- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-271-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00382-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pareiškėjas
- J. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Institucija) buvo gautas J. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad M. S. savavališkai, nesuderinusi su vaiko tėvu, neatsižvelgdama į vaiko tieses ir teisėtus interesus, pakeitė vaiko ugdymo įstaigą, tokiu būdu yra siekiama atitolinti vaiką nuo tėvo ir piktnaudžiaujama motinos valdžia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyriausioji specialistė 2024 m. vasario 14 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes M. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo J. B. atstovės advokatės skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės 2024 m. vasario 14 d. nutarimo atmetė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir pripažinti M. S. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą, taip pat priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės, kokia tvarka gali būti keičiama vaiko nusistovėjusi aplinka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ugdymo įstaiga, kurią abiejų tėvų pasirinkimu vaikas lankė trejus metus, būtų tapusi nesaugia, nebeatitiko reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, tuo pačiu nebuvo nustatyta, kad buvo pagrindas ir/ar būtinumas nusistovėjusią vaiko aplinką pakeisti. Skunde tvirtinama, kad vaiko interesus geriau atitiko trejus metus lankyta ugdymo įstaiga, kurioje buvo susiformavęs vaiko socialinis ryšys ir kt. Vaiko atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos, draugų, mokytojų, prie kurių jis priprato per trejus metus, reiškia vaiko interesų pažeidimą.
6. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šiuo atveju vaikas pusę savo gyvenimo lankė ugdymo įstaigą, kurios aplinka buvo stabili ir saugi, todėl šios aplinkos stabilumo užtikrinimas buvo itin reikšmingas. Šį faktą pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kaip reikšmingą veiksnį vaiko psichologinei raidai, tačiau to nepadarė. Staigus ugdymo įstaigos pakeitimas likus kelioms dienoms iki ugdymo proceso pradžios sukėlė nepageidaujamų padarinių vaiko raidai ir psichinei sveikatai. Faktą, kad vaiko psichologinė būsena po to, kai jis pradėjo lankyti naują ugdymo įstaigą, pablogėjo, patvirtina psichologės, kuri stebėjo vaiką, išvados.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo atstovė mano, kad būtent Institucijos, kurios vyriausiosios specialistės nutarimas yra skundžiamas, atstovai privalėjo pagrįsti, jog buvo pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaiko lankytos ugdymo įstaigos aplinka tapo iš esmės nesaugi, jog tolimesnis vaiko ugdymas įstaigoje neatitiko reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Iš tikrųjų aplinkybių, kurios būtų leidusios pakeisti vaiko trejus metus lankytą ir jo saugumą bei stabilumą atitinkančią ugdymo įstaigą, kurią tėvai parinko abipusiu sprendimu, nustatyta nebuvo.
8. Skunde teigiama, kad Institucijos atstovė civilinio proceso metu nurodė, jog vaiko interesus atitinka tęsti ugdymą mokykloje, kurią vaikas lanko nuo trejų metų, prie kurios fizinės ir socialinės aplinkos yra įpratęs, kurioje yra užmegzti draugystės ryšiai, santykiai su bendraamžiais bei pedagogais, kurioje ugdomi vaikui svarbūs anglų kalbos gebėjimai, būtini siekiant užtikrinti dvikalbį ugdymą, augant daugiatautėje šeimoje ir su tėvais bendraujant skirtingomis kalbomis. Taip pat Institucijos atstovė nurodė ir daugiau argumentų, kodėl nebūtų tikslinga keisti vaiko ugdymo įstaigos.
9. Advokatė pažymi, kad pats vaikas yra ne kartą išsakęs savo poziciją dėl ugdymo įstaigos, dėl pasiilgtų draugų ankstesnėje ugdymo įstaigoje, dėl nesutarimų su vaikais naujoje ugdymo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Institucijos atstovai išklausė vaiko nuomonės neutralioje vietoje, neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų vaiko nuomonė buvo išklausyta namuose, kuriuose vaikas gyvena su motina, kuri vaikui galėjo daryti poveikį, be to, Institucijos atstovės neturi psichologinio išsilavinimo. Institucijos atstovės nesiteiravo vaiko apie ankstesnę ugdymo įstaigą, iš kurios vaikas be jokio objektyvaus pagrindo buvo „išplėštas“ prieš pat rugsėjo pirmąją.
10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog vaiko motina sistemingai ir tendencingai klaidino vaiko tėvą bei ugdymo įstaigą. Motina, susirašinėdama su mokykla, sąmoningai nurodė neteisingą tėvo elektroninio pašto adresą, nes nenorėjo, kad tėvas gautų elektroninius laiškus, ir tokiu būdu mokyklai buvo sukurtas įspūdis, jog pareiškėjas sutinka su mokyklos keitimu. Motina, teikdama prašymą dėl ugdymo įstaigos keitimo, sąmoningai nurodė neteisingą tėvo elektroninio pašto adresą ir kitus kontaktinius duomenis, nes siekė, jog tėvas nesužinotų apie jos veiksmus, apie ugdymo įstaigą, kurią lankys vaikas.
11. Pareiškėjo atstovė tvirtina, kad tinkamas tėvų valdžios panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su lygiaverčiu skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime užtikrinimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šiuo atveju buvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad vaiko motina M. S. netinkamai įgyvendino motinos valdžią, nes pažeidė tėvo teisę lygiomis teisėmis dalyvauti vaiko auklėjime, pasirenkant vaiko ugdymo įstaigą, ribojo tėvo bendravimą su vaiku.
12. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad byloje yra nustatytos tokios aplinkybės: 1) renkantis pirmąją vaiko ugdymo įstaigą, sprendimą priėmė abu vaiko tėvai, kas patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek M. S. suprato, jog klausimas dėl vaiko ugdymo įstaigos yra sprendžiamas bendrai; 2) M. S. vienašališkai pakeitė vaiko ugdymo įstaigą du kartus be tėvo sutikimo, jo neinformavo bei darė kliūtis, jog pareiškėjas laiku nesužinotų apie ugdymo įstaigos pakeitimą; 3) M. S. neinformavo pareiškėjo apie vaiko buvimo vietą rugsėjo pirmosios šventės metu, t. y. trukdė bendrauti su vaiku šventės metu, taip pat ir teismo nustatyto bendravimo su vaiku metu; 4) M. S. teikė vaiko ugdymo įstaigai bei Vilniaus miesto savivaldybei tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad pareiškėjas sutinka su ugdymo įstaigos keitimu ir klastojo pareiškėjo kontaktinius duomenis, kad tėvas laiku nesužinotų apie motinos ketinimus. Vis tik, net ir esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. S. veiksmuose nėra kaltės. Šiuo atveju M. S. sąmoningai siekė pakeisti vaiko ugdymo įstaigą be pareiškėjo žinios, norėdama, kad šis negalėtų daryti įtakos tokiam sprendimui, siekė atriboti vaiką nuo tėvo, kuris, ugdant vaiką tik lietuvių kalba, neturės jokios objektyvios galimybės vaikui padėti ugdymo procese, atitinkamai jo ir vaiko ryšys sumenks.
13. Skunde tikinama, kad vienašališkas vaiko ugdymo įstaigos pakeitimas nėra susijęs su vaiko interesų prioritetizavimu (tariamu siekiu stiprinti lietuvių kalbos mokėjimą), kuo yra nepagrįstai bandoma pateisinti neteisėtus M. S. veiksmus, nes abu tėvai turi lygias teises vaiko atžvilgiu, taip pat turi laikytis kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų, todėl kiekvienas iš tėvų jo bendravimo metu gali asmeniškai ir individualiai lavinti mažametę tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Jeigu M. S. būtų norėjusi tik lietuvių kalbos žinių stiprinimo, ji galėjo tai daryti ne vienašališkai pakeisdama vaiko ugdymo įstaigą, o kitais būdais, kurie nepažeidžia vaiko interesų.
14. Pareiškėjo atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sprendimais, kurias buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, nes šie sprendimai priimti tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, t. y. nenagrinėjant visos bylos iš esmės.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepime yra pažymima, kad J. B. ir M. S. vaiko ugdymo įstaigos pakeitimo klausimas ne kartą yra nagrinėtas civilinio proceso nustatyta tvarka. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant vaiko motiną nekeisti vaiko ugdymo įstaigos, buvo atmesti. Teismų vertinimu, pakeitus vaiko ugdymo įstaigą, vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, o ugdymo įstaigos, kurioje ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba, lankymas, niekaip negali pažeisti vaiko interesų ir neriboja tėvo J. B. bendravimo su vaiku ar tėvo dalyvavimo lygiomis teisėmis vaiko auklėjime.
17. Atsiliepime nurodoma, kad iš M. S. paaiškinimų matyti, jog ugdymo įstaiga buvo pakeista siekiant užtikrinti vaiko gerovę, siekiant to, jog vaikas geriau integruotųsi šalyje, kurioje gyvena nuo gimimo. Prieš keičiant ugdymo įstaigą, motina aptarė ugdymo įstaigos pakeitimą su vaiku, kuris buvo nusiteikęs džiugiai, sakė, kad nori eiti į kitą darželį. Tėvas ne kartą reikalavo vaiką grąžinti į senąją ugdymo įstaigą, tačiau tokiems reikalavimams nepritarė teismai. Vaikas gerai kalba anglų kalba, todėl tėvo teisės bendrauti su vaiku jiems abiem suprantama kalba nebus pažeistos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įrodyta, jog pakeitus ugdymo įstaigą bus pažeistos vaiko teisės ar interesai. Iš M. S. paaiškinimų taip pat matyti, kad vaikui tokio streso kokį nurodo tėvas dėl mokyklos/darželio keitimo nebuvo, jei jis ir buvo, tai gerokai mažesnis nei neturint jokių lietuvių kalbos pagrindų pradėti ugdymą lietuvių kalba pirmoje klasėje. Pasiimant vaiką iš naujojo darželio jis nenori eiti namo, nori dar žaisti su naujais draugais, lanko ten du būrelius, logopedo užsiėmimus, kurių nebūdavo senojoje ugdymo įstaigoje. Vaiko ugdymas tik anglų kalba galėjo pažeisti vaiko interesus, nes jis susidūrė su kalbėjimo/tarimo sunkumais lietuvių kalba, turėjo problemų socializuojantis.
18. Institucijos vyriausioji specialistė nurodo, kad nepagrįstas teiginys, jog netinkamai buvo išklausyta vaiko nuomonė dėl ugdymo įstaigos. Vaiko nuomonės išklausymas yra vienas iš svarbiausių ir geriausių vaiko interesų nustatymo etapų ir Institucijos atstovų darbo centrinė ašis. Institucijos atstovai tokiai funkcijai yra paruošti ir turi tinkamą išsilavinimą, kompetencijas, nuolat tobulinamos jų žinios ir įgūdžiai. Vaiko nuomonė gali būt išklausoma ir namų aplinkoje, kurioje vaikas jaučiasi saugiai ir patogiai. Institucijoje 2023 m. spalio 30 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko nuomonę išklausė tinkamą išsilavinimą bei kompetencijas turintys specialistai, vaikas buvo išklausytas atskirame kambaryje, motinai nedalyvaujant. Institucijos vyriausioji specialistė pažymi, kad vaikas kalbėjo „laužyta“ lietuvių/anglų kalba, nenurodė patiriantis jokių neigiamų emocijų ar nusiskundimų dėl naujos ugdymo įstaigos, taip pat neminėjo, jog nori sugrįžti į senąją ugdymo įstaigą.
19. Atsiliepime nurodoma, kad iš M. S. paaiškinimų matyti, jog, nurodydama tėvo elektroninio pašto adresą, dėl skubėjimo padarė klaidą. Aplinkybė, kad M. S. per klaidą nurodė netinkamą tėvo elektroninio pašto adresą, nelaikytina vaiko teisių ar jo interesų pažeidimu. M. S. nurodė, kad ji elektroniniu paštu senajai mokyklai ir vaiko tėvui pranešė, jog atsisako senosios ugdymo įstaigos ir vaikas eis į kitą lietuvišką ugdymo įstaigą. J. B. neišreiškė pageidavimo dalyvauti rugsėjo pirmosios šventėje, todėl apie tai, kur ši šventė vyks, nepranešė. Apie tai, kad po šventės vaikas grįš su motina, tėvas buvo informuotas žinute dar vežant vaiką į šventę. Šiuo atveju būtų galima sutikti su tuo, kad vaiko motina galėjo išsamiau tėvui paaiškinti, kurioje vietoje vyko vaiko rugsėjo pirmosios šventė, tačiau, motina paaiškino, kad J. B. neišreiškė pageidavimo dalyvauti šventėje, todėl ir nebuvo pranešta iš anksto, kur ji vyks.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog negalima bet kokius konfliktus vertinti kaip administracinį nusižengimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas ir pan. Šiuo atveju vaiko motina nurodė, kad vaikas sunkiai kalba lietuviškai ir reikia pakeisti ugdymo įstaigą, lankyti logopedo užsiėmimus, lankyti būrelius, apie šias aplinkybes buvo bendrauta su vaiko tėvu, vis tik šis kategoriškai buvo prieš. Ugdymo įstaiga buvo pakeista dėl vaiko gerovės ir jo interesų.
21. Institucijos vyriausioji specialistė pabrėžia, kad vaiko motina niekada nedraudė vaikui bendrauti su tėvu, stengėsi palaikyti jų ryšį, nuolat primena, jog abu tėvai jį labai myli, kad abiem tėvams jis yra labai svarbus. Šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad M. S. netinkamai įgyvendino motinos valdžią pasirenkant vaiko ugdymo įstaigą, taip pat riboja tėvo bendravimą su vaiku. Priešingai vaiko motina stengėsi rūpintis vaiko teisėmis, stengėsi integruoti jį į visuomenę, kad vaikas gyvendamas Lietuvoje galėtų laisvai bendrauti lietuvių kalba su draugais, galėtų taisyklingai skaityti ir rašyti. Nėra jokių duomenų, kad ugdymasis lietuvių kalba lietuvių mokykloje ribotų J. B. galimybes bendrauti su vaiku. Be to, iš abiejų tėvų pasisakymų matyti, kad vaikas laisvai bendrauja angliškai, nuo mažens bendravo su tėvu anglų kalba. Nebuvo gauta duomenų, kad pasirinkta nauja ugdymo įstaiga, jos aplinka neatitiktų vaiko poreikių ar keltų grėsmę vaiko interesams.
22. Institucijos vyriausiosios specialistės įsitikinimu, iš vaiko tėvo dėstomų argumentų matyti, kad jis labiausiai rūpinasi tik savo interesais, juos laiko prioritetiniais, tačiau visiškai nevertina realių problemų, kurios kyla vaiką ugdant tik anglų kalba ir su kokiais sunkumais susiduria bei susidurs vaikas tolimesniame ugdymo procese. Vaiko tėvas teigia, kad ugdymo įstaigos pakeitimas pažeistų jo teises, nes jis nebegalėtų susikalbėti su vaiku, vaikas nebesusikalbėtų su jo giminaičiais, vis tik lygiai taip pat esama situacija pažeidžia motinos interesus, nes vaikas su ja ir jos giminaičiais nekalbėjo lietuviškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.
23. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo arba panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovė advokatė tikina, kad nagrinėjamu atveju M. S. privalo būti patraukta atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes ji, nesuderinusi su vaiko tėvu J. B. ir jam prieštaraujant, pakeitė vaiko ugdymo įstaigą, netinkamai nurodydama pareiškėjui naują vaiko ugdymo įstaigą, sutrukdė jam dalyvauti vaiko rugsėjo pirmosios šventėje bei tą dieną bendrauti su vaiku tuo metu, kai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį tėvas turėjo tokią teisę, tokiu būdu netinkamai įgyvendino motinos valdžią. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. S. veiksmais buvo pažeistos CK 3.155 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taip pat nebuvo laikomasi CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Buvo pažeistos ir CK 3.156 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, neatsižvelgiant į šioje normoje nurodytas aplinkybes.
24. Apeliacinės instancijos teismui yra visiškai akivaizdu, kad tarp J. B. ir M. S. buvo kilęs ginčas dėl ugdymo įstaigos, kurią turėtų lankyti jų bendras vaikas. Administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad vaiko ugdymo įstaiga motinos iniciatyva buvo pakeista be J. B. sutikimo, jam prieštaraujant. Vis tik, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nurodytas faktas neleidžia daryti išvados, kad M. S. nepanaudojo motinos valdžios ar ją panaudojo priešingai vaiko interesams. Teigtina, kad ginčas dėl ugdymo įstaigos, kurią turi lankyti vaikas, iš tikrųjų yra susijęs su tėvų subjektyviu vertinimu, kurios ugdymo įstaigos lankymas labiau atitinka vaiko interesus, t. y. kiekvieno iš tėvų siūlomas variantas atitinka vaiko interesus, tačiau skiriasi jų pozicijos, kuris iš variantų yra vaikui naudingesnis, o ne su vaiko interesų ar teisių ignoravimu vienu ar kitu atveju, kas rodytų tėvų valdžios nepanaudojimą ar jos panaudojimą priešingai vaiko interesams.
25. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju vaiko tėvai administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laikotarpiu nesugebėjo išspręsti ginčo dėl vaiko ugdymo įstaigos, kurios lankymas labiausiai atitiktų vaiko interesus, parinkimo bendru sutarimu. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvo sprendžiami ir klausimai, susiję su ugdymo įstaiga, kurią turėtų lankyti J. B. ir M. S. bendras vaikas. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė J. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti M. S. nekeisti vaiko ugdymo įstaigos be vaiko tėvo sutikimo, užtikrinant, kad vaikas toliau lankys VšĮ (duomenys neskelbtini). Aptariamoje nutartyje buvo konstatuota, kad J. B. neįrodė, jog, pakeitus vaiko ugdymo įstaigą, bus pažeisti vaiko interesai ar teisės. Įstaigos, kurioje ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba, niekaip nepažeidžia vaiko teisių, netrukdo vaikui ir tėvui bendrauti anglų kalba. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galimai galėtų pažeisti vaiko teisėtus interesus, t. y. mokytis lietuvių kalbą, kurios mokėjimo lygis neatitinka vaiko amžiaus, tuo pačiu motinos bei artimųjų iš jos pusės teises bendrauti su vaiku gimtąja kalba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iš esmės tokiais pačiais argumentais atmetė analogišką J. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad vaiko ugdymo įstaiga yra VšĮ (duomenys neskelbtini), ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu. Tokį patį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi, įvertinęs ir naujus J. B. pateiktus duomenis, taip pat atmetė. Atskirieji skundai dėl aptartų trijų pirmosios instancijos teismo nutarčių buvo atmesti atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 26 d. ir 2024 m. sausio 11 d. nutartimis, kuriuose buvo pritarta pirmosios instancijos teismo padarytam duomenų vertinimui bei išvadoms. Taigi teismai civilinės bylos nagrinėjimo metu net šešis kartus konstatavo, kad, motinos iniciatyva pakeitus vaiko ugdymo įstaigą, vaiko teisės ir interesai niekaip nebuvo pažeisti. Tvirtinti, kad aptartais teismų procesiniais sprendimais negalima remtis, nėra pagrindo, nes juose buvo įvertintos konkrečiu metu egzistavusios faktinės aplinkybės, kurios buvo ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, vis dar yra reikšmingos, sprendžiant, ar susidariusi situacija atitinka vaiko interesus. Čia pastebėtina, kad tvirtinti, jog vien vaiko ugdymo įstaigos pakeitimas nesant bendro tėvų sutarimo, tik motinos iniciatyva, neatitinka vaiko interesų, pažeidžia vaiko teises, yra nelogiškas, nes tuo atveju, jeigu sprendimas pakeisti vaiko ugdymo įstaigą būtų priimtas bendru tėvų sutarimu, situacija iš esmės nesikeistų.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp M. S. ir J. B. kilęs ginčas dėl ugdymo įstaigos, kurią turėtų lankyti jų bendras vaikas, buvo išspręstas jiems sudarius taikos sutartį, kuri, nenustačius prieštaravimų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nenustačius, jog ji galėtų pažeisti šalių, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi (nutartis yra įsiteisėjusi). M. S. su J. B. susitarė ir dėl to, kad 2024/2025 ir 2025/2026 mokslo metais (iki 2026 m. birželio 30 d.) vaikas lankys motinos sprendimu parinktą ugdymo įstaigą, todėl vaiko pagrindinė ugdymo kalba 2024/2025 ir 2025/2026 mokslo metais bus lietuvių kalba. Taip pat jie susitarė, kad vaiko motina 2024/2025 ir 2025/2026 mokslo metams turi teisę pasirašyti sutartį su ugdymo įstaiga vienašališkai, be tėvo sutikimo, suderinimo su juo ir parašo ant sutarties. Taigi yra akivaizdu, kad pats pareiškėjas iš esmės sutiko, jog vaiko ugdymas lietuvių kalba motinos parinktoje ugdymo įstaigoje neprieštarauja vaiko interesams, o iš tikrųjų juos atitinka.
27. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovės advokatės teiginiu, kad vaiko ugdymo įstaigos pakeitimas pareiškėjui buvo visiškai netikėtas, jis neturėjo galimybės į ugdymo įstaigos pakeitimą sureaguoti įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, jog apie vaiko ugdymo įstaigos pakeitimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu ir civilinėje byloje 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie faktai rodo, kad J. B. turėjo galimybę tinkamai reaguoti į vaiko motinos veiksmus ir šia galimybę pasinaudojo. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantis J. B. elektroninio laiško, siųsto 2023 m. kovo 5 d., turinys leidžia teigti, kad pareiškėjui apie motinos ketinimus keisti vaiko ugdymo įstaigą buvo mažiausiai žinoma nuo 2023 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 63)
28. Iš M. S. paaiškinimų matyti, kad vaikas susidūrė su problemomis bendraujant su kitais vaikais bei suaugusiais lietuvių kalba, vaikas pradėjo vengti bendrauti šia kalba, todėl, siekiant užtikrinti vaiko interesus, kad jis geriau integruotųsi į valstybės, kurioje gyvena nuo gimimo, visuomenę, buvo nuspręsta pakeisti vaiko lankytą ugdymo įstaigą į kitą ugdymo įstaigą, kurioje ugdoma lietuvių kalba (t. 1, b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. S. argumentai dėl ugdymo įstaigos pakeitimo yra racionalūs, pagrįsti realiais vaiko poreikiais (bendravimo, sveikatos, saugumo ir kt.), todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog ugdymo įstaigos pakeitimas kaip nors prieštaravo vaiko interesams ar pažeidė jo teises. Čia pastebėtina, kad M. S. teiginį, kad vaikas susidūrė su problemomis bendraudamas lietuvių kalba, akivaizdžiai patvirtina kalbos įvertinimo išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog beveik šešerių metų vaiko kalbos amžius (lietuvių kalba) atitiko maždaug 2-2,5 metų vaiko kalbos amžių (t. 1, b. l. 99). Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ugdymo įstaigoje, kurią vaikas lankė iki 2023 m. rugsėjo 1 d., nebuvo pasiekti visi vaiko, kuris gyvena Lietuvoje ir kurio tėvai yra skirtingų tautybių, poreikius atitinkantys rezultatai. Tuo pačiu konstatuotina, kad vaiko ugdymas lietuvių kalba neleidžia daryti išvados, jog bus ribojamos vaiko, kuris pagal byloje užfiksuotus duomenis pakankamai laisvai bendrauja anglų kalba, su tėvu. Kita vertus, tėvas, siekdamas sustiprinti ryšį su vaiku, turi teisę ir pats mokytis lietuvių kalbos.
29. Apeliaciniame skunde tikinama, kad vaiko atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos, draugų, mokytojų, prie kurių jis priprato per trejus metus, kol lankė abiejų tėvų parinktą ugdymo įstaigą, reiškia vaiko interesų pažeidimą. Su tokiu nepagrįstu bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiu nėra pagrindo sutikti. Be jokių abejonių aplinkos pasikeitimas yra susijęs su didesniu ar mažesniu stresu net ir suaugusiam asmeniui, vis tik tokia aplinkybė nėra savaime pagrindas tvirtinti, kad kaip nors yra pažeidžiamos asmens teisės bei teisėti interesai. Sunkumai, iššūkiai bei frustruojančios situacijos, su kuriais susiduriama siekiant net ir pozityvių tikslų, yra kiekvieno asmens, nepriklausomai nuo jo amžiaus, kasdieninio gyvenimo dalis ir, kaip jau buvo minėta, savaime nėra pagrindas konstatuoti egzistuojant kokį nors teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ugdymo įstaigos pakeitimas buvo nulemtas objektyvaus poreikio, aptarto šio procesinio sprendimo 28 pastraipoje, todėl tam tikro streso, kurį įveikti vaikui privalo padėti abu tėvai, atsiradimas niekaip nepatvirtina kokių nors vaiko teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš psichologės informacijos, kuri buvo pateikta 2023 m. spalio 24 d., apie vaiko psichologinę būseną matyti, jog vaiko gerai būsenai yra reikšmingas stabilumas, apibrėžtumas, kurio trūkumą visų pirma lemia tarp tėvų egzistuojantys nesutarimai, jų skyrybos (t. 2, b. l. 15-16). Taigi teigtina, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis vaiko psichologinę būseną, yra tėvų skyrybos bei nesutarimai, o ne ugdymo įstaigos pasikeitimas. Tokios išvados nekeičia ir psichologės informacijoje, kuri buvo pateikta 2023 m. spalio 24 d., apie vaiko psichologinę būklę užfiksuoti duomenys, susiję su galimais sunkumais, su kuriais vaikas susiduria naujojoje ugdymo įstaigoje (t. 2, b. l. 18). Kita vertus, šioje informacijoje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog vaiko būklės pasikeitimus lėmė būtent ugdymo įstaigos pakeitimas.
30. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad vykusio civilinio proceso metu Institucijos atstovė išreiškė poziciją, jog vaiko interesus atitinka tęsti ugdymą mokykloje, kurią vaikas lanko nuo trejų metų. Vis tik, kaip jau buvo aptarta šio procesinio sprendimo 25 pastraipoje, tokiai pozicijai nepritarė teismai. Kita vertus, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad nauja ugdymo įstaiga neatitinka vaiko poreikių, tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjo atstovė. Tvirtinti, kad Institucijos atstovai, aptardami vaiko situaciją su pačiu vaiku, kai vaikas nurodė, jog naujoje ugdymo įstaigoje jam patinka, gavo netikslią, faktinės situacijos neatitinkančią, informaciją, vaiko išsakytai pozicijai galimai turėjo įtakos vaiko motina, nėra pagrindo. Čia pastebėtina, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintos J. B. ir M. S. sutarties turinio matyti, kad susitarimas dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo vienasmeniškai negali būti sprendžiamas net ir remiantis pakitusiais vaiko norais, kas tik patvirtina, jog abiem tėvams yra suprantama, kad vaiko norai, nors ir turi būti vertinami, tačiau negali būti suabsoliutinami.
31. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to nekilo jokių ginčų, kad J. B. nedalyvavo vaiko mokslo pradžios šventėje, kuri vyko 2023 m. rugsėjo 1 d. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad tokia situacija susidarė išskirtinai dėl M. S. kaltės, jos tyčinių veiksmų ar neveikimo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio J. B. ir M. S. susirašinėjimo, vykusio 2023 m. rugsėjo 1 d., trumposiomis žinutėmis turinio matyti, kad J. B. 08.36 val. buvo informuotas, jog motina su vaiku vyksta į mokyklą. J. B. 08.38 val. M. S. prašė nevesti vaiko į mokyklą, kol teisme nebus išnagrinėtas skundas (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio prašymo vykdymas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams). J. B. 08.42 val. nurodė, kad jis nori dalyvauti rugsėjo pirmosios šventėje, klausė, kada ir kur ji vyks. M. S. 09.15 val. nurodė adresą, kur yra vaiko ugdymo įstaiga (t. 1, b. l. 69-70). Šio susirašinėjimo turinys rodo, kad J. B. iš tikrųjų pats iš anksto nesidomėjo, kokią ugdymo įstaigą jo vaikas pradės lankyti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., siekė, jog motina nevestų vaiko į ugdymo įstaigą. J. B. tik supratęs, kad jo pretenzijos nebus prioritizuojamos, išreiškė norą atvykti į naują vaiko ugdymo įstaigą. Pastebėtina, kad tokį norą pareiškėjas išreiškė prieš pat šventinį renginį, kuris prasidėjo 08.45 val. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susidariusią situaciją, konstatuoja, kad visiškai natūralu, jog vaiko motina, 2023 m. rugsėjo 1 d. prieš pat šventės pradžią ir jos metu buvo susitelkusi į vaiką, kuriam buvo skirtas renginys, bei rūpinimąsi vaiku, o ne į brandaus amžiaus vyro besikeičiančius įnorius ir bendravimą su juo. Taip pat pastebėtina ir tai, kad iš M. S. rašytinių paaiškinimų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, jog J. B. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytos galimybės susitikti ir leisti laiką su vaiku net anksčiau nei nustatyta 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (t. 1, b. l. 96). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog M. S. kokiu nors būdu siekė apriboti ar apribojo tėvo bendravimą su vaiku.
32. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika laikoma administraciniu nusižengimu, kai ji ne tik formaliai atitinka konkrečiame ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad M. S. veiksmai nei formaliai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymius, nei gali būti vertinami kaip pavojingi.
33. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. B. atstovės advokatės apeliacinis skundas nėra tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis yra paliktina nepakeista. Konstatavus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, prašymas pareiškėjo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo J. B. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.
Pareiškėjo J. B. atstovės advokatės prašymo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.