Telšių apylinkės teismo sprendimas

2023-01-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-337-1139/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
e2YT-337-1139/2023
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02742-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
J. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-337-1139/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02742-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės J. P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu turtą, kurį sudaro: 3.7800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad tiek iki senelės mirties, tiek po jos mirties prižiūrėjo žemės sklypus, rūpinosi jais, visus žemės sklypus pareiškėja tvarko iki šiol kaip savus. Pareiškėjos motina J. L. yra pirmos eilės įstatyminė paveldėtoja, kitų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Kadangi pareiškėjos motina J. L. žinojo savo motinos J. P. D. valią, kad visas jai priklausęs turtas po mirties liktų jos dukrai pareiškėjai J. K., todėl nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po J. P. D. mirties. Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau kadangi pareiškėjos motina J. L. per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, pareiškėja neturėjo galimybės priimti palikimo po senelės J. P. D. mirties.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškėja prižiūrėjo žemės sklypus ir jais rūpinosi kaip savo bei iki šiol tvarko kaip savus. Kadangi jos motinos J. P. D. valia buvo palikti visą jai priklausantį turtą anūkei – pareiškėjai J. K., todėl per įstatymo nustatytą terminą neteikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Todėl J. L. neprieštarauja pareiškėjos pateiktam pareiškimui.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jeigu visapusiškai išnagrinėjusi visus byloje esančius duomenis ir įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad J. K. priėmė savo senelės J. P. D. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos J. K. senelė J. P. D. po mirties paliko nekilnojamąjį turtą: 3,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3,3000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei 1,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėti žemės sklypai tebėra registruoti jau mirusios pareiškėjos senelės J. P. D. vardu. Šie sklypai įgyti 1998 m. ir 2005 metais, taigi mirties dieną palikėja turėjo jai nuosavybės teise priklausančio turto. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėja J. P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės 2023 m. sausio 10 d. pranešimas Nr. S-7 patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. P. D. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nėra kreipęsis, o turto paveldėjimo byla neužvesta.

8. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. T4-67 nurodoma, jog 3,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,3800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas šiuo metu yra J. K., kuri žemės sklypų ir juose esančių statinių naudotojas yra nuo 2016 metų. Žemės sklypai ir statiniai naudojami J. K. šeimos poreikiams, yra tinkamai naudojami ir prižiūrimi.

9. Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėja J. K., faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo senelės J. P. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad sprendimu yra nustatomas pats juridinę reikšmę turintis faktas nedetalizuojant konkretaus turto.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po senelės J. P. D. mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės J. P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Ilona Rimkuvienė