Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2013-10-18, 3.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,94 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. dėl pažeidimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad jis vairavo automobilį išgėręs, nes paskambinusi draugė pasakė, kad ją prie parduotuvės kažkas nori įsitempti į automobilį. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes susirado vairuotojo darbą, be to, turi rūpintis sergančia močiute.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo faktą ir E. Š. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), E. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2013-10-18, 3.54 val. E. Š. nustatytas 0,94 promilių girtumas (b. l. 3), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2013-12-16 (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad patikrinimui sustabdžius automobilį BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo E. Š. sklido alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 0,94 promilių girtumas (b. l. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad E. Š. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 9-10), E. Š. prašymas, kuriame jis nurodė, kad vairavo neblaivus, nes reikėjo padėti savo merginai, kurią nepažįstami asmenys norėjo įsitempti į automobilį, ir kuriuo jis prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes surado vairuotojo darbą, jo močiutė serga ir ja reikia vežioti į medicinines įstaigas, be to, motina dirba onkologinėje ligoninėje ir ją reikia nuvežti į darbą, nes labai retai važioja visuomeninis transportas (b. l. 12-13), išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad A. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., kad jai diagnozuotos ligos pagal TLK - nestabilioji krūtinės angina, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, hipertenzinė širdies liga, širdies nepakankamumas (b. l. 14), kita bylos medžiaga.

E. Š. nurodė, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą būtinojo reikalingumo būklėje peržengdamas būtinojo reikalingumo teisėtumo ribas.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas.

Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gręsiantis pavojus. E. Š. parodė, kad jis vairavo automobilį išgėręs, nes paskambinusi draugė pasakė, kad ją prie parduotuvės kažkokie nenustatyti asmenys bando įsitempti į automobilį. Jeigu neatvažiuotų, tai nežinia kuo viskas baigtųsi. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad iš tikrųjų E. Š. draugei grėsė pavojus, kad dėl to kreiptasi į policiją ir kt. Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gręsiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinio pažeidimo padarymo dieną E. Š. draugės sveikatai ar gyvybei būtų iškilęs pavojus, t. y. šių būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų nenustatyta. Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Teismo vertinimu, jeigu toks pavojus buvo iškilęs, tai jis galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes E. Š. galėjo pasinaudoti viešojo transporto ar individualių įmonių, teikiančių transportavimo paslaugas, paslaugomis, kreiptis į policiją ir pan., t. y. nėra ketvirtosios sąlygos. Penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas – tai kolizija, kuomet susiduria du saugomi interesai ir siekiant išsaugoti vieną, svarbesnį, pažeidžiamas kitas, mažiau svarbus įstatymo saugomas interesas. Vairavimas neblaiviame stovyje yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Teismo vertinimu, vairuodamas neblaivus E. Š. sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, tuo tarpu galimai išvengtoji žala – žala E. Š. draugės sveikatai būtų mažiau reikšminga, t. y. E. Š. veiksmai neatitinka ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas.

Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. Š. turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Š. padarytas pažeidimas, t. y. vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik baudos paskyrimas neatimant teisės vairuoti transporto priemones, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, jo nurodytos aplinkybės, t. y. jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei vežioti motiną į darbą, močiutę - į medicinines įstaigas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, turėdamas sergančią močiutę, kurią reikia vežioti į medicinines įstaigas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Esant tokioms aplinkybėms E. Š. ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 24 str. 3 d., 27 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.