Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-07-09 iki 2016-01-08, iš D. Š. priteista nukentėjusiajai E. J. - 90 eurų turtinei ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai -37,60 eurų žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2014-02-23, apie 21.40 val., viešoje vietoje - prie Pašilaičių g. 13, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad be priežasties iš nugaros priėjęs prie E. J., kairės rankos delnu užčiaupė E. J. burną, po ko dešine ranka apkabinęs per juosmenį tempė nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant nugaros, po ko jis nukentėjusiąją E. J. užgulė savo kūnu, o nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos ir bandant išsivaduoti, suėmė pastarosios abi rankas į savo vieną ranką ir spausdamas jas prie nukentėjusiosios krūtinės, kita ranka uždengė nukentėjusiosios E. J. burną, po ko nukentėjusiajai įkandus jam (D. Š.) į ranką, kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajai į veidą, taip pastarajai padarydamas kraujosruvas kaktos dešinės pusėje ir apie dešinę akį, linijinį nubrozdinimą kairėje pažandinėje srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, grumtynių metu nuplyšo E. J. palto kapišonas, dėl ko padaryta 60 eurų turtinė žala, po ko D. Š. paėmė nuo žemės nuo rankenos dėl grumtynių nutrūkusį, nukentėjusiajai priklausantį rankinuką, 30 eurų vertės, ir jį apžiūrėjęs numetė ant žemės, bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo įžūliais veiksmais D. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė įskaityti D. Š. suėmimo vykdant Europos arešto orderį laiką nuo 2015-09-08 iki 2016-01-08.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

D. Š. padarė nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Pažymėtina, jog jis yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas net devynis kartus, baustas administracine tvarka. Apeliantui už anksčiau padarytas nusikaltimas veikas buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmė, ir areštas, ir bauda, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, kas rodo jo antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų D. Š. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iki suėmimo dirbo, tačiau duomenų, kad jam šiuo metu yra išsaugota darbo vieta, nėra. Atsižvelgiant tiek į šias aplinkybes, tiek ir į apelianto paaškinimus dėl jo socialinės padėties, kolegija sprendžia, kad D. Š. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, taip pat jos dydis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad D. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę nuteistajam į tai atsižvelgė. Taigi, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą D. Š. skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam D. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežta arba neteisinga ir ją švelninti nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad nuteistojo D. Š. nusikalstamų veiksmų pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. J. sveikata, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai atsiradusią neturtinę žalą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajai E. J. iš D. Š. priteistas neturtinės žalos dydis juos atitinka. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas E. J. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertybinių kriterijų visuma vadovavosi, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, buvo taikytos tinkamai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, įvertino nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji E. J. dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį stresą ir emocinį sukrėtimą, pasekmes jaučia iki šiol. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismas nustatė tinkamą sumą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors D. Š. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau ji įvykdyta smutiniais veiksmais, dėl užpuolimo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes iki šiol bijo vaikščioti tamsiu paros metu. Pažymėtina, jog nukentėjusioji E. J. civiliniu ieškiniu prašė iš nuteistojo priteisti 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, sumažino nukentėjusiosios prašomą sumą iki 800 eurų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dar labiau mažinti nukentėjusiajai E. J. priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Vertindamas prokuroro baigiamosiose kalbose išsakytą prašymą įskaityti D. Š. suėmimo vykdant Europos arešto orderį laiką apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad

pagal BPK 320 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroro nurodyto suėmimo laiko įskaitymo klausimas nuteistojo apeliaciniame skunde nekeliamas, o prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios iunstancijos teismo nuosprendžio nėra paduotas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroro prašymas įskaityti suėmimo vykdant Europos arešto orderį laiką buvo pateiktas nagrinėti pirmosios instancijos teismui po ginčijamo nuosprendžio priėmimo, jo sprendimas numatytas po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kas atitinka BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, tad šiuo metu apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nespręstinas ir dėl jo nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.