Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas areštas 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 4 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. pripažintas recidyvistu;

išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 23 d., laikotarpiu nuo 9.55 val. iki 10.19 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-32862-25 ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jo buvusi sugyventinė M. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai turi ir laiko šaunamąjį ginklą, nors tokių aplinkybių nebuvo, melagingai nurodė ikiteisminio tyrimo bylai 01-1-34180-25 tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta bausmės pradžią laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 4 d.;

kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, kas lėmė neteisingą bausmių subendrinimą bei neteisingą galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joni6kyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

2.2. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. buvo nuteistas 60 parų arešto bausme, kurios skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog atlikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą A. L. atvyko 2025 m. rugsėjo 22 d. Taigi, A. L. paskirtos 60 parų arešto bausmės pabaiga būtų laikoma 2025 m. lapkričio 21 d. Įvertinus tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. į bausmės laiką buvo įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos 2 paros, todėl arešto bausmės atlikimo pabaiga būtų 2025 m. lapkričio 19 d. Todėl skundžiamo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio priėmimo momentu A. L. neatliktos bausmės dalis buvo 15 parų arešto. Šiuos duomenis patvirtina ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo raštas apie tai, kad 2025 m. lapkričio 4 dienai pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (b. b. Nr. e1-1377-632/2025) A. L. neatliktos bausmės dalis buvo 15 arešto parų.

2.3. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgiant į BK 64 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, šiuo atveju pridedama bausmės dalis negalėjo būti mažesnė už minimalų šios bausmės rūšies dydį, t. y. 15 parų. Kadangi nuosprendžio priėmimo metu A. L. neatliktos bausmės dydis taip pat buvo 15 parų arešto, todėl subendrindamas bausmes teismas prie skundžiamu 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės A. L. turėjo pridėti visą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės dalį – 15 parų arešto.

2.4. Akcentuoja ir tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pateiktos informacijos matyti, jog bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą A. L. bus atlikęs 2025 m. lapkričio 19 d. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme metu ši bausmė jau bus atlikta, todėl bausmių bendrinimo poreikis bus nebeaktualus. Šioje situacijoje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir A. L. paskirtos neteisingos, aiškiai per švelnios galutinės subendrintos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), iš nuosprendžio eliminuojant dalį dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu atliktų bausmių subendrinimo.

3. Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį dalyje dėl A. L. paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Pažymi, kad A. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, išvadas dėl nusikalstamos veikos padarė ir pažada laikytis įstatymų, nusikalstamų veikų nebedaryti. Toks nusikalstamos veikos pripažinimas visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Savo nusikalstamą veiką pripažįsta savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, ir mano, kad skiriant bei parenkant bausmę privalu tai įvertinti kaip bausmės paskirties (tikslų) įgyvendinimą jos neatlikus.

3.2. A. L. nesutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kadangi jis yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą, BK 235 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. A. L. yra darbingas, dirba pavienius trumpalaikius darbus, aktyviai ieškosi nuolatinio darbo. Supranta bausmės paskirtį ir jos neišvengiamumą, todėl nuo jam skirtos bausmės vykdymo neketina slėptis, pasižada gerbti ir laikytis įstatymų, ateityje nebenusikalsti. Tačiau mano, kad nusprendęs izoliuoti jį nuo visuomenės paskirdamas arešto bausmę, teismas nevisapusiškai įvertino jo asmenines savybes. Apeliantas sutinka dirbti viešuosius darbus, todėl, siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrindas skirti jam viešųjų darbų bausmę, kurios terminas galimas ir maksimalus.

3.3. Nurodo, kad A. L. paskirtą arešto bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baigs vykdyti 2025 m. lapkričio 20 d. Apeliacinio skundo padavimas šioje byloje sustabdys nuosprendžio įsiteisėjimą ir nuosprendis bus pradėtas vykdyti tik išnagrinėjus pateiktą apeliacinį skundą. Todėl šioje situacijoje galimas ir BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo taikymas.

3.4. Apeliacinės instancijos teismui vis tik nusprendus nekeisti A. L. paskirtos arešto bausmės, įvertinus nuteistojo prisipažinimą, padarytas išvadas dėl savo nusikaltimo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl savo veiksmų, ketina pradėti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti) ir nuteistojo supratimą dėl bausmės neišvengiamumo, tvirtina esant pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės vykdymo atidėjimą skirti maksimaliam terminui, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras Artūras Dževečka palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo A. L. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, su prokuroro apeliaciniu skundu sutiko.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. L. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. L. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija nuteistajam paskirtos bausmės subendrinimą su ankstesniu teismo sprendimu paskirta bausme, o nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl bausmių bendrinimo

8. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu A. L. paskirtos arešto bausmės turėjo pridėti visą likusią Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės dalį, t. y. 15 parų arešto, o pridėjęs tik 10 parų arešto padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, tai lėmė neteisingą bausmių subendrinimą bei neteisingą galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

9. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023). Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 50 parų arešto bausmės A. L. pridėjo dalį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės ir paskyrė A. L. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų, kurios pradžią nustatė nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 4 d.

11. Bylos duomenimis, A. L. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti atvyko 2025 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pranešimas patvirtina tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai – 2025 m. lapkričio 4 d. A. L. neatliktos bausmės dalis pagal minėtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą buvo 15 arešto parų. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pridedamos bausmės dalis negalėjo būti mažesnė už minimalų šios bausmės rūšies dydį, t. y. 15 parų, todėl subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės A. L. turėjo pridėti visą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį – 15 parų arešto. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta ir tai, kad A. L. jau yra atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kuriuo A. L.paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta, kad nuteistasis jau atliko visą ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą 60 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad bendrinant bausmes BPK 64 straipsnio pagrindu nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmę ar jos dalį, bet nustačius, kad šiuo atveju nuteistasis realiai jau atliko 60 parų arešto bausmę, todėl skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam bausmės subendrintos bei nustatyta bausmės pradžia, naikintina (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl švelnesnės bausmės

12. Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir ją sušvelninti paskiriant A. L. viešųjų darbų bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą.

13. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskirta 75 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 50 parų.

16. Vertinant A. L. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teistas 9 kartus (b. l. 49–62); naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, sistemingai daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, savo gyvenimo būdo nekeičia, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis); baustas ir administracine tvarka, iš kurių 6 kartus – už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga (b. l. 69– 76); nedirba (b. l. 78–79); neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 81). Teismas taip pat įvertino ir A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus.

17. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, A. L. šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, visais atvejais – už įvairaus pavojingumo nusikaltimus asmens sveikatai (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1, 2 dalis,). Anksčiau jo atžvilgiu taikytos net ir griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas), taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs paskirtas bausmes A. L. nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė teistumui neišnykus, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės. Administracine tvarka apeliantas per pastaruosius penkerius metus taip pat ne kartą baustas už įvarius administracinius nusižengimus, ne kartą – už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga (pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį), paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. A. L. nedirba, tvirtina esąs registruotas Užimtumo tarnyboje.

18. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis A. L. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, atliktos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam švelnesnę – viešųjų darbų bausmę ar atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – būdamas girtas specialiosioms tarnyboms pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir vėliau davė apie tai melagingus parodymus. Duomenys apie asmens baustumą patvirtina tokį A. L. neteisėto elgesio sistemingumą, nes specialiąsias tarnybas be pagrindo jis kviečia nebe pirmą kartą, o šiuo atveju dar ir davė melagingus parodymus apie nebūtą įvykį, t. y. apkaltinęs kitą asmenį padarytu nusikaltimu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytas dvi asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną griežčiausių savo rūšimi ir jos terminą nustatęs didesnį už vidurkį, paskyrė pagrįstai, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. L. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Todėl vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo veiksmų, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau ją švelninti, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu ir pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi nuteistąjį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

20. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

21. Be aukščiau paminėtų tiek nuteistąjį charakterizuojančių, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (17, 18 punktai), teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nepasiekė, nes A. L. kaskart nusikalsta ir vėl. Ir šiuo atveju byloje nustatytą nusikaltimą jis padarė teistumui neišnykus ir neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos arešto bausmės, jis nusikalto praėjus vos mėnesiui po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. L. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys leidžia spręsti, kad A. L. neturi suinteresuotumo keisti probleminį elgesį, pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam taikant paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

22. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo pavojingumui, ją švelninti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

23. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. sausio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 27 d. pažyma dėl 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą A. L. pagal 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. KTS-2025-08003 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

25. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro bei nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus. Prokuroro apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nuteistojo turtinę padėtį (nuolatinių pajamų negauna, gyvena atokioje kaimo vietovėje, duomenų, paneigiančių nuteistojo teiginius apie jo prastą finansinę padėtį, byloje nėra), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. L. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos arešto bausmės ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų bei bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 4 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. L. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.