- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-766-417-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00255-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-766-417/2013
Teisėja L. Bajorinienei Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00255-2013-3
2013 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis, ją keičiant į arešto bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 17 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. kovo 16 d., apie 18 val. 30 min., duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu savo seseriai L. S. tyčia ranka sudavė į galvą, taip nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir vietoje 40 parų arešto paskirti baudą. Apeliantas prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuo 2013 m. gegužės 9 d. dirba UAB“duomenys neskelbtini“ durpyno darbininku. 2013 m. balandžio 22 d. gimė sūnus D. S.. Jis gimė mėnesiu per anksti, todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra. Sugyventinė I. R. nedirba, todėl apeliantas yra vienintelis šeimos narys, galintis tinkamai, laiku pasirūpinti savo šeima. Dėl teismo paskirtos bausmės – 40 parų arešto, jis praras darbą, liks bedarbis, neturės pragyvenimo šaltinio ir negalės tinkamai rūpintis kūdikiu ir sugyventine. Nuteistasis mokosi Tauragės profesinio rengimo centre ir siekia įgyti automobilių remontininko specialybę. Šiuo metu atlieka gamybinę praktiką UAB „Ratlankis“. Apeliantas teigia, kad atsisakė alkoholio, atsiribojo nuo nereikalingų susiėjimų, visą laiką skiria darbui, mokslui ir šeimai. Siekia įrodyti, jog yra nekonfliktiškas ir labai geranoriškas žmogus. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009). Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirta bausmė užkerta kelią dirbti taip sunkiai susirastą darbą, mokytis siekiant įgyti papildomą profesiją, išlaikyti šeimos narius. Nuteistojo manymu, prašoma bausmės rūšis labiau atitiktų teisingumo principą, be to, tam yra visi pagrindai, nes jis turi susiradęs darbą, gauna pajamų pragyventi. Bauda turės pakankamą auklėjamąjį poveikį ir ją paskyrus bus visiškai pasiekti bausmės tikslai, numatyti Baudžiamajame kodekse. Paskyrus baudą, būtų įgyvendintas ir ekonomiškumo principas, nes šiuo metu dirba, neprašo iš valstybės socialinių išmokų, yra pasiruošęs papildyti valstybės biudžetą, sumokėjęs paskirtą baudą, o ne būti 40 parų išlaikomas valstybės sąskaita.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir vietoje 40 parų arešto paskirti baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. nusikalto neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės už padarytus tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, teisiamas antrą kartą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Apylinkės teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo jauno amžiaus, nukentėjusiosios atsiprašė, paskyrė R. S. arešto bausmę, jos dydį nustatydamas artimą, tačiau mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad dirbdamas būtų naudingesnis visuomenei, nebūtų išlaikytinis ir našta valstybei bei galėtų prisidėti prie savo sūnaus D. S. bei sugyventinės I. R. išlaikymo, pasirūpinti jų poreikiais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti apelianto prašomą bausmės rūšį. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta kita bausmė, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta, neduoda pagrindo pakeisti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Juolab kad byloje esantys duomenys tvirtina, jog apeliantas nusikalto neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės už įvykdytus tyčinius nusikaltimus. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.
Be to, pastebėtina tai, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš to, kas paminėta, matyti, kad apelianto skunde prašoma paskirta bausmės rūšis bauda nėra numatyta, o paskirtas areštas nėra pati griežčiausia iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Kaip matyti iš nuteistajam paskirto arešto bausmės dydžio, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė –30 parų areštas. Paskirtos arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis mažesnis nei arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkį, dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtas arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per griežtu. Pažymėtina, kad galutinė bausmė – 40 parų arešto – paskirta subendrinus Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi.
Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde išdėstyta pozicija, kad jo prašoma bausmė labiau atitinka teisingumo principą, o paskirta bauda turės pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl bus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo, todėl toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.