
Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, 12-to būrio 5-ta gyvenamoji patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (b. l. 31–32, 52) buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus (b. l. 87), sanitarinis mazgas buvo šioje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 33).
Sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis, kuris nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tad nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas praustuvas ir unitazas (klozetas), ir neįtvirtina reikalavimo įrengti praustuvę atskirai nuo tualeto. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad sanitarinis mazgas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos laikantis minėto Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimų (b. l. 33). Ir iš iš atsakovės atstovo pateiktos 12-to būrio 5-tos gyvenamosios patalpos fotografijos matyti, kad kameroje įrengta sanitarinio mazgo kabina, kurioje yra unitazas ir praustuvas (b. l. 90). Teismas daro išvadą, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš kanalizacijos smirdėjo.
Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovas rašte atsiliepime (b. l. 33) ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 87) paaiškino, kad pareigūnai, atsakingi už kurį nors būrį, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas prižiūrėjo tvarką ir švarą sanitariniuose mazguose. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo tuo abejoti, todėl sprendžia, kad sanitarinis mazgas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo vėdinamas mechaninės ventiliacijos būdu. Šioje byloje prieš tai buvo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu valymo priemonės buvo išduodamos ir pareiškėjui. Tad pareiškėjas turėjo galimybę išvalyti unitazą. Be to, iš 12-to būrio 5-tos gyvenamosios patalpos fotografijos (b. l. 90) matyti, kad klozetas yra su dangčiu (b. l. 2). Ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 12-to būrio 5-toje kameroje, nustatė, kad tualeto įranga techniškai tvarkinga, tualeto unitazas ir vandens bakelis uždengtas, nesuskilęs, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimą (b. l. 3). Tad pareiškėjas pasinaudojęs unitazu turėjo galimybę uždengti jį dangčiu. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad lempos buvo be gaubtų, gadino akis; jam rašant laišką, akys ašarojo ir skaudėjo.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ši higienos norma reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktis, reglamentuojantis kamerų įrengimo reikalavimus, nustato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose lempas uždengti gaubtais.
Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad 12-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje šviestuvai yra be gaubtų (b. l. 87), atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrino dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 14 punktas (b. l. 32). Kaip jau rašyta, teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose lempas uždengti gaubtais. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–4) duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 12-to būrio 5-toje kameroje ir atlikęs dirbtinio apšvietimo matavimus, nustatė, kad dirbtinė apšvieta yra 300 lx, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimą (b. l. 3). Byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimu, kad apšvietimas yra netinkamas, jam skauda akis, o ši būtų į tai nereagavusi. Pareiškėjas skunde to taip pat nenurodė. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 33). Be to, pareiškėjas nors ir teigė skunde, kad jam gedo akys, jos ašarojo ir skaudėjo, dėl to, kad lempos buvo be gaubtų medicininiame pažymėjime (kopijoje) (b. l. 65) nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medicinos darbuotoją su minėtu nusiskundimu. Kitoje bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra. Tad bylos duomenys šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (t. y. netinkamo apšvietimo dėl to, kad nebuvo lempos gaubtų) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad spinta buvo sulaužyta, joje nebuvo negalima susidėti rūbus, nes smirdėjo pelėsis, patalpoje nebuvo pakabų net striukei pasikabinti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10 punkto, reglamentuojančio kamerų tipo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, 10.5 papunktis nustato, kad kamerų tipo patalpa aprūpinama sienine viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukais vienam asmeniui), o 1 punkto, reglamentuojančio bendrabučio gyvenamosios patalpos aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, 1.7 papunktis nustato, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama sienine pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus (b. l. 87), tad nagrinėjamu atveju taikytinas Aprūpinimo normų 10.5 papunktis (pagal kurį kamerų tipo patalpa aprūpinama sienine viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukais vienam asmeniui)). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo spinta (b. l. 87). Iš atsakovės atstovo pateiktos 12-to būrio 5-tos gyvenamosios patalpos fotografijos (b. l. 90) taip pat matyti, kad šioje gyvenamojoje patalpoje yra spinta. Atsakovės atstovas atsiliepime be to, nurodė, kad visi baldai, esantys gyvenamosiose patalpose, yra tvarkingi, inventorius yra nuolat prižiūrimas ir esant reikalui skubiai remontuojamas (b. l. 32). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, kad visi baldai, esantys gyvenamosiose patalpose, yra tvarkingi, inventorius nuolat prižiūrimas ir esant reikalui skubiai remontuojamas (b. l. 32). Ir iš minėtos fotografijos negalima daryti išvados, kad spinta buvo sulūžusi, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 1). Be to, byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimu, kad spinta sulūžo, o ši būtų į tai nereagavusi ir nepataisiusi spintos. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsio, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 1). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas drabužius galėjo pasikabinti spintoje. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su inventoriumi drabužiams pasikabinti, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo duodamos higienos priemonės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Pareiškėjas skunde neteigė, kad jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis pirmą kartą atvykęs į laisvės atėmimo vietą. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad jam būnant Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu nebuvo išduodamos higienos priemonės. Minėto aprašo 5 punktas numato, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Minėto aprašo 13 punktas nustato: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Minėto aprašo 1 priedas – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos numato tokius higienos reikmenų, išduodamų laisvės atėmimo vietose laikomiems nuteistiesiems vyrams, kiekius: 400 g skalbimo miltelių (trims mėnesiams), 100 g tualetinio muilo (vienam mėnesiui), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (vienam mėnesiui), 1 dantų šepetėlis (vienam mėnesiui), 75 ml dantų pastos (dviem mėnesiams), 4 skutimosi peiliukai (vienam mėnesiui), 75 ml dezodoranto arba antiperspiranto (trims mėnesiams). Alytaus pataisos namų direktorius 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 yra patvirtinęs Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (b. l. 60–62), kuriame taip pat yra numatyta, kad higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (5 punktas), numatyti tokie patys išduotinų skalbimo miltelių, tualetinio muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos ir skutimosi peiliukų kiekiai (minėto aprašo 1 priedas), ir tokie patys kriterijai nemokumui (minėto aprašo 7 punktas), kaip ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui ginčo laikotarpiu higienos priemonės turėjo būti išduodamos tik esant dviem sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam higienos priemones. Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 (išdėstytu nauja redakcija 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334) patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 (išdėstytu nauja redakcija 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1187) patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 39 Eur, taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nemokiu, jeigu per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 19,50 Eur (Aprašo 13 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs prašymų arba buvo laikomas mokiu (b. l. 33). Nuteistojo (pareiškėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, kadangi iš žiniaraščio kopijos (b. l. 67) matyti, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje kiekvieną mėnesį turėjo daugiau kaip 19 Eur (iki 2020 m. sausio 1 d.), daugiau kaip 19,50 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pareiškėjo rašytinis prašymas išduoti jam higienos priemones nėra aktualus, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu mokus, t. y. neatitiko vienos iš būtinų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5, 13 punktų, Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5, 7 punktų sąlygų gauti higienos priemonėms. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui higienos priemones, tad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde, be to, nurodė, kad pataisos namų administracija jam atrašydavo, kad viskas gerai, sąlygos yra tinkamos (b. l. 1), tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 33). Byloje nesant minėtą pareiškėjo teiginį patvirtinančių duomenų, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, ir atmeta jį.
Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Medicininiame pažymėjime (b. l. 65) yra duomenys, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, jis skundėsi miego sutrikimais, padidintu dirglumu, nuotaikos svyravimais, jam buvo paskirtas ar pakoreguotas medikamentinis gydymas (2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas atsisakė vaistų); 2020 m. balandžio 6 d., t. y. artimą ginčo laikotarpiui, pareiškėjas taip pat buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, jam paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 56), tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo sveikata sutriko ir išrašyti vaistai dėl pareiškėjo nurodomų neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.