Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., S. Č., A. M., Z. B., I. V., R. Č., V. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), dėl termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. M. 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jos tetos (tėvo sesers) A. Č., (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta A. Č., kuri nekilnojamojo turto neturėjo, paskutiniais gyvenimo metais gyveno socialinių paslaugų namuose. Apie kredito unijoje ir banke turėtas sąskaitas niekada nebuvo užsiminusi, todėl ji apie šį jos turtą nežinojo. Nuo A. Č. sprendimo parduoti turėtą butą ir išsikraustyti gyventi į socialinių paslaugų namus, dalis jos asmeninių daiktų, jos prašymu buvo laikomi namo namų garaže. Po tetos mirties vasaros gale nusprendusi peržiūrėti mirusiosios A. Č. turimus daiktus rado A. Č. testamentą, patvirtintą 2013 m. kovo 20 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės. Tik iš testamento sužinojo, kad teta turėjo piniginių lėšų kredito unijoje „Tikroji viltis“ ir Luminor Bank, AS Lietuvos skyriaus sąskaitose, kurias testamentu paliko jai – dukterėčiai A. M.. Pareiškime nurodo, kad A. Č. nebuvo sudariusi santuokos ir visą savo amžių nugyveno viena, vaikų neturėjo, jos tėvai ir brolis – pareiškėjos tėvas S. Č., mirę. Artimiausi jos giminaičiai buvo jos brolio S. Č. vaikai, t. y. pareiškėjos broliai ir seserys, kurie apie atsiradusį palikimą informuoti, į palikimą nepretenduoja ir pretenzijų neturi. Nurodo, kad radusi testamentą nieko nelaukusi kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarę, kuri ją informavo, kad praleido terminą palikimui priimti. Mano, kad terminas palikimui pagal testamentą priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo apie mirusios A. Č. išreikštą valią testamentu visas pinigines lėšas palikti jai. Nurodo, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir nepagalvojo po tetos mirties kreiptis į notarą, kad sužinotų apie likusį jos palikimą bei palikimo priėmimo terminus, todėl prašo teismo jį atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad A. M. pareiškimo tenkinimo klausimą byloje prašo spręsti teismo nuožiūra VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja A. Č., kuri 2013 m. kovo 20 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biure buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. 2-1174, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju, daro patvarkymą, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias visas pinigines lėšas, esančias kredito unijos „Tikroji viltis“ sąskaitose; AB DNB banko (šiuo metu - Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius) sąskaitose bei visų kitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir bankų sąskaitose, ji palieka A. M.. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškimo dėl palikėjos A. Č. palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta, tačiau mirusioji 2013 m. kovo 20 d. buvo sudariusi testamentą. Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėja A. Č. savo mirties dieną nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėjo. Byloje taip pat pateikti suinteresuotų asmenų A. Č., S. Č., A. M., Z. B., I. V., V. M., pareiškimai, iš kurių matyti, kad minėti asmenys nėra priėmę A. Č. palikimo nei faktiniu valdymu, nei paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiradimo vietos notarui ir pretenzijų į mirusiosios turtą nereiškia bei neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pagal testamentą ir įstatymą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančių duomenų, pareiškime išdėstytų aplinkybių, matyti, kad po A. Č. mirties nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims, iš esmės nebuvo žinoma, kad A. Č. buvo sudariusi testamentą ar turėjo bent kokio materialaus turto ir, kad pareiškėjai privaloma kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėja neturėdama jokių duomenų apie palikėjos sudarytą testamentą, jos turimą turtą, nebūdama pirmos eilės įpėdinė, taip pat dėl elementarių teisinių žinių stokos, galėjo pagrįstai klysti, manant, jog kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi A. Č. neturėjo jokio turto, kurį galėtų palikti.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. Č. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti palikimą, atsiradusį po A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.