- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1141-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00912-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- P. J., V. R., K. V., UAB „duomenys neskelbtini“
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1141-826/2015
2015 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovui advokatui R. J., atsakovui P. J., jo atstovui advokatui S. Č., atsakovui V. R., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. atstovo advokato R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams P. J., K. V., UAB „duomenys neskelbtini“, trečiajam asmeniui AB DNB bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo bei pagal atsakovo P. J. priešieškinį ieškovei I. J., atsakovams K. V., UAB „duomenys neskelbtini“, V. R., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, 2013-01-28 ieškinį patikslino ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti 6800 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą bei išlaikymą po 750 Lt kas mėnesį, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys prievolę AB DNB bankui vykdys solidariai, priteisti ieškovei iš atsakovo 214 432 Lt kompensaciją bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimui kompensuoti ir 42 886,40 Lt metinių palūkanų nuo priteistos sumos, priteisti 283 156,49 Lt nuostolių atlyginimą; pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-04-10 UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų P. J. ir K. V., taikyti restituciją ir grąžinti 100 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų atsakovui P. J., pripažinti, kad 100 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui – po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui, priteisti po 50 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų ieškovei ir atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014-10-17 teismo posėdžio metu šalys tikslino reikalavimus ir ieškovė prašė santuoką nutraukti bendru sutarimu. Ieškovė pažymėjo, kad santuokoje jokio nekilnojamojo ir registruotino turto sutuoktiniai neįgijo. 2007-06-05 su AB DNB banku šalys sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 40 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o 2008-07-10 su AB DNB banku šalys sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 65 000 Eur, prievolės įvykdymui užtikrinti pagal šią sutartį kreditoriui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 311/1590 dalių žemės sklypo ir 48/100 dalys gyvenamojo namo, 47/100 dalys kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone. Ieškovės manymu, atsakovas šeimos reikmėms išleido apie 30–40 tūkstančių litų, o likusią – 234 432 Lt sumą panaudojo savo reikmėms: įsteigė 2008-08-20 autoserviso bendrovę UAB „duomenys neskelbtini“, pagerino jo tėvams priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone. Be to, teigia, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. išgrynino ir pasiėmė 199 500 Lt, o 14 932 Lt liko atsakovo sąskaitoje ir ieškovei nežinomas jų likimas, todėl mano, kad atsakovas pasisavino 214 432 Lt, kuriais naudojosi iki 2013 m. sausio mėn., todėl turėtų būti priteistos 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio iki 2013 m. sausio – 42 886,40 Lt suma. Taip pat nurodė, kad kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kadangi atsakovas pasisavino šeimos poreikiams suteiktą kreditą, įsipareigojimai bankui nebuvo vykdomi, dėl to bankas perėmė jam įkeistą ieškovei priklausantį turtą už 135 200 Lt. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų neteko turto, kurio vertė 283 156,49 Lt, dėl to ši suma, kaip ieškovės patirti nuostoliai, priteistina iš atsakovo. Prievolė liko neįvykdyta tik dėl atsakovo kaltės, nes jis suteiktą kreditą panaudojo išimtinai asmeniniais interesais.
Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kurį taip pat tikslino ir 2014-10-17 teismo posėdžio metu, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė santuoką nutraukti bendru sutarimu, paliekant pavardes, turėtas santuokos metu – J., J.; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, ir nustatyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis namo dalis, o kita 1/2 dalis priklauso I. J.; nustatyti, kad prievolės kreditorei AB DNB bankui pagal 2007-06-05 kreditavimo sutartį ir 2008-07-10 kreditavimo sutartį yra solidarios ir šalys privalo mokėti kreditoriui po 1/2 dalį kredito; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-08 automobilio BMW 530 D pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė automobilį V. R..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko sutuoktiniams santuokines pavardes, nustatė, kad šalys išlaikymo viena kitai nemoka, pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas prievoles kreditorei AB DNB bankui pagal 2007-06-05 ir 2008-07-10 kreditavimo sutartis vykdys solidariai; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 44,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nustatė, kad šalys nesutarė dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 214 432 Lt dydžio kompensaciją bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimui kompensuoti ir 42 886,40 Lt metinių palūkanų sumą, skaičiuojamą kaip 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 214 432,00 Lt kompensacijos sumos už visą naudojimosi banko kredito lėšomis laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn., taip pat dėl reikalavimo priteisti 283 156,49 Lt nuostolių ir dėl priešieškinyje išreikšto reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, ir nustatyti, kad P. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis namo dalis, o kita 1/2 dalis priklauso I. J.. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė tik dėl tų reikalavimų, dėl kurių šalys nesutarė, ir dėl šalių kaltės, nutraukiant santuoką. Teismas konstatavo, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo ne dėl atsakovo ar ieškovės neištikimybės, tačiau dėl to, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jie lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Dėl to santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoką bendru sutikimu nutraukti įmanoma tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir teisinių santuokos nutraukimo padarinių. Nagrinėjamu atveju šalys tik iš dalies sutarė dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, todėl nėra įstatymų nustatyto pagrindo tenkinti šalių prašymą ir santuoką nutraukti bendru šalių sutikimu. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 214 432 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą nurodė, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų ieškovės teiginį apie tai, kad atsakovas P. J. paėmė kreditą ir juo tenkino savo poreikius, nepateikta. Ieškovė neprieštaravo tam, kad būtų perkamos ir keičiamos mašinos, kad būtų vykstama į poilsines keliones užsienyje. Liudytojas I. S. patvirtino aplinkybes, kad ieškovės gyvenamosios patalpos buvo suremontuotos, kad buvo perkami automobiliai. Teismui taip pat buvo neaišku, kodėl ieškovė, žinodama, kad atsakovas P. J. valdo kredito pinigus, nesikreipė į banką, informuodama apie grėsmę, kad pinigai naudojami neteisėtai, be vienos iš kreditą gavusios šalies sutikimo. Šiuo atveju ieškovė, veikdama nerūpestingai ir neatsakingai, prisiėmė riziką dėl netinkamai (netikslingai) naudojamų kredito lėšų, todėl šiuo atveju kompensacijos reikalauti nėra teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo reikalauti palūkanų. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 283 156,49 Lt nuostolių atlyginimą, nurodė, kad ieškovė šio reikalavimo neįrodė. Dėl reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą teismas nurodė, kad 2011-04-20 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0004/10002017 bankas perėmė įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 311/1590 dalių žemės sklypo, 47/100 dalis kiemo statinių, 48/100 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, Klaipėdos r., todėl minėtas nekilnojamasis turtas negali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas tarp buvusių sutuoktinių dėl tos priežasties, kad šalims minėtas turtas nebepriklauso, – jis perduotas kreditoriui ir priklauso jam nuosavybės teise. Be to, yra neaišku, kurią namo dalį atsakovas norėtų padalyti po ½ dalį, nes bankui perduota 48/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vėžaičiuose, Klaipėdos r., o kita dalis – 52/100 dalys nebuvo užstatytos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės I. J. atstovas advokatas R. J. prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 82 007,79 Eur (283 156,49 Lt) nuostolių priteisimo iš atsakovo, ir šią ieškinio dalį tenkinti arba dėl šios dalies grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai) nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių, kad būtent šiuos pinigus, gautus pagal 2007-06-05 ir 2008-07-10 kredito sutartis, atsakovas P. J. panaudojo įsteigdamas įmonę bei savo asmeniniams poreikiams. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp proceso šalių ir nebuvo aktyvus. Atsakovas neįrodė, kad pinigines lėšas pagal kredito sutartis panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareiga. Po 2007-06-05 ir 2008-07-10 kredito sutarčių sudarymo bei piniginių lėšų pervedimo atsakovas P. J. paėmė šias pinigines lėšas ir abiem atvejais iškart nustojo gyventi su ieškove I. J., pradėjo gyventi su atsakove K. V., vesti su ja bendrą ūkį, steigti ir vykdyti bendrą verslą įmonėje UAB ,,duomenys neskelbtini“, formuoti šios įmonės kapitalą, grąžinti asmenines skolas. Atsakovas neįrodė, kad pinigines lėšas pagal kredito sandorius naudojo turėdamas ieškovės sutikimą jo ir ieškovės šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to atsakovas turi prisiimti pareigą juos grąžinti ieškovei, kurios asmeninis turtas buvo parduotas iš varžytynių, nepadengus kreditų. Atsakovas banko pervestus pinigus išgrynino bankomate netoli savo namų ir visus panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl kredito panaudojimo būdo. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė nuostolių, praradusi asmeninį bankui įkeistą turtą, nes būtent atsakovas panaudojo šeimos poreikiams suteiktą kreditą kitiems tikslams. Dėl nurodytos priežasties atsakovas turi atlyginti ieškovei prarasto turto vertę pinigais pagal vidutinę turto rinkos vertę. Ieškovės nuostolius sudaro parasto turto vertė, dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas advokatas L. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes ieškovė neginčija prievolės bankui solidarumo.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl reikalavimų, kurių šalys atsisakė. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-30 nutartimi byloje paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, nes nustatė, kad tai yra būtina visapusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija įpareigojo ieškovę raštu informuoti teismą, ar ji palaiko ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo vaikui įsiskolinimo, 2010-04-10 UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir akcijų padalijimo, pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie atsakovo P. J. teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2009-01-01 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, įrodymus, nuo kada ieškovė ir atsakovas P. J. negyveno kartu 2007–2009 m., taip pat įrodymus, patvirtinančius, kur buvo panaudoti pinigai, gauti iš AB DNB banko pagal 2007-06-05 ir 2008-07-10 kreditavimo sutartis. Teismas taip įpareigojo atsakovą P. J. raštu informuoti teismą, ar palaiko savo priešieškinio reikalavimą dėl 2009-09-08 transporto pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė pardavė automobilį, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pateikti įrodymus apie atsakovo P. J. teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2009-01-01 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, įrodymus, nuo kada ieškovė ir atsakovas negyveno kartu 2007–2009 m., taip pat įrodymus, patvirtinančius, kur buvo panaudoti pinigai, gauti iš AB DNB banko pagal 2007-06-05 ir 2008-07-10 kreditavimo sutartis.
Ieškovė, vykdydama teisėjų kolegijos įpareigojimą, pateikė teismui pareiškimą, kad atsisako reikalavimo pripažinti UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, 2015-09-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako ir reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas 2015-09-30 teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsisako reikalavimo dėl ieškovės automobilio BMW 530 pirkimo–pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi šalys aiškiai išreiškė savo poziciją dėl paminėtų reikalavimų atsisakymo, atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajam interesui, dėl to bylos dalys dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo bei pagal priešieškinio reikalavimą dėl automobilio BMW 530 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutrauktinos (CPK 293 str. 4 p.).
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti 82 007,79 Eur nuostolių už prarastą asmeninį turtą, tačiau apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję ir su kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimu. Ieškovė, remdamasi tais pačiais teisiniais argumentais, ginčija tiek kompensacijos, tiek nuostolių atlyginimo nepriteisimą. Dėl to apeliacine tvarka byla nagrinėjama dėl reikalavimo priteisti kompensaciją bei nuostolių atlyginimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad pagal kredito sutartis gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Nurodo, kad pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius tai, kad atsakovas pagal kredito sutartis gautas lėšas panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams, dėl to ieškovei turėjo būti priteista kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. 214 432 Lt kompensacija. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija iš dalies sutinka. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl santuokinio turto yra pasisakyta, kad, pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, sudarė dvi kredito sutartis: 2007-06-05 vartojimo kredito sutartį dėl 40 000 Lt ir 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį dėl 91 230,31 Eur, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičiai, Klaipėdos r. Abu kreditai buvo suteikti vartojimo reikmėms, šeimos poreikiams tenkinti, abu pervesti į atsakovo P. J. sąskaitą. Pagal antrąją kredito sutartį sutuoktiniams buvo suteiktas ne 91 230,31 Eur kreditas, o 65 000 Eur ir būtent šią kredito dalį, t. y. 65 000 Eur, ieškovės teigimu, atsakovas iššvaistė ir panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad dalis lėšų, t. y. 7200 Lt (t. 3, b. l. 125), vis dėlto buvo panaudota bendriems poreikiams – namo remontui bei 2008-09-12 pirktas automobilis BMW 530 už 21 000 Lt (t. 3, b. l. 15), kuriuo naudojosi ieškovė.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas nuo kada šalys ėmė gyventi skyrium. Ieškovė teigia, kad skyrium ėmė gyventi iš esmės nuo antrojo kredito gavimo (2008 m. rudens), atsakovas 2014-10-17 teismo posėdžio metu pripažino, kad skyrium ėmė gyventi nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nors savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad skyrium ėmė gyventi nuo 2009 metų pavasario. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas nustatyti kada šalys ėmė gyventi skyrium, 2015-07-30 nutartimi buvo pasiūlęs šalims pateikti įrodymus apie tai nuo kada šalys gyveno skyrium 2007 – 2009 metais, tačiau įrodymų šalys nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, šalims neteikiant papildomų įrodymų apie gyvenimą skyrium, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, labiau tikėtina, kad skyrium šalys ėmė gyventi nuo paskutinių bendrų veiksmų atlikimo - 2008-09-12, tai yra, nuo to momento kai šalys bendrai ieškovės vardu įsigijo automobilį BMW 530 (CPK 185 str.).
Byloje pateikti rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008-08-08 iki 2010-05-31 iš savo sąskaitos netoli tos vietos, kur jis gyveno Klaipėdos mieste, esančiame bankomate išgrynino 199 500 Lt (57 779,193 Eur), 10 000 Lt panaudojo UAB „duomenys neskelbtini“ įstatiniam kapitalui (įmonės įstatai patvirtinti 2008-08-20, t. y. netrukus po antrojo kredito suteikimo), o likusios 14 932 Lt sumos panaudojimo paskirtis ieškovei nėra žinoma.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suteiktas visas 65 000 Eur kreditas (išgrynintos lėšos) buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178, 185 str.). Taigi esant nenuginčytam faktui, kad sutuoktiniai po 2008-09-12 kartu nebegyveno, kad atsakovas P. J. faktiškai gyveno su kita moterimi, nesant duomenų, kad kaip sutuoktiniams visą suteiktą kreditą, kurį atsakovas pasiėmė grynaisiais pinigais, išskyrus 21000,00 Lt, kurie buvo panaudoti automobilio įsigijimui atsakovas būtų pasidalijęs su ieškove ar panaudojęs ir jos poreikių tenkinimui, darytina išvada, jog atsakovas P. J. gautą 58 918,00 Eur (65000,00 EUR – 6082,00 EUR (21 000,00 Lt)) kreditą panaudojo ne šeimos poreikiams (CK 3.98 str. 3 d.). Kadangi kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas tik ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklausantis turtas, kurio išsaugojimu atsakovas nebuvo suinteresuotas, įkeistas turtas buvo perduotas bankui.
Kadangi 65 000 Eur kreditas buvo skirtas abiems sutuoktiniams, šios lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalys yra lygios, kol neįrodyta priešingai (CK 3.117 str. 2 d.). Tai reiškia, kad pusė pagal 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį gautų lėšų priklauso ieškovei. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė (t. 3, b. l. 125), jog iš šių lėšų už 21 000 Lt (6082 Eur) jai buvo nupirktas automobilis BMW 530, t. y. šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė automobilį pardavė ir už automobilį gautas lėšas pasiėmė sau, 50 proc. automobilio vertės jo įgijimo metu, mažintina bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. atsakovo pasisavintos ir asmeniniams poreikiams panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos (50 proc. už automobilį sumokėtos sumos priklausė ir atsakovui), ir konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 29 459,00 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybė sumažėjimą (65 000 Eur/2– 6082 Eur/2 (50 proc. automobilio BMW 530 vertės įsigijimo metu)= 29 459,00 Eur).
Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad, be kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jai priteistini ir 82 007,79 Eur nuostoliai už dėl atsakovo kaltės prarastą bankui įkeistą asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei su atsakovu, kaip sutuoktiniams, pagal 2008-07-10 kredito sutartį buvo suteiktas 65 000 Eur kreditas, kurio grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, abu buvo atsakingi už įsipareigojimų bankui vykdymą. Ieškovė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą įkeitė gera valia, jai buvo žinoma, jog ji, taip pat kaip ir atsakovas, yra atsakinga už prievolių bankui pagal kredito sutartį vykdymą, ir šių savo įsipareigojimų bankui nevykdė. Dėl to bankui įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas buvo perduotas bankui už 135 200 Lt / 39 156,62 Eur, nepavykus jo parduoti iš varžytynių. Nepakakus perduoto turto, sutuoktiniai liko solidariai atsakingi dėl likusios 30 172,28 Eur sumos. Ieškovei iš atsakovo buvo priteista kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. pusė pagal 2008-07-10 kredito sutartį gautų lėšų, atėmus pusę automobilio BMW 530 vertės. Ieškovei kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisus dalį kredito gautų lėšų, nėra pagrindo priteisti ir nuostolius už prarastą turtą, nes jį ieškovė prarado ne dėl išimtinai atsakovo kaltų veiksmų, bet ir dėl to, kad nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas): sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, panaikinti ir šį reikalavimą tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo P. J. 29 169,50 Eur kompensaciją; kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas; bylos dalys dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, dėl išlaikymo įsiskolinimo bei pagal priešieškinio reikalavimą dėl automobilio BMW 530D pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutrauktinos (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 132 Lt (38,23 Eur) už ieškinį (t. 1, b. l. 9), o 9541 Lt (2763,26 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutartimi (t. 3, b. l. 164). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: už pirmą kartą teiktą apeliacinį skundą sumokėjo 137 Lt (t. 2, b. l. 125), už antrą kartą teiktą apeliacinį skundą sumokėjo 47 Eur žyminį mokestį (t. 5, b. l. 13).
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 20), o nuo likusios dalies mokėjimo atleistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-06 nutartimi (c. b. 2S-1128-538/2013).
Ieškovei buvo atidėtas 9541 Lt (2763,26 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas, nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ji buvo atleista, įvertinus jos turtinę padėtį, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas. Ieškovės turtiniai reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, dėl to iš ieškovės teismas turėtų priteisti dalį atidėto žyminio mokesčio. Tačiau CPK 96 str. 5 d. suteikia teisę teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Įvertinusi tai, kad ieškovė dėl turtinės padėties vėlesnėmis nutartimis buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas taip pat yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, bei atsižvelgusi į draudimą priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti CPK 96 str. 5 d. ir nepriteisti iš ieškovės atidėto žyminio mokesčio valstybei.
Ieškovė turėjo šias išlaidas advokato pagalbai: 1592,91 Eur (5500 Lt) pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 171–172) ir 500 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šalys bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, reikalavimo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Iš esmės tarp šalių buvo nagrinėjimas ginčas tik dėl turtinių reikalavimų – dėl kompensacijos ir nuostolių atlyginimo.
Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies – 20 proc.: ieškovė prašė priteisti 144 111,58 Eur (214 432 Lt kompensacija + 283 156,49 Lt nuostolių = 497 588,49 Lt/144111,58 Eur), ieškovei priteista 29459,00 Eur. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 318,58 Eur (20 proc. X 1592,91 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 36 proc., nes vietoje prašomos priteisti 82 007,79 Eur buvo priteista 26 418,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 180,00 Eur (36 proc.X 500,00 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo P. J. kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir šį reikalavimą tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo P. J. 29 459,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutraukti bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą bei pagal priešieškinio reikalavimą dėl automobilio BMW 530D pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo P. J. 318,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 180,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.