- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-164-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31217-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2020-11-23 teismui pateikė patikslintą ieškinį. Teismas sprendė, kad ne visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir, iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatyti ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškinyje, kuriame prašoma nutraukti santuoką, turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei duomenys, kad šalims žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą yra pranešta (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimus dėl šalių prievolių kreditoriams padalijimo būdo. Todėl ieškinyje turi būti pareikšti reikalavimai dėl visų prievolių kreditoriams padalijimo būdo po santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu atsakovė I. Š. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteista laisvės atėmimu 12 metų. Minėtu nuosprendžiu iš atsakovės priteista R. Š. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 429,57 Eur turtinei žala atlyginti, . Š. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, P. Š.10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 150 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovas teismui nenurodė šių kreditorių ir ieškinyje nepareiškė materialinio reikalavimo dėl prievolių kreditoriams padalijimo būdo po santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra su trūkumais, nes ieškovas turi pareikšti reikalavimą dėl nurodytų prievolių vykdymo būdo po santuokos nutraukimo, pranešti kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jeigu su kreditoriais yra atsiskaityta, ieškovas turi teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių nustatė, kad atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu taikyta baudžiamoji atsakomybė bei tenkintas civilinis ieškinys, kuriuo iš atsakovės yra priteista nukentėjusiems asmenims. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Teisinę galią (res judicata) tiek civiliniame procese, tiek baudžiamajame procese turi tik įsiteisėję teismų sprendimai ir nuosprendžiai. Neįsiteisėjusiu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra pagrindas būti pripažintam kreditoriumi civilinėje byloje, nes Nuosprendis ir atitinkamai kreditorių skaičius bei jų reikalavimų apimtis gali keistis apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą.
6.2. Teismas, reikalaudamas, kad ieškinyje būtų pareikšti reikalavimai dėl visų prievolių kreditoriams padalijimo būdo po santuokos nutraukimo, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl ginčijama nutartis šiuo aspektu yra netinkamai motyvuota, todėl neteisėta. Nutartyje nurodytas argumentas dėl Nuosprendyje išvardintų asmenų kreditorinių reikalavimų įtraukimo į dalintinų prievolių sąrašą, nėra pagrindas ieškinio trūkumams nustatyti, nes šie asmenys nėra kreditoriai.
6.3. Procesas apeliacinėje instancijoje gali užtrukti metus ir ilgiau, todėl ieškovas šiuo atveju neturės galimybės apskritai ginti savo teisių, o tuo labiau nepilnamečių vaikų interesų, kurių gynimas Lietuvos teisėje yra pripažįstamas prioritetiniu.
6.4. Teismas neišsprendė žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų reikalavimų kėlimo
8. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde (atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti atskirojo skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas neišsprendė žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo laikytinas nauju reikalavimu, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jo nevertina (CPK 312 straipsnis). Ieškovas naujus prašymus gali reikšti CPK nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės bei išspręsti su tuo susijusius klausimus.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
13. Ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio nuostatas vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (1 dalis); sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalinimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 straipsnio norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. Tai susiję su tuo, kad dalinant bendrą turtą ir keičiantis bendro turto teisiniam režimui, gali nukentėti kreditorių interesai, nes sutuoktinio skolininko turtinė padėtis gali pasikeisti po turto padalinimo ir tai gali sąlygoti prievolės kreditoriams įvykdymo apsunkinimą.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-218-898/2020, kurioje atsakovei I. Š. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu taikyta baudžiamoji atsakomybė. Minėtu nuosprendžiu tenkintas ir civilinis ieškinys, kuriuo iš atsakovės nukentėjusiems asmenims priteista turtinė ir neturtinė žala (R. Š. - 25 000 Eur neturtinės žalos ir 429,57 Eur turtinės žalos, G. Š. - 15 000 Eur neturtinės žalos, P. Š. -10 000 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur turtinės žalos).
16. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teisinę galią (res judicata) tiek civiliniame procese, tiek baudžiamajame procese įgyja įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.
17. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad kreditoriai, kuriems žala priteista neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, nelaikytini kreditoriais ieškovo ir atsakovės skyrybų procese. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus dėl kreditorių (nuosprendžio pagrindu) įtraukimo į civilinę bylą bei jų informavimo, netinkamai taikė ieškinio trūkumų institutą, dėl ko būtų pagrindas ginčijamą teismo nutartį panaikinti.
18. Kita vertus, LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį apeliacine tvarka apeliaciniais skundais apskundė tiek kaltinamoji, tiek prokuroras. Nei viename iš apeliacinių skundų nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl atsakovei civilinės atsakomybės taikymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 3 d. išnagrinėjo apeliacinę bylą Nr.1A-163-449/2021 dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio teisėtumo (procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2021 m. vasario 17 d.). Tokiu būdu procesinis sprendimas nurodytoje byloje (tame tarpe dėl kreditorių patvirtinimo) įsigalios 2021 m. vasario 17 d.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamos pirmosios instacijos teismo nutarties panaikinimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Ieškovas nuo 2021 m. vasario 17 d. turės galimybę informuoti atsakovės kreditorius apie iškeltą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, įtraukti kreditorius į bylą bei pašalinti kitus su tuo susijusius ieškinio trūkumus.
20. Atskirajame skunde taip pat remiamasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimo. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio permokos klausimas galės būti sprendžiamas išsprendus ieškinio priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškinys nėra priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimo, jokių proceso teisės normų nepažeidė.
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Įvertinus aptartą, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovui nustatant naują ir pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui terminą iki 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.