Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-340-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2S-340-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10278-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
E. L. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities VMI, V. V. V., J. E. F.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-340-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-10278-2011-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 128.19; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14666-587/2011 pagal pareiškėjos E. L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities VMI, V. V. V., J. E. F. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 53-56) atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos A. Š. mirties 1999 m. gruodžio 8 d., priimti. Teismas nustatė faktines aplinkybes, jog pareiškėjos tėvas, kuris mirė 1994 m. vasario 15 d., 1993 m. vasario 5 d. investiciniais čekiais sumokėjo už iš valstybės išperkamą žemę, jog, nors pareiškėjos motina priėmė po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, jos vardu investiciniais čekiais apmokėjus už žemė sklypą įgytos teisės nebuvo perrašytos, jog po pareiškėjos motinos mirties 1999m. gruodžio 8 d. dėl turto paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2011 m. liepos 11 d. Teismas konstatavo, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas 11 metų, be to, pareiškėja su savo tėvais artimai bendravo, gyveno tame pačiame mieste, pusė pareiškėjos tėvo turto testamentu palikta pareiškėjos sūnui, todėl akivaizdu, jog savalaikį civilinių teisių neįgyvendinimą nulėmė ne svarbių aplinkybių visuma, bet nepakankamas pačios pareiškėjos neatidumas, nerūpestingumas, pasyvumas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 63-64) pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 28 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti, ir nurodo, kad prašyme nurodyta svarbi aplinkybė, jog pareiškėjos tėvas buvo įmokėjęs įmoką už iš valstybės išperkamą žemės sklypą, pareiškėjos motinai apie tai nebuvo žinoma, pareiškėjos motinai kreipusis dėl palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio mirties, priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas neradus jokio turto, jokios informacijos apie įmokos mokėjimą neturėjo ir pati pareiškėja, todėl teismo išvada, jog ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, atmestina kaip nepagrįsta. Pareiškėja akcentuoja ir tai, jog aptariama teisė nėra registruojama, informacija apie ją nėra viešai skelbiama, todėl atlikti tokio pobūdžio turto paieškos pareiškėja neturėjo galimybės. Nerūpestingumo kriterijus, jei ir gali būti pritaikytas, tai tik pareiškėjos motinos, bet ne pačios pareiškėjos atžvilgiu. Be to, pareiškėja nėra ir namo, stovinčio ant aptariamo žemės sklypo, savininkė, todėl įmokos mokėjimo faktas jai tapo žinomas tik po to, kai namo bendrasavininkai ėmėsi veiksmų žemės sklypui išpirkti ir susipažino su esama dokumentacija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 70) suinteresuotas asmuo V. V. V. prašo skundą patenkinti pakartodamas atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog apie aptariamą turtinę teisę pareiškėjai nebuvo žinoma, bei papildomai nurodydamas, jog pareiškėja ilgus metus serga onkologine liga, jai nepriklauso ant išperkamo žemės sklypo esantis namas, todėl ji neturėjo nei galimybės, nei reikalo domėtis veiksmais, susijusiais su žemės sklypo įsigijimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje keliamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos mirties, priimti. Pareiškėjos motina mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos Civiliniam kodeksui, kurio normos, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., šiam ginčo santykiui ir turi būti taikomos. CK 587 str. 3 d. buvo numatytas 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas palikimui priimti, CK 588 str. 1 d. buvo numatyta šio termino atnaujinimo galimybė, teisinio reglamentavimo prasme analogiška šiuo metu galiojančios redakcijos CK 5.57 str. 1 d. Sisteminis nurodytų normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios ji laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo - nežinojimą, jog po motinos mirties liko turto, kurį ji galėtų paveldėti. Šiuo atžvilgiu reikšmingais laikytini du aspektai. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių, tuo tarpu nežinojimas apie turto egzistavimą, kaip valią įtakojęs veiksnys, paneigia tokio noro ir apsisprendimo galimybes, todėl nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Antra, atskirajame skunde pareiškėja per siaurai interpretuoja ir siūlo vertinti savo atidumo ir rūpestingumo pareigą. Tiek mirus pareiškėjos tėvui ir sprendžiant po jo mirties likusio palikimo priėmimo klausimą, tiek ir po pareiškėjos motinos mirties pačiai pareiškėjai bei pastato, esančio ant išperkamo žemės sklypo, savininkams negalėjo nekilti klausimo dėl minėto sklypo statuso. Be to, kaip nurodo pati pareiškėja, jos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyta aplinkybė paaiškėjo pastato savininkams ėmusis aktyvių veiksmų. Jokių įrodymų, jog pareiškėja per 11 metų būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus po jos motinos mirties likusio palikimo apimčiai identifikuoti, teisinei situacijai, susijusiai su aptariamu žemės sklypu, išsiaiškinti, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės ir leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog nežinojimą lėmė ne objektyviai pateisinamos, bet subjektyvaus pareiškėjos pasyvumo, nerūpestingumo ir neatidumo sąlygotos aplinkybės, kurios negali būti vertinamos kaip pakankamai svarbios praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė tinkamai, todėl atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė