Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1128-538/2013

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsakovo P. J. priešieškinis ieškovei I. J., atsakovei K. V., uždarajai akcinei bendrovei „Automopolis“, V. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. J., K. V., uždarajai akcinei bendrovei „Automopolis“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

2013-02-27 teisme gautas atsakovo P. J. priešieškinis ieškovei I. J., atsakovei K. V., uždarajai akcinei bendrovei „Automopolis“, V. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

2013-04-12 teisme gautas atsakovo P. J. atstovo advokato S. Č. prašymas, kuriuo prašoma teismą spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovo priešieškinis laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurių finansinė padėtis sunki.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-25 nutartyje nurodė, kad 2013-03-22 atsakovas P. J. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir konstatavo, kad pagal registrų centro išrašą namo vertė yra 181 000 Lt, o automobilio pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas už 20 000 Lt , todėl mano kad priešieškinio suma yra 201 000 Lt. Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovas motyvuoja tuo, kad yra priverstas reikšti priešieškinį, kad sumokėtas 144,00 Lt žyminio mokesčio dydis yra pakankamas padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, kad neturi turto, tik įsipareigojimus bankui, moka išlaikymą vaikui, patiria dideles išlaidas šildymuisi ir tai yra pagrindas atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju už reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą - dėl santuokos nutraukimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį 143,3 dydžio indeksą, atsakovas turi sumokėti 144,00 Lt žyminį mokestį, o atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio suma yra 201 000,00 Lt, nuo šios sumos turi sumokėti 3 procentus, t.y. 6030,00 Lt, tokiu būdu žyminio mokesčio dydis yra 6174 Lt. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais.

CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio dydį. Atsakovas pareiškė neturtinį reikalavimą, kuris apmokestinamas pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. nuostatas ir už šį reikalavimą atsakovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo pareikšto turtinio reikalavimo suma sudaro 201000 Lt, todėl nuo šios sumos mokėtinas 5020 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso – 5164 Lt. Kaip jau buvo nurodyta, paduodamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies – 5020 Lt žyminio mokesčio prašo atleisti.

Byloje nustatyta, kad civilinė byla yra šalių santuokos nutraukimo byla, joje pateikti visi duomenys apie šalių turtinę padėtį, t .y šioje civilinėje byloje yra pateikti visi įrodymai apie P. J. bendrą ir asmeninį turtą, bei iš naujo teikti tuos pačius įrodymus, jis neprivalėjo. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikti VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros išrašai, iš kurių matyti, kad šalys nebeturi dalytino turto. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-01-29 nutartimi šioje byloje yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs P. J. turtą ir lėšas reikalavimo dėl žalos priteisimo užtikrinti, todėl atsakovas faktiškai neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-02-11 nutartimi ieškovei I. J. atidėjo 9541 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu (CPK 17 str.) bei atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės vienoda, taip pat nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu sunki, yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį (CPK 83 str. 3 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis naikintina, tenkintinas atsakovo P. J. prašymas atleisti nuo dalies 5020 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį ir klausimas dėl priešieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį, tenkinti atsakovo P. J. prašymą atleisti nuo dalies 5020 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį ir klausimą dėl priešieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.