Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3241-503/2024 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. B. ir T. S. (T. S.), trečiajam asmeniui R. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Tokiu būdu civilinio proceso nuostatos imperatyviai nustato procesinį dokumentą teikiančio asmens pareigą nurodyti kitų dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo jiems adresus. Šios nuostatos, o taip pat CPK 117–132 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Kasacinio tesimo konstatuota, kad atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Skyriaus ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, t. y. nurodyti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą ar kitus jo ar jo šeimos narių adresus, kuriais atsakovui būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus bei pateikti teismui duomenis, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių faktinei atsakovo buvimo vietai nustatyti; o pateikus įrodymus, kad negalima nustatyti atsakovo dabartinės faktinės gyvenamosios vietos, darbovietės, pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą: per antstolį ar pačiam ieškovui.

13. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovas neturi realios galimybės pateikti teismui, tuo pačiu ir gauti duomenų (gyvenamosios vietos adreso ar kitų kontaktų) apie atsakovą, nes atsakovas yra užsienio pilietis, o vaiko gimimo įraše nėra nurodytas nei atsakovo asmens kodas, nei tautybė ar pilietybė, todėl ieškovas neturi galimybės įteikti atsakovui procesinius dokumentus savo iniciatyva ar kitais CPK nustatytais būdais. Skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakovo teisę į teisminę gynybą iškėlė aukščiau už nepilnamečio vaiko, kuriuo atžvilgiu atsakovas netinkamai naudoja tėvų valdžią, interesus, nors šeimos teisiniuose santykiuose prioritetas teikiamas būtent vaiko teisėms ir interesams. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui, nors nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko interesų gynimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovams Airijoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. S. S. (R. S. S.) (2018 m. rugpjūčio 17 d. gimimo įrašas Nr. 236; 2024 m. kovo 20 d. Nr. CBP-2314 priedas). 2018 m. rugpjūčio 17 d. gimimo įrašo duomenyse apie vaiko tėvą, t. y. apie atsakovą, yra nurodyta tik atsakovo vardas, pavardė ir gimimo data. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra užsienio pilietis, niekada negyvenęs Lietuvoje – atsakovė Skyriaus specialistams yra nurodžiusi, jog atsakovas yra rumunas, atsakovė su atsakovu kurį laiką gyveno Airijoje, tačiau 2018 m. viena su vaiku iš Airijos grįžo į Lietuvą ir jau ilgą laiką su atsakovu jokio ryšio nebepalaiko.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo teisę į gynybą ir teisę žinoti apie vykstantį procesą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes ieškinyje, akivaizdu, jog ieškovas neturi galimybių sužinoti atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adreso, kadangi atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir čia niekada negyveno. Kadangi ieškovas neturi realių galimybių sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbovietės adreso, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, dėl kurio vėliau nepašalinimo šioje byloje skundžiama nutartimi ieškinį nutarta laikyti nepaduotu, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikštų ieškovo, ginančio nepilnamečio vaiko teises bei interesus, teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovas nepašalino 2024 m. kovo 21 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir nepateikė duomenų apie atsakovo gyvenamosios arba darbo vietos adresą, taip pat neįrodė, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, nors ieškovas 2024 m. kovo 29 d. šalindamas teismo nustatytus trūkumus nurodė, jog bandė surasti atsakovą ir kad išnaudojo visas turimas priemones tam padaryti, nustatė jam iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą ir laikydamas ieškovo ieškinį nepaduotu nepašalinus trūkumų nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju yra ginamosišimtinainepilnamečio vaiko teisės. Be to, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą tuo atveju, jei pateiks įrodymus, kad negalima nustatyti atsakovo dabartinės faktinės gyvenamosios vietos, darbovietės, pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą: per antstolį ar pačiam ieškovui, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas negali ir neturi galimybės gauti jokių duomenų apie atsakovą.

16. Ieškovui įrodžius, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau nepavykus to padaryti, t. y. nepavykus nustatyti duomenų apie atsakovo esamą gyvenamąją ar darbo vietas, ieškovas, teikdamas ieškinį, turi nurodyti teismui kokiu būdu atsakovui turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai pagal CPK 39, 129, 130 straipsnius, laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo.

17. Pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Taigi, vienas iš alternatyvių kuratoriaus paskyrimo pagrindų yra fakto nustatymas, kad asmens gyvenamoji ir darbo vieta šaliai ir teismui nežinomos. Kita vertus, CPK 129 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Vadinasi, nagrinėjamos kategorijos byloje, kai nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, pirmiausia turi būti paskelbta atsakovo paieška. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra užsienietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, todėl jo paieškos paskelbimas per policiją (CPK 132 straipsnis) galimai nebūtų įmanomas. Tačiau, kaip nurodyta, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismų praktikoje taip pat pripažįstamas vienu iš alternatyvių jų įteikimo būdų, taikomu išimtinais atvejais, kai jau yra išnaudotos kitos dokumentų įteikimo galimybės. Civilinio proceso normos išlygos dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienyje gyvenantiems asmenims viešo paskelbimo būdu nenumato. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje, taip pat šalindamas trūkumus, prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino byloje esamos situacijos (kad ieškinys teikiamas dėl nepilnamečio vaiko interesų gynimo, o procesinių dokumentų įteikimas atsakovui yra apsunkintas dėl to, jog atsakovas yra užsienio pilietis ir Lietuvos Respublikoje negyvena ir niekada negyveno, jo gyvenamosios vietos adresas užsienyje nežinomas) ir dėl galimybės atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu visiškai nepasisakė, tik nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023, išaiškinimais, kad sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo negali būti priimtas atsakovui nežinant apie prieš jį pradėtą teismo procesą, o viešo paskelbimo būdas išlaikymo priteisimo bylose vertintinas kaip pernelyg formalus ir pažeidžiantis CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio nuostatas, nes šiuo konkrečiu atveju išlaikymo priteisimo klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais.

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl nepilnamečio vaiko tėvo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie tokios pareigos nevykdymo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) tėvas negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei atsakovei (vaiko motinai), nei paskirtai vaiko globėjai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą.

20. Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taip pat ieškinio laikymo nepaduotu pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.