Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-879-862/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
e2-879-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20047-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Ieškovas
UAB „Vigidas transport“
Trečiasis asmuo
A. V.
Advokatai
Giedrius Abromavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-879-862/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20047-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vigidas transport“ atstovams Donatui Damašui ir advokatui Giedriui Abromavičiui, atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vigidas transport“ ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, trečiasis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2018-06-29 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti įvykį draudžiamuoju; priteisti iš atsakovo ieškovei 22470,77 EUR draudimo išmoką; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog šalys buvo sudariusios civilinę vežėjų automobiliais draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Šios sutarties sudedamoji dalis yra Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019. Paaiškino, kad pagal CMR važtaraštį Nr. 08P15006307998, CMR važtaraštį Nr. 08P15008308250, CMR važtaraštį Nr. 08P15008283969, CMR važtaraštį Nr. 08P15006293413, CMR važtaraštį Nr. 08P15006289938 ieškovė 2015-10-27 vykdė užsakymą pervežti jungtinį krovinį, kurį sudarė maisto ir buitinės chemijos produktai, iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę. Pasibaigus ieškovo darbuotojo (vairuotojo) A. V. darbo laiko ciklui (trunkančiam 15 valandų), 2015-10-27, apie 21 valandą vairuotojas sustojo privalomam poilsiui apšviestoje aikštelėje, likus apie 100 km iki Kalė uosto, Prancūzijoje. Sustojus vairuotojas patikrino puspriekabę, jos spyną, ant puspriekabės spynos uždėjo papildomas apsaugas. Pasibaigus poilsio laikui, 2015-10-28, prieš išvažiuojant iš aikštelės, vairuotojas patikrino puspriekabę: spyna, plomba, kitos krovinio apsaugos priemonės pažeistos nebuvo. Laukiant kelto Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pareigūnai paprašė atidaryti puspriekabę krovinio patikrinimui. Atidarius puspriekabę paaiškėjo, kad jos viduje slepiasi 37 nelegalūs migrantai. Jungtinės Karalystės muitinė 2015-10-28 atsisakė įleisti į šalį transporto priemonę. Dėl šio įvykio vežamas krovinys buvo sugadintas, todėl ieškovė 2015-10-29 kreipėsi į atsakovą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Paaiškino, kad krovinio savininkas kreipėsi į siurvejerį „Commissariat D‘avaries“, kuris pateikė ataskaitas apie įvykį. Atsakovas, gavęs ieškovės pranešimą, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą Crawford & Company Adjusters (UK) Ltd dėl nuotolio dydžio ir aplinkybių įvertinimo. Nepriklausomas ekspertas 2016-04-04 pateikė preliminarią išvadą, 2016-12-07 - galutinę išvadą, kurioje nurodyta, kad dėl nelegalių migrantų veiksmų padaryta 25340,92 EUR žala, patirtos 1123,60 EUR krovinio transportavimo siuntėjui išlaidos. Atsakovė 2017-01-31 sprendimu Nr. 256126-0932_1-029, 2015-10-28 įvykį pripažino nedraudžiamuoju iš esmės remdamasis draudimo taisyklių 6.1.3 punktu., šalių sudarytos sutarties 2.3 punktu bei 5 priedo 2 punktu, padariusi išvadą, kad ieškovo darbuotojas (vairuotojas) nerūpestingai vykdė savo pareigas, neužtikrinęs krovinio saugumo – netinkamai užrakinęs bei užplombavęs puspriekabę, sustojęs nesaugiose aikštelėse, netikrinęs ar nepažeista plomba bei užraktai ir kita. Ieškovei 2017-03-20 pateikus prašymą dėl sprendimo pakeitimo, atsakovė 2017-04-26 sprendimu ankstesnio sprendimo nepakeitė. Ieškovė 2018-05-21 sudarė susitarimą su Cooperativa Autotrasportatori Ruiniti di pesato e Urbino (CARP) scrl dėl nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu buvo atlyginta 22470,77 EUR nuostolių. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir neišmokėjo ieškovei draudimo išmokos, nes netinkamai įvertino 2015-10-28 įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė draudimo sutarties nuostatas. Ieškovės teigimu, puspriekabė buvo tinkamai užrakinta ir užplombuota, o visos kelionės metu nei spyna, nei plomba nebuvo pažeistos; darbuotojas neturėjo galimybės sustoti saugomoje aikštelėje, kadangi iki saugomos aikštelės nebūtų spėjęs atvykti iki pasibaigiant darbo laiko ciklui, trunkančiam 15 valandų; vairuotojas kaskart po sustojimo patikrindavo transporto priemonę bei puspriekabę ir tai užfiksuota transporto priemonės saugumo patikros sąraše. Pažymėjo, jog po kilusio įvykio ieškovė išsiaiškino, kad nelegalūs migrantai į puspriekabę pateko iškėlę durų vyrius, kurie trečiųjų asmenų buvo įstatyti atgal, nepažeidžiant nei spynos, nei plombos. Ieškovės nuomone, nelegalių imigrantų veiksmai, dėl kurių buvo sugadintas krovinys, negali būti prilyginami draudėjo dideliam neatsargumui. Ieškovės nuomone, atsakovė priėmė sprendimą, galimai netyrusi įvykio, nes tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė sprendime remiasi draudimo sutarties Nr. 710-932-0256417 nuostatomis; ypatingųjų sąlygų 2.4 punktu, kurio nėra šalių sudarytos sutarties ypatingose sąlygose, nes šių sąlygų 2 dalis baigiasi 2.3. punktu. Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), tai šie atvejai, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas. Teismo posėdyje ieškovės atstovas Donatas Damašas papildomai paaiškino, kad sutartį su atsakove sudarė jis, tačiau neįsigilino į sutarties priedus. Patvirtino, kad dėl ginčo įvykio ieškovei buvo skirta 19000 EUR bauda, kuri, po paaiškinimų pateikimo, buvo sumažinta iki 10000 EUR. Ši bauda yra sumokėta. Nurodė, kad ieškovė veiklą vykdo nuo 1994 metų. Paaiškino, kad maršrutas vairuotojui nurodomas, kai vežamas brangus krovinys, šiuo atveju konkretus maršrutas nurodytas nebuvo, buvo nurodyta važiuoti trumpiausiu maršrutu. Vairuotojai poilsiui savo sprendimu gali rinktis apšviestą kolonėlę arba saugomą aikštelę. Saugomų nemokamų aikštelių nebūna. Lėšos saugomos aikštelės apmokėjimui vairuotojui nėra skiriamos, tačiau vairuotojui mokami dienpinigiai, kurie gali būti panaudojami saugomos aikštelės apmokėjimui. Negalėjo nurodyti, kokia saugomos aikštelės kaina įvykio teritorijoje. Paaiškino, kad už kelius moka per registruotą kuro kortelę, šia kortele saugomos aikštelės paslaugų nėra galimybės apmokėti. Nurodė, kad vairuotojų instruktažo saugos klausimais nedaro, bet praveda pašnekesį: nestoti miške, užtikrinti saugumą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nurodė, kad pas ieškovę vairuotoju – ekspeditoriumi dirbo nuo 1998 metų iki 2017 metų. Paaiškino, kad vyko iš Italijos su kroviniu, kuris buvo iškrautas Prancūzijoje, kur vyko ir naujas pasikrovimas: krovinys į transporto priemonę buvo kraunamas Prancūzijoje nuo ryto iki darbo pabaigos (18 valandos). Pabaigus pakrovimą pusvalandžio laikotarpiu pasiėmė važtaraščius ir išvyko. Nuvažiavus apie 20 km (maždaug po 20 minučių) sprogo padanga. Privažiavo prie miško aikštelės ir keitė padangą. Tai truko apie 55 minutes. Keitė vieno iš trijų galinių ratų padangą kairėje transporto priemonės pusėje (apie 1,5-2 metrai nuo galinių durų). Paaiškino, kad puspriekabės abiejų durų iš karto atidaryti nėra galimybės: pirma atidaromos dešiniosios durys, po to kairiosios. Po to važiavo apie valandą iki kolonėles, esančios A1 kelyje. Kolonėlėje sustojo, atsidarė priekabos duris, apžiūrėjo krovinį, uždėjo spyną. Tai truko apie 10 minučių. Apžiūrėjęs krovinį nuėjo ilsėtis. Poilsis truko 9 valandas. Ryte (dar tamsiu metu) matė, kad spyna kabo. Nuvyko į uostą, kur tikrinant transporto priemonę su šunimis, buvo užuosti žmonės ir puspriekabėje rasti 37 asmenys. Negalėjo patvirtinti, jog poilsio sustojo aikštelėje, kuri užfiksuota byloje esančiose nuotraukose, paaiškino kad tai pirmoji kolonėle esanti kelyje, važiuojant iš kelio A1 į kelią A26. Nurodė, kad degalinė buvo apšviesta, joje buvo apie 20 vilkikų, kurie stovėjo „eglute“. Jis sustojo vilkikų „eglutės“ gale (kairėje vilkikai, dešinėje važiuojamoji dalis). Nurodė, kad po pakrovimo krovinys (priekabos durys) nebuvo užrakintas, nes nėra tokio reikalavimo. Patvirtino, kad durys nebuvo užrakintas ir padangos keitimo metu. Plomba pakrovimo vietoje nebuvo uždėta. Puspriekabės durys pirmą kartą buvo užakintos sustojus poilsiui degalinėje. Paaiškino, kad artimiausia saugoma aikštelė buvo prie Kale uosto (apie 90 km). Kelias A1 ir A26 veda į Kale uostą. Į šį uostą galima patekti ir kitu keliu. Patvirtino, kad į Angliją iš Prancūzijos važiavo daug kartų. Maršrutą, kuriuo važiuoti ir kur sustoti nurodo įmonė. Paaiškino, jog buvo nurodyta stoti poilsiui apšviestoje aikštelėje. Saugomose aikštelėse nestojo, kadangi tokio nurodymo nebuvo. Paaiškino, kad paaiškinimą rašė jau grįžęs į Lietuvą. Paaiškino, kad spyna, kuri jam buvo duota darbdavio ir kurią naudojo puspriekabei užrakinti nėra patikima, nes ją galima atrakinti su varžtu. Patvirtino, kad jam buvo skirta 14000 svarų bauda, sumažinus 500 svarų bauda. Darbdaviui taip pat buvo skirta 14000 svarų bauda, kuri buvo sumažinta iki 7000 svarų

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, draudikas negali prisiimti atsakomybės ir suteikti draudiminę apsaugą. Atsakovo nuomone, tai ieškovė pripažįsta ieškinyje, nurodydama, kad ieškovės vairuotojas vilkiką paliko nakčiai nesaugomoje sustojimo vietoje. Atkreipė dėmesį, kad CMR konvencija nereglamentuoja vežėjų atsakomybės draudimo santykių šalių teisių ir pareigų, todėl kilus ginčui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo turi būti vadovaujamasi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei konkrečios draudimo sutarties nuostatomis. Pažymėjo, kad šalys draudimo sutarties priede Nr. 2 buvo sutarę, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Šios nuostatos ieškovės vairuotojas nesilaikė, todėl atsakovė turėjo teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Draudimo sutarties priedo Nr. 5.2 punkte, įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais (jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, tačiau tik tokias, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių ir kurios yra apšviesto ir saugios. Remiantis Tarptautinė kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, 50 kilometrų atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs ieškovės vairuotojas, buvo saugoma aikštelė, tačiau, ji nebuvo pasirinkta, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Aplinkybė, kad ieškovės vairuotojas nesaugomą aikštelę pasirinko, nes baigėsi darbo laikas ir jis turėjo sustoti privalomam poilsiui, rodo neatsakingą ieškovės požiūrį planuojant maršrutą. Paaiškino, jog tam, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi įvyksti draudžiamasis įvykis, nustatytas konkrečioje draudimo sutartyje. Šalių sudarytoje sutartyje yra nustatyta, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) įvykis pripažįstamas nedraudiminiu. Draudimo sutarties ypatingų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Ieškovo nuomone, sustojimas nesaugomoje aikštelėje, netoliese esant saugomai, yra pažeidimas, pripažintinas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Nurodė, kad atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti suma, nes ieškovė neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartyje yra nustatytą išskaita.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Tai reiškia, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

Byloje esantis vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalys 2014-12-04 sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuria nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvekciją. Sutarties pagrindas – Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudamo taisyklės (galiojančios nuo 2014-08-01) Nr. 19, draudėjo prašymas – anketa, Ypatingosios sąlygos; sutarties priedas Nr. 2 - nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais.

Ieškovės pateikta 2015-10-27 sutartis bei CMR važtaraščiai 06P150082839 69, 06P15006289938, 06P15006293413, 08P150063079 96, 06P15008308250 patvirtina, kad ieškovė 2015-10-26 – 2015-10-28 vykdė pervežimą pagal CMR konvenciją iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją ir 2017-10-29 krovinys buvo grąžintas STEF International NORD QUEST. 2017-10-28 pranešimas apie imigracijos skyriaus sprendimą patvirtina, kad ieškovės vairuotojas, trečiasis asmuo A. V., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir priekabą BH339, kaip keliantis grėsmę viešosios politikos reikalavimams, nebuvo įleistas į Jungtinę Karalystę, kadangi kontrolės zonoje Kalė uoste, jo vairuojamos transporto priemonės priekaboje buvo pasislėpę 37 slapti nelegalūs atvykėliai.

Trečiojo asmens paaiškinimai, kuriuos vėliau patvirtino ir ieškovės atstovai, pateikdami 2015-11-16 gautą pranešimą apie patraukimą atsakomybėn IS11D, 2015-11-16 atsakymą bei 2016-10-12 sprendimą, kuriuo ieškovei paskirta 14800 JK svarų sterlingų bauda, patvirtina, kad ieškovei buvo pritaikyta nuobauda už teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kuri panaikinta nebuvo. Ši aplinkybė, kaip patvirtino ieškovės atstovai ir rodo ieškovės su ieškiniu dokumentai pateikti, atsakovei, atliekant 2015-10-28 įvykio Nr. 256126-1-029 tyrimą ir teikiant 2017-03-20 prašymą dėl 2017-01-30 sprendimo peržiūrėjimą, atsakovei nebuvo atskleista.

Byloje esantis atsakovės 2017-01-30 sprendimas Nr. 256126_1-029 patvirtina, kad atsakovė vadovaudamasi vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3 punktu 2015-10-28 įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir draudimo išmokos ieškovei nutarė nemokėti.

Aukščiau nurodytų taisyklių 6 dalyje nustatyti nedraudiminiai įvykiai. Šios dalies 6.1.3 punkte nustatyta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs.

Kaip matyti iš atsakovės sprendimo, atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes ieškovės vairuotojas –trečiasis asmuo sustojo poilsiui nesaugomoje degalinėje apie 100 km nuo Kale, Jungtinės Karalystės pareigūnai patikrinę transporto priemonę joje aptiko 37 nelegalius migrantus, pripažinęs ieškovės elgesį, pasireiškusį draudimo sutarties nuostatų, įpareigojančių rūpintis krovinio ir transporto priemonės apsauga, poilsiui stoti tik saugomose aikštelėse, pažeidimu, dideliu neatsargumu.

Trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdyje, jog jo vairuojama transporto priemonė, paliekant pakrovimo vietą buvo neužrakinta, ją vairuotojas užrakino tik paskutiniojo sustojimo poilsiui metu; jog vairuotojas, esant neužrakintai priekabai, sprogusią padangą apie valandą keitė miško aikštelėje, bei tai, kad ieškovės pateiktame 2015-10-27 transporto priemonės saugumo patikros sąraše nėra atžymų apie plombos tikrinimą, paneigia ieškovės argumentus, kad puspriekabė buvo tinkamai užrakinta ir užplombuota visos kelionės metu. Ieškovės argumentus, kad spyna ir plomba nebuvo pažeistos, spyna tinkamai užrakinta paneigia ne tik trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantis Jungtinės Karalystės 2015-10-28 pranešimas, 2016-10-12 Pasienio pajėgų sprendimas, kuris taip pat patvirtina ir tai, kad ieškovė dėl nagrinėjamo įvykio už teisės aktų pažeidimą buvo patraukta atsakomybėn ir jai pritaikyta nuobauda, kuri tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimais, panaikinta nebuvo.

Ieškovės pateiktos 2016-04-04 ataskaitos 3.05. punkte yra nurodyta, kad ieškovės vairuotojui – trečiajam asmeniui pakrovimo vietoje buvo nurodyta nestoti pakeliui į Kalė, atstumą nuo pakrovimo iki uosto įveikti be sustojimų. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad pirmąjį sustojimą jis buvo priverstas padaryti praėjus 20 minučių nuo išvykimo iš pakrovimo vietos dėl sprogusios padangos, kurios keitimas truko 55 minutes. Pakeitęs padangą, iki sustojimo poilsiui, vairuotojas dar važiavo apie valandą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pakrovimas buvo baigtas 18 valandą vietos laiku (19 valandą Lietuvos laiku). Šie trečiojo asmens paaiškinimai prieštarauja tiek ieškovės paaiškinimams, kuriuose nurodoma, kad krovinys buvo pakrautas 17 valandą, tiek ieškovės pateiktoje 2015-10-27 vairuotojo kortelėje fiksuotiems vairavimo, poilsio laiko duomenims. Pažymėtina ir tai, kad sustojimas dėl transporto priemonės padangos keitimo yra pirmą kartą paminėtas tik trečiojo asmens 2015-12-09 paaiškinime, skirtame ieškovei, ir vėlesniuose ieškovės dokumentuose (apeliacijoje), teisinant 58 minučių poilsio laiką. Padangos keitimas, teismo nuomone, turėjo būti atspindėtas 2015-10-27 vairuotojo darbo ir poilsio laiko kortelėje kaip kiti darbai, todėl šie trečiojo asmens ir ieškovės paaiškinimai vertintini kritiškai. Ieškovė teismui bei atsakovei siųstame 2017-03-20 prašyme yra nurodžiusi, kad vairuotojo darbo ciklas yra 15 valandų. Iš 2015-10-27 vairuotojo A. V. darbo ir poilsio laiko kortelės matyti, kad vairuotojas po 7:39 valandos trukmės poilsio laiko 2015-10-27 darbą pradėjo 07:39 val. Nuo šio momento 15 valandų trunkantis darbo ciklas turėjo baigtis 22:39 valandą, tačiau vairuotojas darbą baigė 21:54 valandą. Ataskaitoje taip pat yra duomenys, kad vairuotojo važiavimo laikas 2015-10-27 buvo 05:39 valandos, poilsio laikas - 15:36 val., kiti darbai truko 02:45 val. Byloje esantys žemėlapiai patvirtina, kad nuo ieškovės vairuotojo sustojimo poilsio vietai nesaugomoje aikštelėje 50 – 100 kilometrų spinduliu buvo saugomos aikštelės. Vairuotojas, kuriam buvo žinoma situacija prie Kalė, Prancūzijoje, turėdamas siuntėjo nurodymą nestoti pakeliui į Kalė, atsižvelgiant į tai, kad nepažeisdamas darbo režimo dar turėjo galimybę važiuoti apie valandą, bei į tai, kad 2015-10-27 jo poilsio laikas buvo beveik tris kartus ilgesnis nei vairavimo laikas, turėjo pareigą savo darbą organizuoti taip, kad sustotų poilsiui saugomoje aikštelėje. Šie duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad ieškovės vairuotojas neturėjo galimybės sustoti ir parkuotis saugomoje aikštelėje ir leidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė kaip asmuo, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, tačiau to nepadarė, pasielgdama neatsakingai ir nerūpestingai.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovo Donato Damašio bei trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, kaip vairuotojai buvo supažindinami su draudimo sutarties nuostatomis, bei tai, kad vairuotojui nebuvo skiriamos lėšos, išskyrus dienpinigius, saugomoms aikštelėms apmokėti, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė taip pat pažeidė šalių sudarytos draudimo sutarties 2 priedo reikalavimus. Ieškovės pateikti dokumentai: 2008-01-24 visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir ieškovės direktoriaus M. Š., 2007-11-05 – 2008-04-30 darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis žurnalas nepatvirtina, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės supažindintas su draudimo sutarties 2 priedu, pasirašytu ieškovės direktoriaus sudarant 2014-12-16 draudimo polisą. Ieškovės pateiktose darbo tvarkos taisyklėse nėra nurodyta jų sudarymo data, nėra nurodytas įsakymas, kuriuo šios taisyklės buvo patvirtintos, o tai, kad šios taisyklės patvirtintos direktoriaus Donato Dimšos, sudaro pagrindą išvadai, jog jos buvo patvirtintos vėliau nei trečiasis asmuo buvo supažindintas (2008-02-04) vidaus tvarkos dokumentais. Ieškovė nepateikė įrodymo, kuris patvirtintų, kad su šiomis taisyklėmis, tikėtina parengtomis po 2008 metų, trečiasis asmuo buvo supažindintas, kaip ir įrodymo, kad supažindino vairuotoją su sutarties 2 priedu, todėl šiais ieškovės pateiktais dokumentais ieškovė neįrodė, jog pareigą instruktuoti vairuotojus į vykdė.

Ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai, kad atsakovė įvykio tinkami netyrė, nes sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė ne tą draudimo liudijimo numerį, nes šalių sudarytos sutarties ypatingose sąlygose nėra 2.4 punkto, nėra reikšmingi, nes akcentuojamame 2017-01-30 sprendimo punkte yra pacituota nuostata atitinkanti šalių sudarytos sutarties ypatingųjų sąlygų 2.3 nuostatą. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad sprendime draudimo liudijimo Nr. 710-932-0256417 ir 2.4 punkto nurodymas yra rašymo klaida.

Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kadangi aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą ieškovės elgesį vertinti dideliu neatsargumu, kuriuo šiurkščiai buvo pažeisti šalių sudarytos sutarties reikalavimai, be to, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovei už teisės aktų pažeidimą, vykdant 2015-10-27 pervežimą, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija skyrė nuobaudą, kurią ieškovė yra įvykdžiusi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir įvykį pripažinti draudžiamuoju. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės ieškinio nėra pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 6.1014 straipsnio 2 dalis, taisyklių 6.1.2, 6.1.3 punktai).

Teismas dėl kitų šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nebuvo reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, o oeškinį atmetus, nėra pagrindo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 17,94 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnis 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės UAB „Vigidas transport“, juridinio asmens kodas 301150283, ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 22470,77 EUR draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vigidas transport“, juridinio asmens kodas 301150283, valstybei 17,94 EUR (septyniolika eurų ir 97 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė