Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-680-553/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2A-680-553/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01567-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Sotėja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-680-553/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01567-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sotėja“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimus, kuriais ieškovė pašalinta iš tarptautinių pirkimų procedūrų bei nepagrįstai konstatuotas konkurencijos taisykles pažeidžiantis ieškovės susitarimas su kita pirkimų dalyve, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. pateikė pasiūlymus atsakovės vykdomuose tarptautiniuose pirkimuose: „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (Nr. 427584), „Bakalėja ir kiti produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (Nr. 427597), „Miltai, kruopos, makaronai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (Nr. 427623), „Trapučiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (Nr. 427643), „Vietinės daržovės Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (Nr. 427647) (toliau – ir Pirkimai). Pasiūlymuose nurodė jų galiojimo laiką – 3 mėnesiai.

4. Perkančioji organizacija 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkime Nr. 427584 dėl per didelės pasiūlymo kainos; 2019 m. liepos 16 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl jos ir trečiojo asmens UAB „Sotėja“ pasiūlymų likusiuose Pirkimuose panašumo. Atsakydama į prašymą ieškovė 2019 m. liepos 18 d. rašte nurodė, kad panašumai galėjo atsirasti dėl panaudotų šablonų, kuriuos parengė išorės specialistai.

Šalies argumentai

5. Ieškovė, atsižvelgusi į perkančiosios organizacijos prašymą, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pratęsė pasiūlymų galiojimo laiką iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 2019 m. rugpjūčio 29 d. perkančioji organizacija pakartotinai paprašė pratęsi pasiūlymų galiojimo laiką, tačiau dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio pasiūlymų vertinimo ir pasikeitusių rinkos kainų praradusi suinteresuotumą ginčo Pirkimais ieškovė nepateikė sutikimo dėl pasiūlymų galiojimo pratęsimo.

6. Perkančiosios organizacijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimais ieškovė buvo informuota, kad jos pasiūlymai Pirkimuose buvo atmesti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio nuostatomis, kad VPĮ 52 straipsnio 1 dalies pagrindu ji bus įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokius savo sprendimus perkančioji organizacija grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) raštu dėl ieškovės atžvilgiu pradėto tyrimo, kuriame pripažinta, kad ieškovės pateikti pasiūlymai buvo suderinti su kita Pirkimų dalyve, siekiant iškreipti konkurenciją.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. pretenzijomis inicijavo paminėtų perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūrą, tačiau 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pretenzijos buvo atmestos.

8. Ieškovė teigė, kad ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu jos pasiūlymai negaliojo, pasiūlymų negaliojimo terminas buvo nepratęstas dėl objektyvių priežasčių. Perkančioji organizacija neturėjo teisės priimti sprendimų dėl tiekėjo, nedalyvaujančio Pirkimų procedūrose. Ieškovė nurodė, kad Konkurencijos tarybos rašte nėra pateikta jokių papildomų aplinkybių, galinčių patvirtinti konkurencijos teisę pažeidžiančius susitarimus. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog skirtingų pirkimo dalyvių pasiūlymų panašumai paprastai laikomi neteisėto susitarimo požymiais, vien jų nepakanka, kad būtų konstatuoti suderinti veiksmai. Be to, Pirkimuose nėra nustatyti laimėtojai ir jų dalyviams nebuvo pateikta informacija apie kitus dalyvius bei jų pasiūlymų kainas, todėl ieškovės sprendimas atsisakyti pratęsti pasiūlymų galiojimą nesudarė sąlygų kitam ūkio subjektui pasirašyti Pirkimų sutarčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė, paprašyta paaiškinti, kas nulėmė jos ir trečiojo asmens pasiūlymų Pirkimuose panašumus, nurodė, jog galutinius pasiūlymus rengė bendrovės vadovas K. Z., užpildydamas pirktus paruoštus dokumentus. Perkančiajai organizacijai pakartotinai paprašius ieškovės nurodyti, koks ir kokios įmonės specialistas iš išorės rengė Pirkimuose pateiktus dokumentus, taip pat pateikti paslaugų teikimo sutartis su įmone, kuri rengė dokumentus, paslaugų priėmimo – perdavimo faktą įrodančius dokumentus ir kitus duomenis, patvirtinančius jos paaiškinimą dėl pasiūlymų panašumo, ieškovė nurodė, kad dėl galimybės pateikti prašomus dokumentus kreipėsi į dokumentų rengėją ir gavo atsakymą, jog prašomi pateikti dokumentai pažeidžia teisę į advokato ir kliento profesinę paslaptį. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija sprendė, kad ieškovė nepateikė prašytų dokumentų, kurie pašalintų kilusias abejones, todėl ginčijamais sprendimais, be kita ko, pašalino ieškovę iš Pirkimų procedūrų dėl galimai sudarytų susitarimų su kita Pirkimų dalyve, siekiant iškreipti konkurenciją.

11. Teismas nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros atvejį, kuomet jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog suderintų veiksmų konstatavimas yra galimas tik nustačius tam tikrą kiekį sutapimų, kurie kartu leistų spręsti apie konkurencijos taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016).

12. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija nustatė šiuos ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų panašumus: 1) kartu su pasiūlymais nepridėti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, tačiau perkančiajai organizacijai paprašius juos pateikti, abi dalyvės kelių minučių skirtumu pateikė prašomus dokumentus; 2) identiškos tiekėjo deklaracijos, kurių perkančioji organizacija nereikalavo; 3) abiejų tiekėjų pateiktose pasiūlymų formose data užrašyta formatu – yyyy,mm,dd, nors Pirkimų dokumentuose bei juose esančiose pasiūlymų formose nurodytas yyyy-mm-dd formatas; 4) abi tiekėjos nurodė, kad kartu su pasiūlymais pateikiami tie patys dokumentai – EBVPD, Sutarčių sąrašas, tiekėjo deklaracija; 5) abiejų dalyvių pasiūlymų formose nėra pažymėtos informacijos apie pasiūlymų galiojimo užtikrinimą; 6) abiejų tiekėjų pateikti EBVPD yra identiškai patvirtinti; 7) abi dalyvės kartu su pasiūlymais pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą (sąrašai yra vizualiai tapatūs, vienodai perkelti žodžiai, vienodi skilčių pavadinimai, vienodas skilčių skaičius, kiekvienas sutarčių sąrašo lapas patvirtintas įgalioto asmens parašu).

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad egzistavo akivaizdžių sutapimų visuma, kuri sukėlė pagrįstų įtarimų dėl nurodytų tiekėjų pasiūlymų derinimo, siekiant iškreipti konkurenciją. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti nustatytų sutapimų buvimą, taip pat patvirtintų ieškovės teiginius, kad sutapimus sąlygojo šabloninių dokumentų įsigijimas iš išorės specialistų. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nurodyta informacija yra konfidencialaus pobūdžio, todėl nebuvo galima jos viešinti. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti atitinkamus duomenis teismui bei prašyti juos pripažinti nevieša bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9, 10 straipsniai), tačiau šia teise nepasinaudojo, nors būtent jai tenka pareiga paneigti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus susitarimus su kitais tiekėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2018). Teismas pažymėjo ir tai, kad ne visi nustatyti pasiūlymų sutapimai galėtų būti pateisinami tuo, jog atsirado dėl pirktų šabloninių dokumentų ar rekomendacijų, kaip rengti pasiūlymus. Nurodė, kad tokiais sutapimais galėtų būti laikomi nebent tam tikri gramatiniai ar stilistiniai sutapimai.

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo pašalinta iš Pirkimų ne dėl to, kad jos atžvilgiu Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas, o dėl to, kad ieškovės ir kitos tiekėjos pateiktų pasiūlymų sutapimai kėlė pagrįstų abejonių dėl jų sąžiningumo Pirkimuose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija galėjo taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir turėjo pakankamą pagrindą pašalinti ieškovę iš Pirkimų procedūrų.

15. Teismas sprendė, kad ieškovės subjektyvus situacijos interpretavimas dėl pasiūlymų galiojimo nepratęsimo ir Pirkimų dalyvio statuso, nepaneigia aplinkybės, jog ji buvo Pirkimų dalyve VPĮ 2 straipsnio 38 punkto prasme. Pažymėjo, kad VPĮ pirkimo dalyvio statuso nesieja su pirkime pateikto pasiūlymo galiojimo terminu, kurį nustato tiekėjas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo atveju buvo visos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo pasiūlymų sutapimus sąlygojo viena priežastis – pasiūlymų šablonų kopijos, įsigytos iš trečiojo asmens. Tai paaiškina ir pasiūlymų formatavimo panašumus, ir tai, kodėl nebuvo pateiktas pasiūlymų galiojimo užtikrinimas, nepridėta reikalinga deklaracija.

16.2. Skundžiamame sprendime teismas sutiko su ieškove, kad Konkurencijos tarybos raštas nelaikytinas papildoma netiesiogine aplinkybe, pagrindžiančia perkančiosios organizacijos poziciją. Tai patvirtina, kad įtarimai dėl suderintų ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų kilo išimtinai dėl vienintelio suderintų veiksmų egzistavimo požymio.

16.3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skirtingų pirkimo dalyvių pasiūlymų panašumai paprastai laikomi neteisėto susitarimo požymiais, tačiau vien jų nepakanka, kad būtų konstatuoti suderinti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016). Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. e2A-1125-790/2019, Nr. e2A-1013-407/2019, Nr. e2A-1292-553/2018, Nr. e2A-696-302/2018. Nurodytose bylose teismai nustatė ne mažiau kaip dvi atskiras aplinkybes, kurios, vertinant kartu, leido daryti išvadą apie konkurenciją ribojantį susitarimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja vienas požymis, neparemtas jokiais nepriklausomais nuosekliais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sudarė neteisėtą susitarimą, siekdama iškreipti konkurenciją.

16.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 netiesiogiai patvirtino, kad vien skirtingų tiekėjų pasiūlymų panašumo ir preliminarios Konkurencijos tarybos nuomonės nepakanka, kad būtų galima konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą.

16.5. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė jokių motyvų dėl pirmiau nurodytos teismų praktikos. Tai tik įrodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ginčo faktines aplinkybes bei ieškovės argumentus ir iš esmės rėmėsi vien perkančiosios organizacijos pozicija.

16.6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra paaiškinęs, kad išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymais (Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimas Eturas ir kt., C-74/14).

16.7. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių perkančiajai organizacijai kilusius įtarimus dėl pasiūlymų Pirkimuose derinimo. Pasiūlymų panašumas buvo įtikinamai paaiškintas iš išorės pasitelktais šablonais. Perkančiosios organizacijos prašyta atskleisti informacija nebuvo pateikta, nes šablonus parengusi advokatų kontora nurodė, jog atskleidus tokius duomenis, būtų pažeista teisė į advokato ir kliento profesinę paslaptį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 46 straipsnio 5 dalis).

16.8. Be to, ieškovės paaiškinimus patvirtina ir trečiojo asmens ieškinyje perkančiajai organizacijai nurodytos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4469-934/2019).

16.9. Pirmiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose bylose aplinkybė, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas, nesant objektyvių priežasčių, atsisakė sudaryti sutartį ir nepateikė būtinų dokumentų, lėmusių tai, kad sutartį sudaryti turėjo būti kviečiamas kitas galimai susijęs ūkio subjektas, buvo laikoma vienu iš esminių įrodymų dėl neteisėto susitarimo egzistavimo. Nagrinėjamu atveju Pirkimų dalyviams nebuvo pateikta informacija apie kitus dalyvius, nebuvo nustatyti Pirkimų laimėtojai, todėl ieškovės atsisakymas pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą nesudarė sąlygų kitam ūkio subjektui pasirašyti Pirkimų sutarčių. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pasitraukimą iš Pirkimų lėmė siekis iškreipti konkurenciją.

16.10. Ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu ieškovės pasiūlymai negaliojo. Vienas iš pasiūlymų buvo atmestas pačios perkančiosios organizacijos, kitų galiojimo terminas nepratęstas dėl objektyvių priežasčių – Pirkimų procedūros užsitęsė nepagrįstai ilgai ir ieškovė dėl pasikeitusių kainų rinkoje prarado suinteresuotumą dalyvauti Pirkimuose.

16.11. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VPĮ 2 straipsnio 31 dalį suinteresuotu pirkimo dalyviu laikomas viešojo pirkimo dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros. Kadangi ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą viename iš Pirkimų, o kituose pasitraukė savo iniciatyva, teigtina, kad ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu ji nebuvo suinteresuota Pirkimų dalyve ir jos atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo priimti nurodytus sprendimus.

16.12. Suinteresuotiems dalyviams pagal VPĮ yra pranešama apie sprendimą nustatyti pirkimo laimėtoją, apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą, apie teismo priimtus sprendimus, tik suinteresuotas dalyvis gali būti supažindinamas su laimėtojo pasiūlymu. Tai, kad nesuinteresuotiems dalyviams nėra suteikiama pirmiau nurodyta informacija, sudaranti galimybes ginti pažeistas teises ir įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimus, leidžia spręsti, kad tiekėjai, kurių pasiūlymai atmesti arba atsiimti, pagal VPĮ nelaikomi pirkimo dalyviais.

Atsiliepimas

17. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Skunde pateikiamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimas yra visiškai neteisingas, neatitinka šios normos prasmės, tikslo ir įstatymo leidėjo valios. Nurodytos normos taikymui užtenka įtikinamų duomenų, kuriuos kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai, ar jie leidžia daryti nedviprasmišką išvadą dėl draudžiamų susitarimų tarp tiekėjų. Tokia poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).

17.2. Nei teisiniame reglamentavime, nei aktualioje kasacinio teismo praktikoje nėra konstatuota, kiek sutapimų būtina rasti tiekėjų pasiūlymuose, kad būtų galima įtarti draudžiamų tiekėjų susitarimų egzistavimą. Nagrinėjamu atveju sutapimų nustatyta pakankamai.

17.3. Konkurencijos tarybos raštas tėra tik papildoma aplinkybė, patvirtinanti perkančiosios organizacijos įtarimus dėl konkurencijos ribojimo. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pati nustatė ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų panašumus ir pati, siekdama bendradarbiauti su Pirkimų dalyviais, aktyviai bandė išsiaiškinti šių panašumų priežastį, suteikdama tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui visas galimybes teikti paaiškinimus bei dokumentus, kurie įtikinamai patvirtintų jų argumentus dėl nesuderintų jų veiksmų Pirkimuose.

17.4. Nors perkančioji organizacija net tris kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos paaiškinimą dėl pasiūlymų sutapimo, pastaroji nepateikė nei vieno įrodymo, tuo tarpu vien ieškovės žodiniai paaiškinimai nelaikytini pakankamu įrodymu šioje situacijoje.

17.5. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija kartu su Pirkimų dokumentais ieškovei pateikė ir pasiūlymų formas, todėl ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga Pirkimų dalyve, turėjo pastebėti, kad pasiūlymų šablonų jai pirkti nereikia. Be to, net ir, neva, nusipirkusi paminėtus šablonus, ieškovė kartu su pasiūlymais pateikė ir dokumentus, kurių perkančioji organizacija nereikalavo. Taigi, vadovaujantis ieškovės pozicija, ji elgėsi visiškai neprofesionaliai ir neapdairiai bei visiškai nesigilino į perkančiosios organizacijos siųstus Pirkimų dokumentus. Vadovaujantis tokia ieškovės pozicija, pažymėtina, kad ir kita Pirkimų dalyvė – UAB „Sotėja“, lygiai taip pat elgėsi labai neapdairiai ir nerūpestingai. Tuo tarpu kitiems Pirkimų dalyviams tokių neaiškumų nekilo.

17.6. Skunde akcentuojamą VPĮ 2 straipsnio 31 punktą atitiko tik vienas ieškovės pasiūlymas, kuris perkančiosios organizacijos buvo atmestas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu. Nei viename iš kitų ginčo Pirkimų ieškovės pasiūlymai, iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nebuvo atmesti.

Šalies argumentai

17.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad prarado suinteresuotumą pratęsti Pirkimuose pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą. Perkančioji organizacija neturi duomenų, kad per tą laiką, kol vyko pasiūlymų vertinimas, maisto kainos kito taip drastiškai, kad tiekėjai nebūtų suinteresuoti dalyvauti Pirkimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

20. Ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. pateikė pasiūlymus atviro konkurso būdu vykdytuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriais perkančioji organizacija siekė įsigyti atitinkamus maisto produktus Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Ieškovės pasiūlymas viename iš nurodytų Pirkimų perkančiosios organizacijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu buvo atmestas dėl per didelės pasiūlymo kainos. Perkančioji organizacija likusius Pirkimų pasiūlymus prašė paaiškinti dėl jų ir kitos Pirkimų dalyvės – UAB „Sotėja“, pasiūlymų panašumo. Ieškovė nurodė, kad pasiūlymų panašumus lėmė išorės specialistų panaudoti šablonai. Ieškovė nurodė teikusi dar kelis paaiškinimus perkančiajai organizacijai paminėtu klausimu, tačiau pastarosios 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimais buvo informuota, kad jos pasiūlymai yra atmesti, atsižvelgiant į nepakankamus paaiškinimus dėl pasiūlymų sutapimo ir Konkurencijos tarybos pradėto tyrimo. Perkančioji organizacija nurodytais sprendimais pripažino, kad ieškovės pasiūlymai buvo suderinti su kitu tiekėju, siekiant iškreipti konkurenciją, todėl nurodė VPĮ 52 straipsnio 1 dalies pagrindu įtrauksianti ieškovę į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

21. Ieškovė inicijavo perkančiosios organizacijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimų peržiūros procedūrą, tačiau jos pretenzijos nebuvo patenkintos. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimų panaikinti nurodytus perkančiosios organizacijos sprendimus. Teismas nustatė, kad egzistavo ne vienas požymis, o visuma akivaizdžių ieškovės ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų sutapimų, kurie sukėlė pagrįstas abejones dėl šių Pirkimų dalyvių tarpusavio susitarimų, siekiančių iškreipti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pasiūlymų panašumus galėjo nulemti šabloninių dokumentų ar rekomendacijų iš išorės specialistų įsigijimas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai buvo pašalinta iš Pirkimų procedūrų. Vadovaudamasis VPĮ 2 straipsnio 38 punktu teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu pasiūlymai negaliojo dėl nepratęsto jų galiojimo termino.

22. Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu ieškovė iš esmės grindžia netinkamu ginčui aktualių VPĮ normų, teismų praktikos taikymu. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas byloje atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

23. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad ginčo atveju egzistavo visos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Ginčo pasiūlymų panašumai laikytini vieninteliu neteisėto susitarimo požymiu, tuo tarpu pagal teismų praktiką vien viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų panašumų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti suderintus jų veiksmus. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

24. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Šios dalies 4 punkte reglamentuota, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų tuo atveju, jeigu jis pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

25. Įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).

26. Spręsdamas klausimą dėl apeliantės ir UAB „Sotėja“ veiksmų Pirkimuose derinimo, siekiant nesąžiningai apriboti konkurenciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, jog išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016).

27. Taigi pacituota kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina apeliantės teiginį, kad suderintų veiksmų konstatavimas galimas tik nustačius tam tikrą kiekį sutapimų, kurie kartu leistų spręsti apie konkurencijos taisyklių pažeidimą. Kita vertus, apeliantė nepagrįstai byloje nustatytus jos ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų panašumus traktuoja kaip vieną suderintus jų veiksmus apibūdinantį požymį. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje ir skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad turi būti nustatytos bent dvi atskiros nepriklausomos aplinkybės, kurias vertinant kartu galima konstatuoti konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą. Susiję tiekėjų, kurie įtariami veiksmų derinimu viešajame pirkime, valdymo organai ar darbuotojai, vieno iš tokių tiekėjų atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį, tokiu būdu sudarant galimybę pirkimą laimėti kitam tiekėjui, pasiūlymų pateikimas iš vieno IP adreso ir kitos skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės nėra privalomi požymiai, reikalingi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui. Skunde cituojama teismų praktika nenustato, nei suderintų veiksmų konstatavimui reikalingo požymių skaičiaus nei jų pobūdžio. Sprendžiant nurodytą klausimą požymių turi pakakti įsitikinimui apie neteisėtą tiekėjų veiksmų derinimą viešajame pirkime. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, tokiam perkančiosios organizacijos ir teismo įsitikinimui nustatytų požymių pakako.

28. Kaip matyti iš bylos duomenų, išvada dėl apeliantės ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų panašumo padaryta nustačius ne vieną jų sutapimo požymį, kurie, be kita ko, yra susiję ne tik su vienoda pasiūlymų forma (analogiškas datos formatas pasiūlymų formose, identiškos tiekėjų deklaracijos, EBVPD identiškas patvirtinimas, įvykdytų sutarčių sąrašo vizualaus išdėstymo panašumas, kartu su pasiūlymais pateiktų dokumentų – priedų, tapatumas), bet ir su pasiūlymų turiniu (informacijos apie pasiūlymų galiojimo užtikrinimą nepateikimas, tiekėjų deklaracijų, kurių perkančioji organizacija nereikalavo, pateikimas), taip pat papildomų pasiūlymų duomenų pateikimo laiku (abi dalyvės pateikė perkančiajai organizacijai tuos pačius trūkstamus dokumentus kelių minučių skirtumu). Taigi teismo išvada dėl apeliantės ir UAB „Sotėja“ veiksmų Pirkimuose derinimo pagrįsta ne vienu požymiu, bet atitinkamu jų kiekiu. Tuo tarpu tai, kad visi požymiai susiję su pasiūlymų (formos, turinio, pateikimo aplinkybių) panašumu, aptariamos išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

29. Teismas neturėjo pagrindo dėl apeliantės ir UAB „Sotėja“ veiksmų derinimo spręsti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-397-378/2018 procesinį rezultatą. Priešingai nei teigia apeliantė, šios ir nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra itin panašios. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 kasacinis teismas sprendė, kad išvada dėl tiekėjų veiksmų derinimo pirkimo procedūrose nebuvo pagrįsta, nes buvo nustatytas iš esmės tik vienas šių pasiūlymų sutapimas – vienodas jų suredagavimas, taip pat nebuvo vertinami tiekėjo argumentai, kuriais buvo siekiama paaiškinti galimas jo ir kito dalyvio pasiūlymų panašumų priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyti ne tik apeliantės ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų panašumai, bet ir įvertinti apeliantės argumentai, kuriais ji aiškino susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą turėjo įvertinti taip, kaip tai padarė kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018.

30. Tai, kad apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, jog jos ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų panašumus sąlygojo iš trečiojo asmens įsigyti šablonai, savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja logiškas pasiūlymų sutapimo pagrindimas ir konkurencijos teisės pažeidimas negali būti konstatuotas.

31. Pažymėtina, kad teismų formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos klausimas, nedaro išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad nesąžiningo konkuravimo bylose tiesioginių įrodymų gali ir nebūti, įrodymų vertinimo procese teismas turi vadovautis ne tik bendromis įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis ar pateiktu įrodymų visumos įvertinimu pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai.

33. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė argumentų, kuriais grindė savo ir UAB „Sotėja“ pasiūlymų panašumą. Šiems argumentams pagrįsti apeliantė nei perkančiajai organizacijai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad pasiūlymų panašumus nulėmė iš trečiojo asmens įsigyti šablonai, teismas pagrįstai sprendė, jog tokie subjektyvaus pobūdžio paaiškinimai neturi įrodomosios galios (CPK 185 straipsnis). Apeliantės atsisakymas pateikti, jos vertinimu, perteklinę informaciją – sutartį su dokumentų šablonus rengusia įmone, paslaugų perdavimo – priėmimo faktą įrodančius dokumentus ir susirašinėjimą, kuriuo buvo perduoti šablonai, jį vertinant šios nutarties 32 punkte nurodytais įrodymų vertinimo kriterijais, tik patvirtina, kad apeliantė negali pirmiau nurodyto pasiūlymų sutapimo paaiškinimo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su perkančiosios organizacijos atsikirtimo skundui argumentu, kad mažai tikėtina, jog du, visiškai niekuo nesusiję Pirkimų dalyviai, nesigilindami į Pirkimų dokumentus, kuriuose buvo pateiktos pasiūlymų formos, kreipėsi į tą patį trečiąjį asmenį, kad jiems parengtų pasiūlymų šablonus, o juos gavę, lygiai taip pat nesiaiškino, ką reikia pateikti perkančiajai organizacijai, ir pateikė visiškai identiškos formos pasiūlymus su vienodais trūkumais bei kitomis klaidomis. Tuo labiau, kad nustatytų pasiūlymų sutapimų paaiškinimui pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

34. Apeliantės argumentus, kad reikalautus duomenis buvo atsisakyta pateikti, siekiant apsaugoti teisę į advokato ir kliento profesinę paslaptį (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis), teismas atmėtė motyvuodamas tuo, jog pirmiau nurodyta informacija nelaikytina konfidencialia, kad apeliantė turėjo galimybę teismui pateikti turimus įrodymus ir prašyti juos pripažinti nevieša bylos medžiaga (CPK 9, 10 straipsniai), tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Skunde apeliantė nepateikė nesutikimo su nurodytais teismo motyvais argumentų, tik pakartotinai akcentuoja kliento ir advokato santykių ypatingą ir konfidencialų pobūdį, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl tokių teiginių pasisakyti (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „Sotėja“ inicijuotame teisminiame procese prieš perkančiąją organizaciją dėl ginčo Pirkime priimtų sprendimų panaikinimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4469-934/2019) yra išdėstyti paaiškinimai, patvirtinantys apeliantės paaiškinimus šioje byloje, nelemia kitokio nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis).

35. Kaip jau buvo paminėta, teismų praktika dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo, nenustato nei suderintų viešojo pirkimo dalyvių veiksmų konstatavimui reikalingų požymių skaičiaus, nei jų pobūdžio, todėl tai, kad ginčo Pirkimuose nėra nustatyti laimėtojai, nėra žinomos Pirkimų dalyvių pasiūlymų kainos, nesudaro pagrindo teigti, kad siekis iškreipti konkurenciją nagrinėjamu atveju negalėjo būti konstatuotas. Tiekėjų veiksmų derinimas gali būti nustatytas ir iki perkančiosios organizacijos sprendimo nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją priėmimo, todėl palankių sąlygų sudarymas kitam viešojo pirkimo dalyviui yra tik papildoma aplinkybė, galinti patvirtinti tiekėjų veiksmų derinimą. Nagrinėjamu atveju ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai buvo priimti iki Pirkimų laimėtojų nustatymo, iš ginčo Pirkimų procedūrų buvo pašalinta tiek apeliantė, tiek ir UAB „Sotėja“, todėl palankių sąlygų sudarymo kitam tiekėjui aplinkybė nėra požymis, kurio pagrindu šiuo atveju reiktų spręsti klausimą dėl neteisėto pastarųjų susitarimo egzistavimo.

36. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pagrįstai buvo pašalinta iš Pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, apeliantė grindžia tuo, kad pirmiau aptartais skundo argumentais paneigė teismo išvadą dėl neteisėto jos ir UAB „Sotėja“ siekio iškreipti konkurenciją. Kadangi teisėjų kolegija pirmiau nurodytus skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pakartotinai nepasisako dėl argumentų, susijusių su teismo išvados dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo teisėtumu ir pagrįstumu.

37. Atmestinas skundo argumentas, kad ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo metu apeliantė nebuvo suinteresuota Pirkimų dalyve, nes iš Pirkimų procedūrų pasitraukė savo iniciatyva, nepratęsusi pasiūlymų galiojimo termino.

38. Pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VPĮ viešojo pirkimo dalyvio statuso nesieja su pirkime pateikto pasiūlymo galiojimo terminu, kurį nustato tiekėjas (VPĮ 2 straipsnio 38 dalis).

39. Antra, šios išvados nepaneigia VPĮ 2 straipsnio 31 dalis, kuri nustato, kad suinteresuotas viešojo pirkimo dalyvis yra viešojo pirkimo dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros ir kurio pašalinimas dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nurodytą apibrėžimą apeliantė atitiko tik Pirkimo Nr. 427584 atveju, kuriame jos pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu buvo atmestas. Tuo tarpu likusiuose keturiuose Pirkimuose jos pasiūlymai iki ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo nebuvo atmesti. Nors skunde apeliantė akcentuoja, kad nebuvo pratęsusi 2019 m. rugsėjo 2 d. pasibaigusio pasiūlymų galiojimo termino, byloje nėra duomenų, kad ji būtų informavusi perkančiąją organizaciją, jog atsisako pasiūlymų ir kad nepageidauja toliau dalyvauti Pirkimų procedūrose. Nesant tokių duomenų, perkančioji organizacija turėjo pagrindą pasiūlymus įvertinti ir dėl jų priimti atitinkamus sprendimus.

40. Trečia, apeliantė neįrodė teiginių, kad ji dėl pasikeitusių rinkos kainų prarado suinteresuotumą sudaryti Pirkimų sutartis. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip kito Pirkimais siekiamų įsigyti produktų rinkos kainos, ar kitų įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodytas aplinkybes dėl suinteresuotumo Pirkimais stokos (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAldona TilindienėVytautas Zelianka