Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-72-520/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-22
Bylos Nr.: P-72-520/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00010-2014-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: I. M.
Atsakovas: Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo: A. D.

Administracinė byla Nr. P-72-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00010-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 80 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-2358/2014 pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2013 m. lapkričio 29 d. prašymo“.

Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė pareiškėjai per 30 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą pervesti 620 Lt už 2008–2013 metais teiktas teisines paslaugas byloje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėja sąskaitą gavo už paslaugas, suteiktas per penkerius metus, tačiau ji nesutinka su sąskaitoje nurodytomis paslaugų teikimo valandomis, be to, ji nebuvo supažindinta su valandų apskaičiavimo tvarka. Pareiškėja pažymėjo, jog 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo informuota, kad už antrinę teisinę pagalbą ji turi sumokėti 560 Lt, o ne 620 Lt. Kadangi šiame rašte buvo nurodyta, jog garantuojama teisinė pagalba Tarnybos 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama padengiant 100 procentų išlaidų, todėl pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl šios sumos perskaičiavimo. 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Tarnyba patikslino, kad ankstesniame rašte nebuvo įrašytos papildomos 3 valandos ir nurodė, kad už minėtą laikotarpį, kai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, neįskaičiuotos išlaidos į bendrą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą ir pareiškėja privalo sumokėti 620 Lt.

Pareiškėja nurodė, kad pirmą kartą į paskirtą advokatą trečiąjį suinteresuotą asmenį A. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, advokatas) kreipėsi 2008 m. rugpjūčio 5 d. Advokatas padėjo surašyti pareiškimo tekstą, kurį ji pati siuntė per Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą. Už pareiškimą ir liudijimą pareiškėja sumokėjo 44 Lt, todėl jai kilo klausimas, kodėl advokatas nurodė, jog jis pareiškėjai atstovavo 2008 metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais 18 valandų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tarnyba nurodė, kad ginčijamą sprendimą priėmė objektyviai, išsamiai ir nuodugniai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir kitus dokumentus, nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos, neviršydama suteiktos kompetencijos, atsižvelgdama į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus. Atsakovas pažymėjo, jog yra priėmęs šiuos su ginčijamu 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai susijusius sprendimus: 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti pareiškėjai valstybės garantuojamą ir 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskirti antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą A. D.; 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toliau teikti valstybės garantuojamą ir 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą; 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toliau teikti valstybės garantuojamą ir 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą; 2010 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toliau teikti antrinę valstybės garantuojamą ir 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą; 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toliau teikti valstybės garantuojamą ir 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja 2013 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi ji turi pareigą apmokėti 560 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2013 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. jai buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už minėtą laikotarpį negali būti reikalaujama, ir paprašė tiksliai nurodyti, kiek išlaidų buvo patirta nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d., taip pat perskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Išnagrinėjusi šį prašymą, Tarnyba 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo apie laikotarpius, už kuriuos jai buvo apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos; įvardijo advokato atliktus veiksmus teikiant jai teisinę pagalbą pagal anksčiau nurodytus sprendimus; patikslino 2013 m. spalio 31 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą; nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. nebuvo apskaičiuotos ir įtrauktos į 2013 m. spalio 31 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjai buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Tarnybos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) teikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šiuos sprendimus pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios 50 procentų išlaidų buvo apmokėtos, išskyrus pagal 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjai nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Pagal Tarnybos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisinė pagalba ir kompensuota 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo sprendimu teiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė: 2008 m. balandžio 29 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 3 val., į kurį įeina situacijos aptarimas, ginčo šalių nustatymas, pateiktų nuosavybės įrodymų vertinimas, konsultacija dėl reikšmingų bylai įrodymų rinkimo, taikaus ginčo sprendimo būdo aptarimas sprendžiant ginčą taikiai per žemėtvarkos institucijas; 2008 m. gegužės 29 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 2 val., į kurį įėjo pateiktų bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypų atidalijimo, Alytaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės sklypo pertvarkymo žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemės sklypų planų apžiūra ir pasiūlymų dėl galimos naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo būdų aptarimas; 2008 m. birželio 26 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 4 val., į kurį įėjo pateiktų su žemėtvarka suderintų žemės sklypų naudojimosi tvarkos projekto aptarimas, suderintų planų vertinimas, konsultavimas dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo neteisminiu būdu ir pateiktų dokumentų kopijavimas; 2008 m. birželio 30 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 2 val., į kurį įėjo konsultavimas dėl savininko teisių gynimo teisinių būdų; 2008 m. liepos 17 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 4 val., į kurį įėjo konsultavimas dėl pasikeitusių aplinkybių, paaiškėjus, kad pareiškėjai tenkančioje naudoti žemės sklypo dalyje išpjauta daug pušaičių ir siūlomas projektas netenkina pareiškėjos, kadangi ji siekė surasti galimybę gauti kompensaciją iš kitų žemės sklypų; 2008 m. liepos 25 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 2 val., į kurį įėjo pareiškėjos konsultavimas ir pozicijų derinimas; 2008 m. rugpjūčio 7 d. įrodymų rinkimas, jų dauginimas, konsultavimas, trukęs 1 val.

Pagal Tarnybos 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo suteikta teisinė pagalba, susijusi su ieškinio dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ginčo sklype nustatymo rengimu ir atstovavimu teisme, kurios išlaidos kompensuotos 100 procentų. Šiuo sprendimu teiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė: 2008 m. rugsėjo 17 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 1 val.; 2008 m. rugsėjo 18 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 3 val.; 2008 m. rugsėjo 26 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 2 val.; 2008 m. rugsėjo 29 d. procesinio dokumento rengimas, trukęs 3 val.; 2008 m. spalio 17 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 3 val.; 2008 m. spalio 21 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 2 val.; 2008 m. spalio 27 d. įrodymų rinkimas, dauginimas, konsultavimas, trukęs 3 val.; 2008 m. lapkričio 18 d. pasiruošimas teismo posėdžiui, trukęs 4 val.; 2008 m. lapkričio 19 d. teismo posėdis, trukęs 5 val.; 2008 m. gruodžio 8 d. pasiruošimas teismo posėdžiui, trukęs 4 val.; 2008 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis, trukęs 6 val.; 2009 m. sausio 15 d. įrodymų vertinimas, trukęs 1 val.; 2009 m. kovo 30 d. įrodymų rinkimas, trukęs 1 val.; 2009 m. balandžio 30 d. pozicijų derinimas, trukęs 1 val.; 2009 m. gegužės 4 d. pozicijų derinimas, trukęs 0,5 val.; 2009 m. birželio 26 d. pozicijų derinimas, įrodymų vertinimas, trukęs 2 val.; 2009 m. liepos 21 d. įrodymų vertinimas, trukęs 2 val.

Dokumentai ieškiniui pradėti ruošti dar 2008 m. rugsėjo 16 d., 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d. įvyko du teismo posėdžiai (civilinė byla Nr. 2-862-308/2008), į kurių laiką įskaičiuota ir kelionė į Varėnos rajono apylinkės teismą bei bylos eigos aptarimas, taip pat du pasiruošimai 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiams. Pagal Tarnybos 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. liepos 26 d. buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurią sudarė 2010 m. balandžio 6 d. konsultavimas, trukęs 1 val.; 2010 m. liepos 15 d. prašymo surašymas, trukęs 1 val. Pagal Tarnybos 2010 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2011 m. liepos 27 d. suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, į kurią įėjo 2010 m. vasario 10 d. pasiruošimas teismo posėdžiui, trukęs 2 val.; 2010 m. gruodžio 13 d. atstovavimas pirmosios instancijos teisme, trukęs 4 val.; 2011 m. vasario 23 d. atstovavimas pirmosios instancijos teisme, trukęs 4 val. Advokatas pažymėjo, jog atnaujinus procesą byloje pareiškėja buvo įpareigota pateikti kadastrinius matavimus. Dėl ligos, sunkios finansinės būklės, atsakovų neveiklumo ir kitų aplinkybių šių kadastrinių matavimų vykdymas užsitęsė. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atskirasis skundas dėl nutarties atmestas. Pasibaigus sprendimo galiojimo laikui ir nepateikus finansinių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas. Pareiškėjai išaiškinta, kad priimta teismo nutartis neužkerta jai kelio surinkus dokumentus vėl pareikšti ieškinį teisme ir prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš kaltos šalies. Pagal suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir trukmę priklausanti pareiškėjai apmokėti paslaugų dalies kaina atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai su nedidelėmis pertraukomis buvo teikiama nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. liepos 18 d., o ją teikęs advokatas A. D. yra nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Teismas vadovavosi Įstatymo (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais, 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiais ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 30 punktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą Tarnyba advokatui A. D. turėjo apmokėti pagal paties advokato jai pateiktas teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas, o tokios teisinės pagalbos teikimą Tarnyba turėjo nutraukti, inter alia, nustačiusi, kad pareiškėja pateikė prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, paaiškėjus, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pareiškėjai atsisakius bendradarbiauti su Tarnyba arba advokatu A. D., pareiškėjai nesutikus apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, civilinės bylos Nr. 2-117-308/2011 medžiagą ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Tarnybai nebuvo pagrindo abejoti advokato A. D., nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose, statistinėse ataskaitose nurodytos pareiškėjai suteiktos teisinės pagalbos realumu ar tuo, kad ši teisinė pagalba buvo ne tokios apimties, kaip nurodyta. Advokato pateiktos statistinės ataskaitos, kurių pagrindu ginčijamame Tarnybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti advokato veiksmai ir tam sugaištas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, teismo vertinimu, yra pagrįstos. Teismas taip pat pažymėjo, kad advokato statistinėse ataskaitose ir ginčijamame sprendime nurodytos paslaugos priskirtinos būtinoms antrinės teisinės pagalbos paslaugoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-116/2013; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3 p. (2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1R-214 redakcija)).

Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime Tarnyba teisingai nurodė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato A. D. sugaištą laiką ir jį apskaičiavo nepažeisdama tai reguliuojančių teisės aktų. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikta nepagrįstai, taip pat nenustatė, kad teikiant šią pagalbą Tarnyba turėjo pagrindą tokios teisinės pagalbos teikimą nutraukti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama ginčijamą 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

III.

Pareiškėja I. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 2008 m. balandžio 29 d. – 2008 m. rugpjūčio 7 d. patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nepriteisiant sumos, sumokėtos advokatui už 2008 m. rugpjūčio 5 d. parengtą pareiškimą.

Pareiškėja nurodė, kad iš Varėnos rajono apylinkės teismo bylos duomenų matyti, kokius veiksmus atliko advokatas A. D. Pareiškėja paaiškino, kad pati rinko ir teismui pateikė dokumentus, o iš bylos duomenų galima nustatyti teismo posėdžių trukmę.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų ar motyvų, jog teismas pažeidė, neteisingai išaiškino ar pritaikė proceso ir / ar materialiosios teisės normas. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir civilinės bylos Nr. 2-117-308/2011 medžiagą, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti advokato A. D. pateiktose statistinėse ataskaitose nurodytos informacijos realumu ar tuo, jog antrinė teisinė pagalba buvo ne tokios apimties, kaip nurodyta, bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo teiginių dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimties ir trukmės apeliaciniame skunde nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens 2008 m. balandžio 29 d. – 2008 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjai suteiktos teisinės pagalbos apimties. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra ne teisės taikymo, o fakto nustatymo klausimas.

Pasisakydamas dėl ginčo teisiniams santykiams teisės aktų nustatytos įrodinėjimo specifikos, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos Įstatymo 19 straipsnio taikymo prasme yra siejamos su tokią pagalbą teikusiam advokatui mokamo užmokesčio dydžiu. Tokio užmokesčio nustatymo kriterijus yra valandomis skaičiuojamas advokato darbo laikas, kuriam yra taikomas Taisyklių nustatytas vienos valandos darbo tarifas. Taisyklių 31 punkto taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos apie advokato sugaištą darbo laiką (tuo pačiu ir jo suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį) pagrindinis šaltinis yra paties advokato teikiama informacija. Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo bei trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. gegužės 22 d. atsiliepimo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, teikdamas pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal paminėtą atsakovo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo sugaišo 18 valandų. Nurodytame atsiliepime yra atskleista, kuo pasireiškė konkretus advokato darbas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus protingumo aspektu, padarė išvadą, kad jais nepasitikėti nėra pagrindo, ir pažymėjo, jog pareiškėja, teigdama, kad minėto atsakovo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo galiojimo laikotarpiu bendravo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu tik vieną kartą – 2008 m. rugpjūčio 5 d., tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu arba vėliau pareiškėja buvo pateikusi atsakovui kokias nors pretenzijas dėl trečiojo suinteresuoto asmens netinkamo darbo atlikimo. Be to, iš pridėtos Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-862-308/2008 (vėliau šis bylos numeris buvo keičiamas), kartu su pareiškėjos teismui 2008 m. rugsėjo 23 d. paduotu ieškiniu buvo paduoti 9 trečiojo suinteresuoto asmens parašu patvirtinti įrodymai, kurie (pagal jų atsiradimo datas) turėjo būti renkami būtent aptariamu laikotarpiu. Tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, netiesiogiai patvirtina minėtos trečiojo suinteresuoto asmens A. D. pateiktos informacijos patikimumą.

V.

2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos I. M. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Tarnybos apie 600 Lt už neteisėtai advokato A. D. prisirašytas valandas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir nori, kad būtų peržiūrėta civilinė byla Nr. 2-862-308/2008.

Pareiškėja nurodo civilinės bylos Nr. 2-862-308/2008 dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės faktines aplinkybes. Pareiškėja paaiškina, kad advokatas teisines paslaugas teikė netinkamai, todėl jam sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas yra neproporcinga. Pareiškėja nurodo, jog minėtoje civilinėje byloje žodinių teismo posėdžių metu jai neatstovavo, ji pati teikė teismui paaiškinimus ir atsakinėjo į klausimus. Pareiškėja teigia, jog advokatas surašė tik 2008 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą Varėnos 2-ajam notarų biurui, o pareiškimą notarų biurui išsiuntė pati pareiškėja. Už pareiškimą ir liudijimą pareiškėja sumokėjo 44 Lt. Pareiškėja taip pat pati pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą liudytoju kviesti matininką, kuris nustatė ginčo sklypo ribas, o advokatas net nepasidomėjo, kodėl teismas liudytoju nekvietė minėto matininko.

Pareiškėja teigia, jog bylai reikšmingus įrodymus ji taip pat rinko pati bei jų kopijas tvirtino notarų biure, pati kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su prašymu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti ginčo žemės sklypo matavimus. Advokatas prie minėtų pareiškėjos veiksmų neprisidėjo ir tik 2008 m. rugsėjo 23 d. surašė dviejų lapų ieškinį, prie kurio pridėjo pareiškėjos surinktus įrodymus. Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau advokatas to nepadarė. Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, pati šalino Varėnos rajono apylinkės teismo nurodytus trūkumus, t. y. rinko papildomus dokumentus ir juos patvirtino notarų biure, tačiau pareiškėjos pateiktas ieškinys po trūkumų šalinimo liko nenagrinėtas, nes teismas nustatė, kad pareiškėja nepašalino trūkumų. Pareiškėjos teigimu, advokatas visiškai nesidomėjo byla ir yra nepatikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kurį inicijavo pareiškėja I. M., ir šio ginčo dalykas buvo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2013 m. lapkričio 29 d. prašymo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja prašė panaikinti šį Tarnybos sprendimą dėl to, kad Tarnyba neteisingai apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną pinigų sumą už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurią jai teikė advokatas A. D. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-117-308/2011 (buvęs bylos Nr. 2-862-308/2008).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes Tarnyba teisingai apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną pinigų sumą už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal advokato A. D. pateiktus duomenis (statistines ataskaitas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A143-2358/2014) buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, civilinės bylos Nr. 2-117-308/2011 medžiagą, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Tarnybai nebuvo pagrindo abejoti advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose, statistinėse ataskaitose nurodytos pareiškėjai suteiktos teisinės pagalbos realumu ar tuo, kad ši teisinė pagalba buvo ne tokios apimties, kaip nurodyta. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimas ir tokiu būdu buvo užbaigta pagal pareiškėjos skundą iškelta administracinė byla.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė skundą, nurodydama, kad nesutinka su minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, ir prašydama peržiūrėti civilinę bylą Nr. 2-862-308/2008. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos pareiškėjos argumentus, pirmiausia nurodo, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo peržiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties tokia pat tvarka, kaip bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsnis imperatyviai nustato, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiamas. Tai reiškia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis negali būti skundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka bei jos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas. Kai yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas ir administracinė byla užbaigta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (ABTĮ 20 str. 2 d., 153 str. 1 d.).

Taigi šioje byloje gali būti sprendžiamas klausimas, ar pagal pareiškėjos skundą (prašymą atnaujinti procesą) yra pagrindas atnaujinti administracinę bylą Nr. A143-2358/2014, kuri yra užbaigta 2014 m. gruodžio 22 d. priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi teisėjų kolegijai pareiškėjos skundas perduotas nagrinėti kaip prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Nagrinėjant ir vertinant pareiškėjos nurodomus argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr. Ryabykh prieš Rusiją, Nr. 52854/99). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. Varnienė prieš Lietuvą, Nr. 42916/04; Kot prieš Rusiją, Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. Protsenko prieš Rusiją, Nr. 13151/04). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio (žr. Sutyazhnik prieš Rusiją, Nr. 8269/02). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. Shchurov prieš Rusiją, Nr. 40713/04).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis 12 pagrindų, iš kurių bent vienam esant galimas proceso atnaujinimas, sąrašas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-183/2011; kt.). Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858–177/2010; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–134/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos skunde (prašyme atnaujinti procesą) nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržiūrėta byla (atnaujintas procesas), nustatė, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodė nei vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriam esant galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A143-2358/2014. Pareiškėja nenurodo nei naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nustatyta, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai; kt. Pareiškėja nurodo, kad turėtų būti peržiūrėta civilinė byla, tačiau šios bylos medžiaga jau yra peržiūrėta, o joje esančiais duomenimis, kurie buvo reikšmingi ginčui išspręsti, rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, su kurios išvadomis nesutinka pareiškėja. Pareiškėja skunde dar kartą nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nurodžiusi šioje byloje, t. y. pareiškėja iš esmės skundą grindžia tuo, kad advokatas A. D. teismui nurodė per didelį valandų skaičių (18 val.), nors realiai teisinės paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos daug trumpiau. Vertindama šiuos pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis byloje esančiais duomenimis advokato A. D. veiksmai, susiję su jo darbo laiko, teikiant antrinę teisinę pagalbą, apskaičiavimu, yra įvertinti galutiniu teismo sprendimu, o pareiškėja skundą (prašymą atnaujinti procesą) grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias išdėstė tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris nagrinėjo jos apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismui, kuris nagrinėjo jos skundą. Pabrėžtina, kad pareiškėja nenurodo jokių argumentų, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas advokato A. D. pateiktą informaciją apie sugaištą darbo laiką akivaizdžiai vertino netinkamai bei, atlikdamas vertinimą, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius advokato sugaišto darbo laiko apskaičiavimą. Be to, prie skundo (prašymo atnaujinti procesą) pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, susijusių su nagrinėto ginčo esme, ir kurių nebūtų įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėja skundu (prašymu atnaujinti procesą) siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl toks prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas. Vien tik tai, kad pareiškėja nesutinka su jai nepalankiu teismo sprendimu, kad pareiškėja kitaip vertina teismo nustatytas faktines aplinkybes, nei jas įvertino teismas, negali būti atnaujintas procesas ir byla nagrinėjama iš naujo.

Pareiškėja skundą (prašymą atnaujinti procesą) grindžia ir aplinkybėmis, kurios visiškai nebuvo nagrinėtos šioje byloje ir kurios nebuvo pareiškėjos skundo pagrindas. Teisėjų kolegija primena, jog administracinėje byloje paduotame skunde pareiškėja prašė panaikinti atsakovo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2013 m. lapkričio 29 d. prašymo“ ir šis jos reikalavimas buvo išnagrinėtas. Pareiškėja skunde (prašyme atnaujinti procesą) reiškia reikalavimą – priteisti iš atsakovo apie 600 Lt už neteisėtai advokato A. D. prisirašytas valandas, bei nurodo argumentus apie tai, kad advokatas netinkamai jai atstovavo ir teikė nekokybiškas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos šioje administracinėje byloje, nurodo, kad šios aplinkybės pagal ABTĮ 153 straipsnį negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo negali būti peržengiamos byloje pareikšto skundo ribos, t. y. nagrinėjami nauji reikalavimai, nustatinėjami nauji faktai, kurie nebuvo teisiškai reikšmingi nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie netinkamai advokato A. D. teiktas paslaugas (nesidomėjimu byla, ieškinio trūkumų nepašalinimu, netinkamu atstovavimu teismo posėdžiuose ir kt.) ir jos suformuluotą reikalavimą priteisti apie 600 Lt, nurodo, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-662/2015 ir kt.).

Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas (prašymas atnaujinti procesą) nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl negali būti atnaujintas procesas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas (prašymas atnaujinti procesą) yra netenkinamas bei atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-2358/2014.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. M. skundą (prašymą atnaujinti procesą) atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A143-2358/2014 pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. D.) dėl sprendimo panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-MaculevičienėDalia VišinskienėVirginija Volskienė