Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-18 · Civilinė byla Nr. e2A-253-565/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
e2A-253-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20047-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB „VIGIDAS TRANSPORT“
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-253-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20047-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27.; 2.6.39.2.6.2.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VIGIDAS TRANSPORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VIGIDAS TRANSPORT“ ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo atsakovui ERGO Insurance SE, trečiasis asmuo A. V..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „VIGIDAS TRANSPORT“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovo ERGO Insurance SE 2017-01-31 sprendime „dėl 2015-10-28 įvykio Nr. 256126-0932_1-029” ir 2017-04-26 sprendime „dėl 2015-10-28 žalos Nr. 256126-0932_1-029 pakartotinio išnagrinėjimo“ nurodytą įvykį draudžiamuoju; priteisti iš atsakovo 22 470,77 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta civilinė vežėjų automobiliais draudimo sutartis Nr. 710-932-0256126, kurios draudimo laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Draudimo sutarties sudedamoji dalis yra Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019. Pagal CMR važtaraštį Nr. 08P15006307998, CMR važtaraštį Nr. 08P15008308250, CMR važtaraštį Nr. 08P15008283969, CMR važtaraštį Nr. 08P15006293413, CMR važtaraštį Nr. 08P15006289938 ieškovė 2015-10-27 vykdė užsakymą pervežti jungtinį krovinį, kurį sudarė maisto ir buitinės chemijos produktai, iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę. Gabenant krovinį, 2015-10-27, apie 21 val., pasibaigė ieškovės vairuotojo A. V. darbo laiko ciklas (trunkantis 15 valandų), taigi vairuotojas, likus apie 100 km iki Kalė uosto, Prancūzijoje, sustojo privalomam poilsiui apšviestoje aikštelėje. Vairuotojas patikrino puspriekabę, jos spyną, ant puspriekabės spynos uždėjo papildomas apsaugas. Pasibaigus poilsio laikui, 2015-10-28, prieš išvažiuojant iš aikštelės, vairuotojas patikrino puspriekabę: spyna, plomba, kitos krovinio apsaugos priemonės pažeistos nebuvo. Laukiant kelto Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pareigūnai paprašė atidaryti puspriekabę kroviniui patikrinti. Atidarius puspriekabę paaiškėjo, kad jos viduje slepiasi 37 nelegalūs migrantai. Jungtinės Karalystės muitinė 2015-10-28 atsisakė įleisti į šalį transporto priemonę. Dėl šio įvykio vežamas krovinys buvo sugadintas, todėl ieškovė 2015-10-29 kreipėsi į atsakovą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Krovinio savininkas kreipėsi į siurvejerį „Commissariat D‘avaries“, kuris pateikė ataskaitas apie įvykį. Nepriklausomas ekspertas Crawford & Company Adjusters (UK) Ltd 2016-04-04 pateikė preliminarią išvadą, o 2016-12-07 galutinę išvadą, kurioje nurodyta, kad dėl nelegalių migrantų veiksmų padaryta 26 464,52 Eur žala (25 340,92 Eur žala ir 1 123,60 Eur krovinio transportavimo siuntėjui išlaidos). Ieškovė 2018-05-21 sudarė susitarimą su Cooperativa Autotrasportatori Ruiniti di pesato e Urbino (CARP) scrl dėl nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu buvo atlyginti 22 470,77 Eur nuostoliai. Atsakovas netinkamai įvertino 2015-10-28 įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė draudimo sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ERGO Insurance SE prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų, todėl įvykis, kurio metu į ieškovės transporto priemonės puspriekabę neteisėtai įsibrovė 37 nelegalūs migrantai ir sugadino vežamą krovinį, negali būti pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pripažįsta, kad ieškovės vairuotojas vilkiką paliko nakčiai nesaugomoje sustojimo vietoje. Šalys draudimo sutarties priede Nr. 2 buvo sutarę, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Šios nuostatos ieškovės vairuotojas nesilaikė, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Draudimo sutarties priedo Nr. 5.2 punkte įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais (jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, tačiau tik tokias, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių ir kurios yra apšviestos ir saugios. Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, 50 kilometrų atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs ieškovės vairuotojas, buvo saugoma aikštelė, tačiau ji nebuvo pasirinkta, taigi ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Šalių sudarytoje sutartyje yra nustatyta, kad kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu. Draudimo sutarties ypatingų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, o neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Sustojimas nesaugomoje aikštelėje, netoliese esant saugomai, yra pažeidimas, pripažintinas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Be to, ieškovė, reikalaudama draudimo išmokos priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartyje yra nustatyta išskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuria nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvekciją. Sutarties pagrindas – Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės (galiojančios nuo 2014-08-01) Nr. 19, draudėjo prašymas – anketa, Ypatingosios sąlygos; sutarties priedas Nr. 2 - nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais. Taisyklių 6 dalyje nustatyti nedraudiminiai įvykiai. Šios dalies 6.1.3 punkte nustatyta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes ieškovės vairuotojas – trečiasis asmuo, sustojo poilsiui nesaugomoje degalinėje apie 100 km nuo Kale. Jungtinės Karalystės pareigūnai, patikrinę transporto priemonę, joje aptiko 37 nelegalius migrantus. Atsakovas pripažino ieškovės elgesį, pasireiškusį draudimo sutarties nuostatų, įpareigojančių rūpintis krovinio ir transporto priemonės apsauga, poilsiui stoti tik saugomose aikštelėse, pažeidimu, dideliu neatsargumu. Ieškovės argumentus, kad spyna ir plomba nebuvo pažeistos, spyna tinkamai užrakinta, paneigia ne tik trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantis Jungtinės Karalystės 2015-10-28 pranešimas, 2016-10-12 Pasienio pajėgų sprendimas, kuris taip pat patvirtina ir tai, kad ieškovė dėl nagrinėjamo įvykio už teisės aktų pažeidimą buvo patraukta atsakomybėn ir jai pritaikyta nuobauda;

Šalies argumentai

5.2. ieškovės pateiktos 2016-04-04 ataskaitos 3.05 punkte yra nurodyta, kad ieškovės vairuotojui – trečiajam asmeniui, pakrovimo vietoje buvo nurodyta nestoti pakeliui į Kalė, atstumą nuo pakrovimo iki uosto įveikti be sustojimų. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad pirmąjį sustojimą jis buvo priverstas padaryti praėjus 20 minučių nuo išvykimo iš pakrovimo vietos dėl sprogusios padangos, kurios keitimas truko 55 minutes. Pakeitęs padangą, iki sustojimo poilsiui, vairuotojas dar važiavo apie valandą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pakrovimas buvo baigtas 18 valandą vietos laiku (19 valandą Lietuvos laiku). Šie trečiojo asmens paaiškinimai prieštarauja tiek ieškovės paaiškinimams, kuriuose nurodoma, kad krovinys buvo pakrautas 17 valandą, tiek ieškovės pateiktoje 2015-10-27 vairuotojo kortelėje fiksuotiems vairavimo, poilsio laiko duomenims. Sustojimas dėl transporto priemonės padangos keitimo yra pirmą kartą paminėtas tik trečiojo asmens 2015-12-09 paaiškinime, skirtame ieškovei, ir vėlesniuose ieškovės dokumentuose (apeliacijoje), teisinant 58 minučių poilsio laiką. Padangos keitimas turėjo būti atspindėtas 2015-10-27 vairuotojo darbo ir poilsio laiko kortelėje kaip kiti darbai, todėl šie trečiojo asmens ir ieškovės paaiškinimai vertintini kritiškai. Ieškovė teismui bei atsakovei siųstame 2017-03-20 prašyme yra nurodžiusi, kad vairuotojo darbo ciklas yra 15 valandų. Iš 2015-10-27 vairuotojo A. V. darbo ir poilsio laiko kortelės matyti, kad vairuotojas po valandos trukmės poilsio laiko 2015-10-27 darbą pradėjo 07:39 val. Nuo šio momento 15 valandų trunkantis darbo ciklas turėjo baigtis 22:39 valandą, tačiau vairuotojas darbą baigė 21:54 valandą. Ataskaitoje taip pat yra duomenys, kad vairuotojo važiavimo laikas 2015-10-27 buvo 05:39 valandos, poilsio laikas - 15:36 val., kiti darbai truko 02:45 val. Byloje esantys žemėlapiai patvirtina, kad nuo ieškovės vairuotojo sustojimo poilsio vietos nesaugomoje aikštelėje 50 – 100 kilometrų spinduliu buvo saugomos aikštelės. Vairuotojas, kuriam buvo žinoma situacija prie Kalė, Prancūzijoje, turėdamas siuntėjo nurodymą nestoti pakeliui į Kalė, atsižvelgiant į tai, kad nepažeisdamas darbo režimo dar turėjo galimybę važiuoti apie valandą, bei į tai, kad 2015-10-27 jo poilsio laikas buvo beveik tris kartus ilgesnis nei vairavimo laikas, turėjo pareigą savo darbą organizuoti taip, kad sustotų poilsiui saugomoje aikštelėje. Ieškovė kaip asmuo, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, tačiau to nepadarė, pasielgdama neatsakingai ir nerūpestingai;

5.3. ieškovė pažeidė šalių sudarytos draudimo sutarties 2 priedo reikalavimus. Ieškovės pateikti dokumentai: 2008-01-24 visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir ieškovės direktoriaus M. Š., 2007-11-05 – 2008-04-30 darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, žurnalas nepatvirtina, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės supažindintas su draudimo sutarties 2 priedu, pasirašytu ieškovės direktoriaus sudarant 2014-12-16 draudimo polisą. Ieškovės pateiktose darbo tvarkos taisyklėse nėra nurodyta jų sudarymo data, nėra nurodytas įsakymas, kuriuo šios taisyklės buvo patvirtintos, o tai, kad šios taisyklės patvirtintos direktoriaus D. D., sudaro pagrindą išvadai, jog jos buvo patvirtintos vėliau nei trečiasis asmuo buvo supažindintas (2008-02-04) su vidaus tvarkos dokumentais. Ieškovė nepateikė įrodymo, kuris patvirtintų, kad su šiomis taisyklėmis, tikėtina parengtomis po 2008 metų, trečiasis asmuo buvo supažindintas, kaip ir įrodymo, kad supažindino vairuotoją su sutarties 2 priedu, todėl šiais ieškovės pateiktais dokumentais ieškovė neįrodė, jog pareigą instruktuoti vairuotojus įvykdė;

5.4. nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kadangi ieškovės elgesys vertinamas kaip didelis neatsargumas, kuriuo šiurkščiai buvo pažeisti šalių sudarytos sutarties reikalavimai, be to, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovei už teisės aktų pažeidimą, vykdant 2015-10-27 pervežimą, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija skyrė nuobaudą, kurią ieškovė yra įvykdžiusi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir įvykį pripažinti draudžiamuoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė UAB „VIGIDAS TRANSPORT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti: pripažinti atsakovo ERGO Insurance SE 2017-01-31 sprendime „dėl 2015-10-28 įvykio Nr. 256126-0932_1-029” ir 2017-04-26 sprendime „dėl 2015-10-28 žalos Nr. 256126-0932_1-029 pakartotinio išnagrinėjimo“ nurodytą įvykį draudžiamuoju; priteisti iš atsakovo 22470,77 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl draudimo sutarties, draudimo sąlygų, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių:

6.1.1. šalių sudarytos draudimo sutarties 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo bendrovė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsakovo draudimo taisyklių 6.1.3 punkte (punktas pakeistas draudimo) įtvirtinta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Teismas nevertino, ar minėtos draudimo sutarties bei atsakovo draudimo taisyklių sąlygos atitinka įstatymo reikalavimus dėl nedraudžiamųjų įvykių ir ar atitinka šioje byloje egzistuojančias faktines aplinkybes. Aptartos draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygos nėra tikslios ir konkrečios, priešingai, nuostatos yra abstrakčios, kurias galima interpretuoti ir pritaikyti praktiškai visoms situacijoms. Tokiu sutarties aiškinimu atsakovas nepagrįstai susikuria galimybes skirtingose situacijose vadovautis nuostatomis dėl draudėjo didelio neatsargumo ir nemokėti draudimo išmokos;

6.1.2. nei atsakovo draudimo taisyklių 6 skyriuje „Nedraudiminiai įvykiai, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų“, nei teisės aktuose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas toks nedraudžiamasis įvykis kaip nelegalių migrantų įsibrovimas į transporto priemonę ar puspriekabę, todėl nei atsakovas, nei teismas negalėjo nedraudžiamųjų įvykių atvejų aiškinti plečiamai ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio pripažinti nedraudžiamuoju;

Šalies argumentai

6.1.3. teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino draudimo sutartie 5 priedo, kuriuo buvo pakeistos atsakovo parengtos „Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019. Šiuo priedu keičiamos taisyklių 6.1.13 punktas ir išdėstomas taip: „kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir / arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir / arba dokumentų palikimo be priežiūros (t. y. kai krovinys dingsta iš automobilio, kuris stovi ne paslaugos pagrindais saugomoje aikštelėje. <...> Išimtiniais atvejais (tuo atveju, jeigu 50 km atstumu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kurios yra apšviestos ir saugios“. Šiuo priedu keičiamos taisyklių 6.1.13 punktas aiškiai nurodo, kad aprašytas nedraudžiamasis įvykis taikomas tik tokiems atvejams, kuomet „nuostolių priežastimi yra krovinio ir / arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir / arba dokumentų palikimo be priežiūros“. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi šia taisyklių sąlyga pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, nes žala nebuvo sąlygota krovinio vagystės. Be to, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog artimiausia saugoma stovėjimo aikštelė buvo adresu 1, Rue du Pic au Vent, 59810 France, t. y. 54,3 km atstumu nuo sustojimo vietos. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo 2017-01-30 sprendimo, kuriuo atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

6.2. teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė sutartį. Nagrinėjamu atveju draudikas nenagrinėjo, ar ieškovė pažeidė draudimo sutartį, ar ne. Nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo pareiškę jokių reikalavimų dėl draudimo sutarties pažeidimo. Ginčas išimtinai kilo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė;

Šalies argumentai

6.3. teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo pareigos nustatymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tai yra:

6.3.1. netinkamai vertino ieškovo pateikto tachografo duomenis, pagal kuriuos neteisingai nustatė, kad trečiasis asmuo iki sustojimo galėjo dar apie valandą važiuoti. Vairuotojo kortelėje darbo ir poilsio laikas nurodomas pagal laiko juostą GMT +02.00 (kuri taikoma Lietuvoje), tačiau vairuotojui gabenant krovinį iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, vairuotojas buvo GMT +01.00 laiko juostoje. Trečiajam asmeniui 2015-10-27 poilsio laikas prasidėjo 20:55 val. vietos laiku (t. y. 21:55 val. Lietuvos laiku), o poilsio laikas tęsėsi iki 2015-10-28 06:38 val. vietos laiku (t. y. 07:38 val. Lietuvos laiku). Vairuotojo sustojimas nuo 2015-10-27 20:55 val. iki 2015-10-28 06:38 val. buvo būtinas, kadangi kitu atveju būtų pažeistas darbuotojo darbo ir poilsio režimas. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal byloje esančius žemėlapius trečiasis asmuo galėjo važiuoti dar valandą ir sustoti saugomose aikštelėse, esančiose 50-100 km. spinduliu (artimiausia saugoma stovėjimo aikštelė buvo 54,3 km atstumu nuo sustojimo vietos). Be to, atsakovas neįrodė, kad netgi trečiajam asmeniui nuvykus iki saugomų aikštelių, jose būtent 2015-10-27 buvo laisvos vietos sustoti ir stovėti trečiojo asmens poilsio metu. Be to, stovėjimo aikštelės, kurioje vairuotojas sustojo poilsiui nuotraukos („Google street view“) patvirtina, jog trečiasis asmuo sustojo aikštelėje šalia kelio, kurioje yra degalinė ir kavinė;

6.3.2. netinkamai ištyrė ir įvertino Didžiosios Britanijos muitinės 2017-10-28 pranešimą apie imigracijos skyriaus sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo A. V. nebuvo įleistas į Jungtinę Karalystę, kadangi kontrolės zonoje Kalė uoste jo vairuojamos transporto priemonės priekaboje buvo pasislėpę 37 slapti nelegalūs atvykėliai. Šis pranešimas patvirtina byloje reikšmingą aplinkybę dėl nelegalių migrantų įsibrovimo į transporto priemonę. Jungtinės Karalystės muitinės nuobauda skirta dėl imigracijos taisyklių pažeidimo (kuri nuo ieškovės ir trečiojo asmens nepriklausė), tačiau ne dėl netinkamo krovinio gabenimo. Teismas nepagrįstai šį įrodymą vertino kaip pagrindą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, imigracijos taisyklių pažeidimas pats savaime nereiškia draudimo sutarties pažeidimo;

6.3.3. netinkamai ištyrė ir įvertino trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad paliekant krovinio pakrovimo vietą transporto priemonė nebuvo užrakinta, o ji buvo užrakinta paskutiniojo sustojimo metu. Civilinėje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – 2015-12-09 trečiojo asmens paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad po pakrovimo trečiasis asmuo pats iš karto uždėjo spyną, kuri kartu su užtraukėju nebuvo pažeista viso pervežimo metu;

6.3.4. netyrė ir nevertino 2016-05-31 ekspertizės ataskaitos bei 2016-09-29 ekspertizės ataskaitos, kuriomis buvo nustatytas sugadintas prekių kiekis ir bendra sugadintų prekių vertė (25 340,92 Eur). Nevertino 2018-05-21 susitarimo dėl nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo, kuriuo ieškovė atlygino nuostolius Cooperativa Autotrasportatori Ruiniti di pesato e Urbino (CARP) scrl. dėl krovinio sugadinimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas ERGO Insurance SE prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

7.1. draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis;

7.2. ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų, todėl įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju, draudikas negalėjo prisiimti atsakomybės ir suteikti draudiminę apsaugą. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019, 6 dalyje nustatyti nedraudiminiai įvykiai. Šios dalies 6.1.3 punkte nustatyta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs;

Atsiliepimas

7.3. pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Šiuo atveju ieškovės vairuotojas vilkiką paliko nakčiai nesaugomoje sustojimo vietoje. Draudimo sutarties priedo 5.2 punkte įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais (tuo atveju, jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, tačiau tik tokias, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių ir kurios yra apšviesto ir saugios. Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, 50 kilometrų atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs ieškovės vairuotojas, buvo saugoma aikštelė, tačiau ieškovė jos nesirinko. Taigi ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų.

7.4. trečiasis asmuo teismo posėdyje pripažino, kad jo vairuojama transporto priemonė, paliekant pakrovimo vietą, buvo neužrakinta, ją vairuotojas užrakino tik paskutiniojo sustojimo poilsiui metu; taip pat, jog vairuotojas, esant neužrakintai priekabai, sprogusią padangą apie valandą keitė miško aikštelėje. Ieškovės pateiktame 2015-10-27 transporto priemonės saugumo patikros sąraše nėra atžymų apie plombos tikrinimą. Ieškovės argumentus, kad spyna ir plomba nebuvo pažeistos, spyna tinkamai užrakinta, paneigia ne tik trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantis Jungtinės Karalystės 2015-10-28 pranešimas, 2016-10-12 Pasienio pajėgų sprendimas, kuris taip pat patvirtina ir tai, kad ieškovė dėl nagrinėjamo įvykio už teisės aktų pažeidimą buvo patraukta atsakomybėn ir jai pritaikyta nuobauda. Be to, aplinkybė, jog ieškovei buvo paskirta nuobauda dėl nelegalių migrantų gabenimo, atliekant 2015-10-28 įvykio Nr. 256126-1-029 tyrimą ir teikiant 2017-03-20 prašymą dėl 2017-01-30 sprendimo peržiūrėjimo, atsakovei nebuvo atskleista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-932-0256126), kuria pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 19 (toliau – taip pat ir Taisyklės), galiojančių nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., sąlygas ir kitų draudimo liudijime nurodytų dokumentų sąlygas buvo apdrausta ieškovės kaip krovinių vežėjos automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją.

11. Ieškovė 2015 m. spalio 26-28 d. vykdė užsakymą pervežti jungtinį krovinį (šaldytos mėsos, pieno ir kiti maisto produktai, buitinės chemijos produktai) iš Prancūzijos į Angliją. Krovinį vežęs ieškovės vairuotojas (trečiasis asmuo A. V.) 2015 m. spalio 28 d. nebuvo įleistas į Angliją, nes kontrolės zonoje Kalė uoste krovinį vežusio vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti pasislėpę 37 nelegalūs migrantai. Vežtas krovinys buvo rastas sugadintas. 2015 m. spalio 29 d. krovinys buvo grąžintas krovinio siuntėjui STEF International NORD QUEST. Ieškovė atlygino krovinio siuntėjui STEF International NORD QUEST 22 470,77 Eur nuostolius.

12. Ieškovė 2015 m. spalio 29 d. pranes?imu apie žalą kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu 2015 m. spalio 28 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad pagal draudimo sutarties sąlygas atsakovas nėra įpareigotas išmokėti draudimo išmoką, jei žala atsirado dėl draudėjo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurių draudėjas, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Pagal draudimo sąlygas vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti poilsiui galima tik visą parą saugomose ir aptvertose aikštelėse arba prie policijos postų, išimtinais atvejais, jei 50 km spinduliu nėra saugomos aikštelės, sustoti poilsiui galima specialiai stovėjimui skirtose aikštelėse, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kurios yra apšviestos ir saugios. Ieškovės vairuotojas poilsiui sustojo nesaugomoje aikštelėje, nors 50 km spinduliu buvo saugoma aikštelė, puspriekabė nebuvo tinkamai užrakinta ir užplombuota. Šie ieškovės vairuotojo veiksmai laikomi dideliu neatsargumu, sudariusiu galimybę patekti į automobilį nelegaliems migrantams.

13. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.987 straipsnio 1 dalis).

14. Priede Nr. 2 prie draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256126 nurodyta, kad vairuotojas privalo poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų. Šiame priede taip pat nurodyta, kad, siekiant išvengti nepagrįstų pretenzijų, krovinių vežimas atliekamas užplombuotais automobiliais, puspriekabėmis ar konteineriais. Ieškovė su šio priedo reikalavimais Taisyklių 15.3 p. buvo įpareigota supažindinti tarptautinių maršrutinių vairuotojus, susijusius su ieškove darbo santykiais. Pagal Taisyklių 6.1.13 p. (keistas priedu Nr. 5 prie draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256126), išimtinais atvejais (tuo atveju, jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kurios yra apšviestos ir saugios.

15. Taisyklių 6 skyriuje išvardinti nedraudžiamieji įvykiai, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Pagal Taisyklių 6.1.3. p. draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kuriuo draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Ypatingų sąlygų prie draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256126 2.3. p. nustatyta, kad kai nuotoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai arba neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurio draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideli neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų nebūtų padaręs arba neatsargumas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

16. Ieškovės pateiktos 2016 m. balandžio 4 d. ataskaitos 3.05. p. nurodyta, kad trečiajam asmeniui pakrovimo vietoje buvo nurodyta nestoti pakeliui į Kale ir atstumą nuo pakrovimo vietos iki uosto įveikti be sustojimų. Trečiasis asmuo 2015 m. gruodžio 9 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad jam buvo žinoma situacija keliaujant į Angliją.

17. Trečiasis asmuo nurodė, kad po krovinio pakrovimo 2015 m. spalio 27 d., privalomam poilsiui sustojo apie 22 val. degalinėje, kuri buvo apšviesta ir atrodė saugi. Tačiau pagal Priedo Nr. 2 reikalavimus, su kuriais ieškovė turėjo supažindinti trečiąjį asmenį pagal Taisyklių 15.3 p. reikalavimus, trečiasis asmuo privalėjo sustoti saugomoje aptvertoje stovėjimo aikštelėje arba prie stacionarių policijos postų. Išimtinais atvejais (jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui buvo galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kurios yra apšviestos ir saugios (Taisyklių 6.1.13 p. (keistas priedu Nr. 5 prie draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256126)).

18. Iš el. b. 2 t., 74-77 l. esančių ieškovės pateiktų Google street view nuotraukų negalima nustatyti, ar ši degalinė veikia visą parą, taip pat negalima įvertinti, ar prie degalinės yra specialiai stovėjimui įrengta aikštelė. Jei trečiasis asmuo sustojo el. b. 2 t., 74, 77 l. matomoje sustojimo vietoje (kur matomas sustojęs krovininis automobilis), šios sustojimo vietos nebūtų galima vertinti kaip prie degalinės esančios apšviestos ir saugios stovėjimo aikštelės – ši sustojimo vieta yra šalia kelio, toliau nuo degalinės, ji nėra gerai matoma degalinės lankytojams ir darbuotojams. Be to, nėra duomenų, kurioje konkrečioje stovėjimo aikštelės vietoje buvo sustojęs trečiojo asmens vairuojamas automobilis, kokia buvo automobilio/priekabos dalies, pro kurią patenkama į priekabą, padėtis kelio ar kitos vietos, iš kurios ši priekabos dalis būtų matoma kuo daugiau asmenų, atžvilgiu.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad trečiasis asmuo iki sustojimo privalomam poilsiui vietos dar turėjo galimybę važiuoti apie valandą. Kaip matyti iš tachografo duomenų apie 2015.10.27 00:00 – 2015.10.27 23.59 periodą, trečiasis asmuo darbą pradėjo 2015 m. spalio 27 d., 7.39 val. Taigi, 15 val. trunkantis darbo ciklas, po kurio, pagal ieškovės pateiktus duomenis, trečiasis asmuo privalėjo sustoti poilsio, turėjo baigtis 22.39 val., o trečiasis asmuo poilsio sustojo 21.55 val., t. y. dar turėjo galimybę važiuoti 44 min. ir pagal byloje esančius duomenis pasiekti saugomas stovėjimo aikšteles. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tose stovėjimo aikštelėse būtų buvę laisvų vietų, tačiau ieškovė įrodymų, kad vietų nebūtų buvę, taip pat nepateikė (CPK 178 str.).

20. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teigiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino laiko juosto pasikeitimo trečiajam asmeniui iš Lietuvos įvažiavus į Prancūziją. Tachografas rodo 24 val. periodą, kuriame 5.39 val. yra vairavimo laikas, 15.33 val. – poilsio laikas, 0.03 val. – pertrauka ir 2.24 val. – kiti darbai. Iš tachografo duomenų nėra pagrindo spręsti, kad dėl laiko juostos pasikeitimo iki privalomo poilsio, skaičiuojant nuo trečiojo asmens darbo ciklo pradžios po 7.39 val. pasibaigusio poilsio, praėjo ne 14.16 min., o ilgesnis laiko tarpas.

21. Iš imigracijos pareigūno 2015 m. spalio 28 d. Pranešime apie imigracijos skyriaus sprendimą nurodytų aplinkybių matyti, kad priekabos pakabinama spyna turėjo du rakinimo mechanizmus, bet abu buvo be uždengimų ir lengvai prieinami bet kuriems įsibrovėliams. Kaip jau minėta, priede Nr. 2 prie draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256126 nurodyta, kad krovinių vežimas atliekamas užplombuotais automobiliais, puspriekabėmis ar konteineriais.

22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens veiksmai, jam žinant apie nelegalių imigrantų problemą prie Kale, esant draudimo sutarties reikalavimams poilsiui sustoti aptvertose saugomose aikštelėse ir krovinius vežti užplombuotomis transporto priemonėmis, sustojus 9 val. poilsio likus apie 100 km iki Kale nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, užrakinus priekabą su spyna, kurios užrakinimo mechanizmai yra lengvai prieinami pašaliniams asmenims, po poilsio laiko neatidarius ir nepatikrinus priekabos, vertinami kaip didelis neatsargumas, sudaręs galimybes nelegaliems migrantams patekti į priekabą ir sugadinti vežamas prekes. Todėl atsakovas turėjo pagrindą įvykį pagal Taisyklių 6.1.3. p. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, neturėjo pagrindo tirti ir vertinti ieškovės patirtos žalos dydžio.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičDainius Rinkevičius