- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2-935-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00234-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. O., uždarosios akcinės bendrovės „Tegas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. O. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tegas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2741-619/2019, kuria netenkintas pareiškėjų V. O. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tegas“ skundas dėl 2019 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti uždarosios akcinės bendrovės „Tamona“ bankroto procedūras ne teismo tvarka ir paskirti administratorių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. O. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tegas“ kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2019 m. sausio 30 d. atsakovės UAB „Tamona“ kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka ir paskirti administratoriumi UAB „Bankroto centras“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai nurodė, kad V. O. yra atsakovės 50 procentų akcijų savininkas ir atsakovės kreditorius pagal 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; UAB „Tegas“ yra atsakovės kreditorė pagal 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pareiškėjai apie skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo 2019 m. vasario 1 d.
3. Pareiškėjų vertinimu, skundžiamas nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalį, jų teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1059-585/2019 pagal ieškovų V. O., V. P. (V. P.) ir N. O. ieškinį atsakovei UAB „Tamona“ dėl autorių teisių pripažinimo, įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeistų asmeninių neturtinių teisių atkūrimo. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovei bus reiškiami turtiniai reikalavimai dėl neteisėto autorių teisių naudojimo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-2149-852/2019, nagrinėjamoje pagal UAB „Tamona“ ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra pareikštas pareiškėjų ir kitų bylos atsakovų prašymas dėl 12 000 Eur viršijančių bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Tamona“ atlyginimo. Taip pat neegzistuoja kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas, nes atsakovės vadovas, kuris yra pagrindinis atsakovės kreditorius, ilgą laiką vykdė galimai nusikalstamą ir priešišką atsakovės tikslams veiklą: galimai darydamas machinacijas su ES parama; 2013 m. atlikus inventorizaciją dėl vadovo veiksmų nustatytas prekių trūkumas; vadovas galimai vykdė grynųjų pinigų machinacijas, sudarinėjo fiktyvias sutartis. Atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka inicijuotas dėl atsakovės vadovo asmeninių interesų tenkinimo pažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
5. Teismas nurodė įstatyminį ĮBĮ 12 ir 13 straipsnių reglamentavimą bei teisminę praktiką dėl bankroto bylos ne teismine tvarka iškėlimo ir procedūrų vykdymo.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. UAB „Tamona“ pateikė siūlymą kreditoriams dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamona“ ne teismo tvarka, nes įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. 2019 m. sausio 30 d. vykusiame UAB „Tamona“ kreditorių susirinkime, kuriame raštu balsavo kreditoriai, turintys 80,99 proc. visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, buvo nutarta bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“; nustatyti 30 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti; nustatyti 15 dienų terminą, per kurį bendrovės vadovas privalėtų perduoti dokumentus ir turtą paskirtam bankroto administratoriui.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai susirinkimo metu nebuvo atsakovės kreditoriai.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų dėl vykstančių civilinių bylų ir pareikšto prašymo dėl 12 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priskirtinumo turtiniams reikalavimams ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1059-585/2019 pagal V. O., N. O., V. P. ieškinį atsakovei UAB „Tamona“, kuriuo ieškovai prašo pripažinti jiems visas autorių turtines ir neturtines teises į ieškinyje nurodytus kūrinius, uždrausti atsakovei juos gaminti, platinti bei padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais, netenkinus šių reikalavimų, įpareigoti atsakovę ant kiekvieno ieškovų kūrinio, platinamo atsakovės, nurodyti kūrinių bei jų aprašymuose ar kitaip naudojant kūrinius aiškiai, įskaitomu šifru pažymėti bendraautorių vardą pavardę, nurodant, kad pastarieji yra įvardintų kūrinių bendraautoriai; uždrausti atsakovei gaminti ir platinti „STYX PLUS“ N. O. sukurtame korpuse. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2149-852/2019 pagal ieškovės UAB „Tamona“ ieškinį atsakovams UAB „Tegas“, V. O., N. O., V. P., R. S. (R. S.) dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurioje atsakovai yra pareiškę prašymą priteisti 12 052,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtose civilinėse bylose galutiniai procesiniai sprendimai dar nėra priimti.
9. Teismas vertino, kad šiose bylose nėra keliami turtiniai reikalavimai atsakovei. Ta aplinkybė, jog yra pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nedaro ginčo turtiniu, nes toks reikalavimas nėra savarankiškas materialinis reikalavimas ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme; bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas proceso normų nustatyta tvarka.
10. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytas ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes pagal pateiktus įrodymus, atsakovė informavo kreditorius apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, taip pat pranešė apie vyksiantį kreditorių susirinkimą.
11. Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų dėl atsakovės pagrindinio kreditoriaus ir vadovo R. B. galimai nusikalstamų atsakovės interesams priešingų veiksmų, teismas nurodė, kad akivaizdu, jog tarp pareiškėjų, atsakovės ir suinteresuoto asmens yra tarpusavio konfliktai dėl įvairių klausimų, susijusių su įmonės valdymu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad egzistuotų ginčas dėl ieškovų kreditorinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, kas iš esmės yra esminis kriterijus, skiriantis teisminę ir neteisminę bankroto procedūrą. Teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio ginčai, apie kuriuos jie plačiai nurodo procesiniuose dokumentuose ir pateikia skirtingus jų vertinimus, yra sprendžiami ikiteismine ar teismine tvarka, dėl jų priimami tam tikri procesiniai sprendimai. Šie konfliktai nėra ta aplinkybė, kuri būtų esminiu pagrindu draudžiančiu galimybę vykdyti bankroto procedūras neteismine tvarka.
12. Teismas pažymėjo, kad neteisminė bankroto vykdymo forma, kuriai pritarė dauguma įmonės kreditorių neeliminuoja bankroto administratoriaus pareigų tinkamai vykdyti jam ĮBĮ normomis numatytų pareigų, siekiant ginti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios administruojamos įmonės interesus įmonės bankroto procese, tikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius, tame tarpe vertinant ar nėra tyčinio bankroto požymių.
13. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Tamona“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas teisėtai, nepažeidžiant imperatyvaus ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėjai V. O. ir UAB „Tegas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, išspręsti pareiškėjų skundą iš esmės jį tenkinant; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neteisminio bankroto inicijavimo sąlygos – teismuose iškeltų bylų įmonei nebuvimą, susiaurindamas turtinių reikalavimų sąvoką, neįtraukdamas į ją bylinėjimosi išlaidų ir reikalavimo dėl turtinių teisių pripažinimo. Atsižvelgiant į įmonių bankroto procedūrų reguliavimo specifiką (lyginant su bendrosiomis civilinį procesą reguliuojančiomis normomis) ir tikslą užtikrinti kreditorių turto apsaugą, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turtinių reikalavimų sąvoka turėtų būti aiškinama tokiu būdu, kad būtų apimti visi reikalavimai dėl turto, pinigų ar turtinių teisių priteisimo. Apeliantai pateikė teismui įrodymus, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo pareiškę turtinius reikalavimus atsakovei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnyje įtvirtinta turtinių ginčų sąvoka (neapimanti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų) nėra tapati turtinių reikalavimų sąvokai.
14.2. Teismas nukrypo nuo jo paties nurodytos teismo praktikos – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016. Apeliantai savo pateiktame skunde pateikė daug įrodymų dėl egzistuojančio nepasitikėjimo įmonės savininku ir vadovu R. B..
Atsiliepimas
15. Atsakovė BUAB „Tamona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Apeliantai nepagrįstai praplečia ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turtinio reikalavimo sąvoką, taikydami plečiamąjį teisės normos aiškinimo metodą, kuris galimas tik išimtinais atvejais, tačiau negalimas aiškinant imperatyvaus pobūdžio teisės normą. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjų minėto ginčo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su kokios nors formos turtinės naudos gavimu. Tiek reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas civiliniame procese, tiek reikalavimas pripažinti autorių neturtines teises nėra ir negali būti laikomi turtiniais.
15.2 ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad bankroto iškėlimo stadijoje neturi egzistuoti turtinių ginčų būtent tarp įmonės, kuriai yra keliamas bankrotas, ir jos kreditoriaus(-ių), buvusių bankroto iškėlimo dieną. Apeliantai sprendimo dėl bankroto BUAB „Tamona“ iškėlimo dieną nebuvo atsakovės kreditoriais (nei vieno jų nebuvo nurodyta kreditorių sąraše, jiems nebuvo teikiami pasiūlymai ar balsavimo biuleteniai), todėl net ir esant hipotetinei galimybei pripažinti, kad tarp šalių esantis ginčas yra turtinis, jis negalėtų užkirsti kelio iškelti UAB „Tamona“ bankrotą ir vykdyti jį ne teismo tvarka, nes tarp pradinio kreditoriaus, iš kurio apeliantai įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę, ir atsakovės jokių turtinių ginčų kilę nebuvo.
15.3 Atskirajame skunde pakartotinai nurodomi klaidinantys ginčo nagrinėjimui nei teisinės, nei faktinės įtakos neturintys duomenys. Šios aplinkybės, susijusios su asmeniniais vidiniais BUAB „Tamona“ akcininkų tarpusavio santykiais, neturi įtakos bankroto vykdymo ne teismine tvarka teisėtumo nustatymui bei sprendimo dėl bankroto iškėlimo UAB „Tamona“ ir jo vykdymo ne teismo tvarka.
3 Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Apeliantai skunde kartoja melagingus faktus apie įmonę ir apie jos vadovą. Būtent apelianto V. O. nesąžiningi veiksmai sudarė pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nesąžiningos konkurencijos bei žalos atlyginimo. Konfliktui gilėjant pastarasis inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuris tiek skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikimo momentui, tiek atskirojo skundo pateikimo metu buvo nutrauktas. Administracinės atsakomybės klausimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą.
16.2 Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta, todėl neturi būti naikinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4 Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka ir paskirti administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
5 Pareiškėjai kreipėsi į teismą ginčydami 2019 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta vykdyti UAB „Tamona“ bankroto procedūras ne teismo tvarka ir paskirti administratoriumi UAB „Bankroto centras“. Skundžiamo nutarimo neteisėtumas grindžiamas ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, motyvuojant tuo, kad atsakovės atžvilgiu yra nagrinėjamos bylos, kuriose jai pareikšti turtiniai reikalavimai bei neegzistuoja kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovės UAB „Tamona“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas teisėtai, nepažeidžiant imperatyvaus ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų ginčijamas kreditorių nutarimas yra teisėtas. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino turtinių reikalavimų sąvoką, neįtraukdamas į ją bylinėjimosi išlaidų ir reikalavimo dėl turtinių teisių pripažinimo bei nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgdamas į pateiktus įrodymus dėl egzistuojančio nepasitikėjimo įmonės savininku ir vadovu R. B.. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų argumentams.
6 ĮBĮ normose (12, 13 straipsniai) nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka – bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu laikantis šio įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).
7 Bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017). Taigi jeigu teismuose yra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, arba jeigu iš įmonės yra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
8 ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant negalimas bankroto procesas ne teismo tvarka, būtent: jeigu teismuose yra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės yra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nesant šių sąlygų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, turi teisę tokį procesą inicijuoti (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš esmės tai reiškia, jog įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų.
9 Byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu, 2019 m. sausio 30 d. teismuose buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu procese asmeniu buvo UAB „Tamona“, t. y. 1) Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1059-585/2019 pagal ieškovų V. O., N. O., V. P. ieškinį atsakovei UAB „Tamona“, kuriuo ieškovai prašo pripažinti jiems visas autorių turtines ir neturtines teises į ieškinyje nurodytus kūrinius, uždrausti atsakovei juos gaminti, platinti bei padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais, netenkinus šių reikalavimų, įpareigoti atsakovę ant kiekvieno ieškovų kūrinio, platinamo atsakovės, nurodyti kūrinių bei jų aprašymuose ar kitaip naudojant kūrinius aiškiai, įskaitomu šifru pažymėti bendraautorių vardą pavardę, nurodant, kad pastarieji yra įvardintų kūrinių bendraautoriai; uždrausti atsakovui gaminti ir platinti „STYX PLUS“ N. O. sukurtame korpuse; bei 2) taip pat Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2149-852/2019 pagal ieškovės UAB „Tamona“ ieškinį atsakovams UAB „Tegas“, V. O., N. O., V. P., R. S. dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurioje atsakovai yra pareiškę prašymą priteisti 12 052,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šie faktiniai duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iškeltose bylose turtiniai reikalavimai atsakovei nebuvo pareikšti. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apeliantų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikalavimo ir reikalavimo dėl turtinių teisių pripažinimo kaip turtinių reikalavimų atsakovei.
10 Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
11 Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Tuo atveju, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis ir už jį mokamas žyminis mokestis, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
12 Taigi nurodytos faktinės aplinkybės apie nagrinėjamas bylas, teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo išaiškinimai leidžia spręsti, kad turtinio pobūdžio ginčų tarp atsakovės ir jos kreditorių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu neegzistavo (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
13 Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl nukrypimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tinkamai neįvertinus atsakovės pagrindinio kreditoriaus ir vadovo R. B. galimai nusikalstamų atsakovės interesams priešingų veiksmų, kaip eliminuojančių įmonės savininkų ir kreditorių pasitikėjimą ir sutarimą ir todėl nesant galimą neteisminį bankroto procedūrų vykdymą laikytinos nesudarančiomis pagrindo naikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esančią apeliantų ir atsakovės buvusio vadovo tarpusavio konfliktinę situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad patys apeliantai neginčija, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu jie nebuvo atsakovės kreditoriai, o kreditorių susirinkime dalyvavusiems kreditoriams nekilo abejonių dėl galimybės įmonės bankroto procedūras vykdyti be teismo, t. y. bankroto bylos iškėlimo stadijoje nebuvo ginčo dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems.
14 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų abejones dėl atsakovės vadovo (ne) tinkamo vadovavimo ar galimai priešingų įmonės interesams veiksmų atlikimo, vykdydamas jam ĮBĮ priskirtas funkcijas įvertins bankroto administratorius, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neteisminė bankroto vykdymo forma, kuriai pritarė dauguma įmonės kreditorių, neeliminuoja bankroto administratoriaus pareigų tinkamai vykdyti jam ĮBĮ normomis numatytų pareigų, siekiant ginti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios administruojamos įmonės interesus įmonės bankroto procese, tikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius, tame tarpe vertinant ar nėra tyčinio bankroto požymių.
Dėl bylos procesinės baigties
15 Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dėl 2019 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti UAB „Tamona“ bankroto procedūras ne teismo tvarka ir paskirti bankroto administratorių panaikinimo. Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.