Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2014-02-23 apie 21.40 val., viešoje vietoje – prie Pašilaičių g. 13, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad be priežasties iš nugaros priėjęs prie E. J., kairės rankos delnu užčiaupė E. J. burną, po ko dešine ranka apkabinęs per juosmenį tempė nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant nugaros, po ko jis nukentėjusiąją E. J. užgulė savo kūnu, o nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos ir bandant išsivaduoti, suėmė pastarosios abi rankas į savo vieną ranką ir spausdamas jas prie nukentėjusiosios krūtinės, kita ranka uždengė nukentėjusiosios E. J. burną, po ko nukentėjusiajai įkandus jam (D. Š.) į ranką, kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajai į veidą, taip pastarajai padarydamas kraujosruvas kaktos dešinės pusėje ir apie dešinę akį, linijinį nubrozdinimą kairėje pažandinėje srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, grumtynių metu nuplyšo E. J. palto kapišonas, dėl ko padaryta 60 eurų turtinė žala, po ko D. Š. paėmė nuo žemės nuo rankenos dėl grumtynių nutrūkusį, nukentėjusiajai priklausantį rankinuką, 30 eurų vertės, ir jį apžiūrėjęs numetė ant žemės, bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo įžūliais veiksmais D. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisme dėl pareikšto kaltinimo pagal LR BK 22 str. 180 str. 1 d. kaltinamasis D. Š. nepripažino ir parodė, kad nesiruošė plėšti panelės. Prieš tai jis, D. Š. patyrė stresą, nelabai atsimena. Tos panelės neatsimena. Jam, D. Š. pasirodė, kad panelė jo atžvilgiu kažką pasakė ir norėjo pastarąją pamokyti. Jis, D. Š. nematė jokio liudytojo, jis niekur nebėgo. Jis, D. Š. pasakė panelei: „Tylėk ar nesimaivyk“, nesiruošė nieko plėšti. Pasak D. Š., praėjo du metai, neatsimena ką panelė pasakė. Jis, D. Š. ėjo, nebuvo nuotaikos, jam atrodė, kad jį pažemino. Panelė ėjo takeliu ir pereidinėjo gatvę, ir pasirodė, kad pastaroji jam, D. Š. kažką parodė. Panelė ėjo, jis, D. Š. pastarąją pastvėrė ar tai už kapišono, ar striukės ir gavosi susistumdymas. Jis, D. Š. užkrito ant panelės, krestelėjo pastarąją. Pradėjo tampytis, panelė pradėjo priešintis ir rėkti ir užkrito ant pastarosios. Kol tampėsi, jam, D. Š. iškrito telefonas, panelei iškrito ar tai rankinė. Jis, D. Š. dar ją paėmė, pažiūrėjo ir numetė. Jam, D. Š. dar pirštas skaudėjo. Jis, D. Š. pagalvojo, kad rankinė jo daiktas, rankinė panelės buvo nedidelė, jis paėmė rankinę, kai panelė kėlėsi, jis numetė rankinę link panelės. Pasak D. Š., neprisimena ką jam panelė pasakė, atrodo, mergina jam sakė: „Nesišvaistyk“, neprisimena. Jo, D. Š. telefonas yra „Nokia“, kai iškrito jo telefonas, jis pasiiminėjo, pamatė panelės rankinuką ir jį pakėlė. Jie tampėsi su mergina. Mergina buvo su paltuku. Kol tampėsi, atsidūrė nuokalnėje. Prasidėjo viskas ant šaligatvio. Nepastebėjo žmonių. Po konflikto nematė nieko, mergina šaukė ar tai atsikabink, ar padėkite, ar gelbėkite. D. Š. teigimu, turtinę žalą pripažįsta, bet nematerialinę žalą ne. Jis, D. Š. buvo visą laiką Danijoje, grįžta ir uždaro į kalėjimą ir panelė pradeda bijoti, kai jis uždarytas į kalėjimą. Jis, D. Š. išvažiavo 2014-08-02, įvykis buvo 2014-02-23, nutraukė bylą dėl kurios buvo suimtas. Jo, D. Š. gyvenimas pasikeitė ne į gerą, jo tėvas paralyžiuotas 2 metus. Kai jį, D. Š. sulaikė sužinojo, kad yra paieškomas, jei būtų žinojęs, būtų sugrįžęs, dirba oficialiai. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo D. Š. papildomai paaiškino, kad buvo susinervinęs, nebuvo jokio tikslo, „pavažiavo stogas nuo susikaupusių problemų“, kažką pasakė, parodė, pagalvojo, kad išsidirbinėja. Tuo metu turėjo skolų, pardavė automobilį. Pusę metų nekaltai praleido kalėjime, 2014-02-06 išleido. Įvykis buvo vasario 23 d., tuo metu buvo susipykęs su pusbroliu, dėl tėvo turėjo problemų. Ant daktaro buvo supykęs, kad blogai padarė operaciją. Jo, D. Š. motina mirusi. Po to, tėvas į avariją papuolė. Su drauge pragyveno 9 metus ir išsiskyrė. Motyvo neturėjo apiplėšti, turi iš ko gyventi, padeda teta. Pasak D. Š., jo nukentėjusioji nepažinojo, jis jokių savo veiksmų neplanavo, jam ekspromtu viskas gavosi, pradėjo tampytis, žmogus gynėsi, buvo grumtynės ar susitampymas. Nukentėjusioji jam, D. Š. kažką pasakė, jis norėjo už burnos paimti, pastaroji įkando ir trenkė jai per veidą. Teisėjai pranešus, kad jo padaryta veika gali būti kvalifikuojama ir pagal kitą BK straipsnį, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaltinamasis D. Š. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, be priežasties padarė nukentėjusiajai lengvą kūno sužalojimą.

Kaltinamajam D. Š. buvo surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymo.

Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015).

Teismo vertinimu, šiuo atveju smurto panaudojimas viešoje vietoje prieš asmenį, be priežasties, buvo nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas, įžūliais veiksmais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasis kaltinamasis D. Š. priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms. Tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir nėra susiję su nukentėjusiosios turto pagrobimu.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad D. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad be priežasties iš nugaros priėjęs prie E. J., kairės rankos delnu užčiaupė E. J. burną, po ko dešine ranka apkabinęs per juosmenį tempė nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant nugaros, po ko jis nukentėjusiąją E. J. užgulė savo kūnu, o nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos ir bandant išsivaduoti, suėmė pastarosios abi rankas į savo vieną ranką ir spausdamas jas prie nukentėjusiosios krūtinės, kita ranka uždengė nukentėjusiosios E. J. burną, po ko nukentėjusiajai įkandus jam (D. Š.) į ranką, kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajai į veidą, taip pastarajai padarydamas kraujosruvas kaktos dešinės pusėje ir apie dešinę akį, linijinį nubrozdinimą kairėje pažandinėje srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, grumtynių metu dėl jo veiksmų nuplyšo E. J. palto kapišonas, po ko D. Š. paėmė nuo žemės nuo rankenos dėl grumtynių nutrūkusį, nukentėjusiajai priklausantį rankinuką, ir jį apžiūrėjęs numetė ant žemės, bei iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo įžūliais veiksmais D. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. D. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad D. Š. viešoje vietoje sumušdamas nukentėjusiąją E. J. padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. D. Š. padarytu nusikaltimu viešoje vietoje naudojant smurtą prieš nukentėjusiąją buvo pasikėsinta ir į žmogaus sveikatą, taip pat nuplėštas E. J. palto kapišonas, sugadintas rankinukas. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 665/14(01) nustatyta, kad kaltinamojo panaudotu fiziniu smurtu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, byloje nustatyta, kad šiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Kaip minėta, tokiais atvejais, pagal visumos ir dalies konkurenciją viešosios tvarkos pažeidimas apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Taigi teismas, vadovaudamasis kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kita bylos medžiaga konstatuoja, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę D. Š., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis teistas 9 kartus, tame tarpe už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre 2000-03-03 konsultuotas, diagnozė: priklausomybės sindromas, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. Š. laisvės atėmimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad D. Š. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime ir sulaikyme (nuo 2015-07-09 iki 2016-01-08). Kadangi D. Š. buvo sulaikytas ir suimtas vykdant Europos arešto orderį šioje byloje, šis laikas turi būti įskaitytas į šiuo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės laiką,

Bausmės pradžia D. Š. skaičiuojama nuo 2016-01-08.

D. Š. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

E. J. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 90 eurų turtinei ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji E. J. pateikdama civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl to, jog grumtynių metu D. Š. nuplėšė nuo jos palto kapišoną jai padaryta 60 eurų turtinė žala, nes turėjo pirkti naują paltą, dėl to, kad D. Š. sugadino rankinuką jai padaryta 30 eurų turtinė žala, bendrai jai padaryta 90 eurų turtinė žalą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, atitinka rinkos vertę, todėl tenkintinas visiškai. D. Š. šioje dalyje ieškinio neginčija.

Nukentėjusioji dėl D. Š. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, ją vertina 2500 eurais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šiuo atveju D. Š. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais įžūliai nukentėjusiąją išgąsdino, dėl ko ši patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė labai didelį stresą, nes buvo užpulta tamsiu paros metu, iš nugaros pusės, tik praeivio dėka pavyko išvengti rimtesnių pasekmių, tačiau iki šiol ji bijo vaikščioti vakarais, eidama dairosi aplinkui, jaučia nuolatinę baimę, vaikščiojant gatvėse tamsiu paros metu. D. Š. nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 2500 eurų sumos iki 800 eurų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 37,60 eurų civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog E. J. buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo, neurochirurgo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 37,60 eurų. Nukentėjusiajai paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo priteisti iš D. Š. jo ekstradicijos išlaidas iš Danijos Karalystės (Kopenhagos) – 1212,00 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal galiojančią teisminę praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats nuteistasis. Būtent tai ir yra esminis kriterijus, apsprendžiantis ekstradicijos išlaidų išieškojimą iš ekstradijuoto asmens.

Byloje nustatyta, kad D. Š. iš Lietuvos į Daniją išvyko tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas 2014-02-24 pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., duomenų apie asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, nebuvo, jo, D. Š. atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Byloje nustatyta, kad 2014-12-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo PK KPS buvo gautas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-12-15 pranešimas Nr. 140-S2-1568, kuriame nurodyta, kad vyro, kurio kraujo rasta ant tampono su nuoplova, padaryta 2014-02-23 apžiūrint nukentėjusiosios rankinę, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Š. nutarimu pripažintas įtariamuoju tik 2015-03-16, paieška paskelbta 2015-03-16, kardomoji priemonė suėmimas paskirta 2015-05-28. D. Š. išduotas Europos arešto orderis. Danijos Karalystėje D. Š. sulaikytas 2015-07-09. Procedūros eigoje jis pats pareiškė norą grįžti į Lietuvą jo bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties D. Š. veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. akivaizdžiai žinojo, kad jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Įvertinęs minėtas aptartas aplinkybes bei tai, kad Danijos Karalystėje D. Š. gyveno ir dirbo oficialiai, teismas sprendžia, kad jo ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tamponas su nuoplova, saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 56-59), vokas, kuriame yra D. Š., seilių pavyzdys, saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Bausmės pradžią D. Š. skaičiuoti nuo 2016-01-08.

D. Š. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime (nuo 2015-07-09 iki 2016-01-08) išbūtą laiką.

Priteisti iš D. Š. E. J. 90 eurų turtinei ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš D. Š. 37,60 eurų žalai atlyginti.

Nepriteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos D. Š. ekstradicijos išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra tamponas su nuoplova, saugomą Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 56-59), voką, kuriame yra D. Š., seilių pavyzdys, saugomą Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Bylos antro tomo paskutiniame lape laikomą D. Š. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lukiškių TI-K administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.