Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, jam skirta 60 MGL (2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) eurų) dydžio bauda. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. O. priteista 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo patirtos 1252,5 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš V. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. O. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą: jis, 2017 m. sausio 3 d., apie 10.30 val., būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš mažametį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sugriebė jį už striukės iš priekio ties krūtine, kilstelėjo bei ranka prispaudė prie automobilio, dėl ko pastarajam ėmė trūkti oro, po to tampė šį, ranka sugriebė už nukentėjusiojo striukės gobtuvo bei jį nutraukė. Dėl tokių smurtinių V. O. veiksmų D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas bei išsivystė ūminė reakcija į stresą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. O. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 60 MGL bauda, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. O. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos T. O. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą įstatymo numatytose ribose ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant apeliantas atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Nurodoma, kad apelianto pozicija nuo pat pradžių, t. y. nuo pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, iki parodymų teisme davimo išliko vienoda ir nuosekli. Apeliantas tiek nuo pradžių, tiek ir vėliau neneigė ir patvirtino sugriebęs berniuką už striukės, išsamiai nurodė aplinkybes, kuriomis tai įvyko bei apibūdino kilusio konflikto eigą, detalizavo savo veiksmus. Pasak apelianto, tai, kad jis nurodė iš esmės kitaip suvokiantis savo veiksmų galimas pasekmes, o taip pat neturėjęs tikslo žaloti vaiko (tik siekė jį sudrausminti, parodyti, jog nevalia rodyti nepagarbą vyresnio amžiaus žmonėms), nereiškia, kad apeliantas tokiu būdu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pažymima, jog apeliantas ne tik nurodė pripažįstantis, kad paėmė nepilnametį vaiką už striukės ir pritraukė jį prie savęs, tačiau taip pat išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos.

2.3. Pažymima, kad nors apeliantas nurodė, jog nemano, jog savo veiksmais jis galėjo sukelti nukentėjusiajam skausmą ir tokiu būdu padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, tai negalėjo būti tapatinama su kaltės neigimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nuo pat pradžių bendradarbiavo su teisėsauga, išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes ir situaciją apibūdino taip, kaip pats subjektyviai ją suvokė.

2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo pradžių neneigęs įvykusios konfliktinės situacijos, apeliantas siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau jo motina, būdama įstatyminė nukentėjusiojo atstovė, išreiškė kategorišką nesutikimą, kurio apeliantas negalėjo įtakoti ar pakeisti.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas (neturi galiojančių nuobaudų), savo kaltę dėl įvykio pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padaryto poelgio, turėjo tikslą ir realiai bandė taikytis su nukentėjusiuoju, davė nuoseklius parodymus ir kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl savo veiksmų. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog prieš šios nusikalstamos veikos įvykdymą apeliantas būtų padaręs kitų veikų ar jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors kiti ikiteisminiai tyrimai, kas, pasak apelianto, leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje, atleidus apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodoma, kad jokių sunkių ar išliekamojo pobūdžio pasekmių dėl įvykio nenustatyta. Pažymima, kad apeliantas nuolatinai negyvena šalia nukentėjusiojo, kas iš esmės rodo, jog ateityje mažai tikėtini judviejų susitikimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis du mažamečius vaikus, reikalaujančius išlaikymo ir pastovaus rūpinimosi bei priežiūros jais.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apelianto motina, teikusi prašymą perduoti jos sūnų pagal laidavimą, yra gerai charakterizuojama, jos ryšys su apeliantu yra glaudus, o jos žodis apeliantui turi svarią reikšmę.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Aivaras Gilys prašo atmesti V. O. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš V. O. nukentėjusiojo turėtas advokato pagalbos išlaidas už šio atsiliepimo surašymą - 242 eurų. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistasis savo kaltės nė karto visiškai taip ir nepripažino. Nurodoma, jog nuteistasis nuoširdžiai nesigaili, tai patvirtina aplinkybė, kad iki pat baigiamųjų kalbų nuteistasis nebuvo bent jau deklaratyviai atsiprašęs nukentėjusiojo nei tiesiogiai, nei per jo tėvus. Nuteistasis nieko nėra atlyginęs iš to, ką priteisė pirmosios instancijos teismas.

4. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendis dalyje dėl V. O. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį naikintinas baudžiamąją bylą dėl šios veikos V. O. atžvilgiu nutraukiant ir V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama V. O. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant V. O. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik V. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo mamos T. O. glaudus ryšys su apeliantu sudarys pagrindą V. O. ateityje neprasižengti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. O. ir jo motina T. O. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės motinos T. O. atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaltinamojo ir jo motinos pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, todėl juos paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje išsakytus argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Iš bylos matyti, kad V. O. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad V. O. neteistas, nors administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 51-52), psichiatrinėje, priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 2, b. l. 45-48), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 190). Duomenų, kad po nusikalstamos veikos būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, nėra, kas leidžia konstatuoti, jog V. O. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų. Duomenų apie V. O. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra, kas sudaro pagrindą manyti, kad V. O. padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba elgesį koreguoti tinkama linkme.

9. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtinus prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės akcentavo tai, kad kaltinamasis savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino tik iš dalies. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad V. O. jam inkriminuotos veikos padarymo esmines aplinkybes pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, savo pozicijos jis nekeitė ir apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, jog sugriebė berniuką už striukės. Pastebėtina, kad V. O. pirmosios instancijos teisme išreikšta nuomonė, jog nuo jo paėmimo už striukės, berniukui negalėjo trūkti oro, nemano, jog savo veiksmais galėjo D. K. sukelti ūminę reakciją į stresą, nereiškia, jog jis nepripažįsta savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po įvykio atvykusiems pareigūnams V. O. nurodė, jog sugriebė D. K. už striukės, paaiškino, jog daugiau taip nesielgtų (t. 1, b. l. 5). V. O., ne tik nurodė, jog paėmė vaiką už striukės ir prisitraukė prie savęs, tačiau ir išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos (t. 3, b. l. 12-13). Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. O. iš esmės sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, tačiau leido teismui spręsti dėl jo dydžio (t. 3, b. l. 37). Iš bylos duomenų matyti, jog V. O. dirba. V. O. sutiko atlyginti žalą, tokiu būdu, yra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

11. Įvertinusi aukščiau išdėstytas tiek V. O. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija neabejoja, jog V. O. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje V. O. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjant byla apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta T. O., kuri parodė, kad su sūnumi bendrauja, gyvena nuosavame name. T. O. visada randa bendrą kalbą su sūnumi, jų ryšys glaudus. Ji įsipareigojo rūpintis sūnaus V. O. elgesiu ir užtikrinti, kad jis ateityje neprasižengtų. Byloje yra duomenys apie laiduotoją – T. O. pažyma iš darbovietės ir charakteristika, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį bei duomenys iš administracinių nusižengimų registro (t. 2, b. l. 183-189). Kaip matyti iš bylos duomenų, T. O. dirba, gerai charakterizuojama, neteista, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos. Be to, teismui patvirtino, kad palaiko artimus ryšius su asmeniu, už kurį laiduos ir nori daryti jam teigiamą įtaką. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. O. tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo.

14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, V. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį T. O. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą V. O. atžvilgiu nutraukiant.

15. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, V. O. asmenybę ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus tinkama poveikio priemonė kaltininkui.

16. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Aivaras Gilys prašo priteisti iš V. O. nukentėjusiojo turėtas advokato pagalbos išlaidas už šio atsiliepimo surašymą - 242 eurų. Kadangi baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas atleisti V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. O. atžvilgiu nutraukti, prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuo V. O. (V. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, panaikinti, vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. O. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be užstato. Baudžiamąją bylą V. O. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato Aivaro Gilio prašymo dėl advokato išlaidų priteisimo netenkinti.