Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-763-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
e1-763-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08505-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-763-1151/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08505-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š. (T. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 (penkis) kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme gautas valstybinį kaltinamą baudžiamosiose bylose palaikančio subjekto – prokuroro – pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame T. Š. kaltinamas tuo, kad T. Š. 2022-03-12, apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, priėjęs prie Nerūdininkų g. 7, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav., aikštelėje stovinčio automobilio „Peugeot 307“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio I. M., kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo jo (T. Š.) sutuoktinė E. Š., atidaręs automobilio vairuotojo dureles, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka savo sutuoktinei E. Š. į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į pilvą. Tokiais savo veiksmais T. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sutuoktinei (nukentėjusiajai) E. Š..

2. Kaltinamasis T. Š. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad su E. Š. santuokoje gyvena 5 metus, augina du vaikus. 2022-03-12 namuose vartojo alkoholį, kai sutuoktinė pradėjo priekaištauti jam (T. Š.) dėl neištikimybės. Konflikto metu E. Š. išėjo iš buto, nuėjo ir atsisėdo į kieme, aikštelėje, stovintį automobilį „Peugeot 307“. T. Š. priėjęs prie automobilio atidarė vairuotojo dureles bei būdamas piktas sudavė E. Š. ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į pilvą.

3. Be kaltinamojo T. Š. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji E. Š. 2022-03-12 apklausos metu parodė, kad 2022-03-12, apie 13 val., nuėjo į savo automobilį pasiimti žiebtuvėlio, kai iš paskos atėjęs neblaivus sutuoktinis pradėjo konfliktuoti ir iš pykčio automobilyje sėdėjusiai E. Š. sudavė smūgius į pilvo ir galvos sritis, taip jai (E. Š.) sukėlė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu, vykusios 2022-03-30 parodė, kad 2022-03-12 ji (E. Š.) pradėjo sutuoktiniui priekaištauti dėl neištikimybės, kilo žodinis konfliktas. Išėjusi į lauką atsisėdo į daugiabučio aikštelėje stovintį automobilį „Peugeot“ ir norėjo išvažiuoti, bet nespėjo, nes priėjęs sutuoktinis atidarė vairuotojo dureles ir tyčia jai (E. Š.) sėdinčiai ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius ranka į pilvą, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Galvoje nuo T. Š. suduotų smūgių iššoko guzas ir paraudo kairys skruostas, į medikus nesikreipė. T. Š. dėl įvykusio konflikto jos (E. Š.) atsiprašė, jam (T. Š.) atleido ir susitaikė, pretenzijų T. Š. neturi;

3.2. liudytoja Eglė Lukšytė apklausos metu parodė, kad 2022-03-12, dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos Raitojo būrio vyr. patruliu Maksimilian Lemešev, apie 13.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie namų (duomenys neskelbtini), sutuoktinis sumušė savo sutuoktinę, moteris prašė pagalbos. Atvykus į vietą iš daugiabučio namo balkono sušuko moteris (E. Š.), kuri pasakė, kad sutuoktinis ją (E. Š.) uždarė balkone. T. Š. paaiškino, kad sutuoktinę balkone uždarė todėl, kad sutuoktinė nešūkautų ir netriukšmautų prie vaikų. E. Š. papasakojo, kad apie 13 val. gyvenamojoje vietoje kilusio žodinio konflikto dėl buitinių priežasčių metu, sutuoktinis išėjęs paskui ją (E. Š.) į kiemą ir jai (E. Š.) atsisėdus į automobilį „Peugeot“, T. Š. konfliktuodamas ir kartodamas, kad eitų pas vaiką, tyčia sudavė rankomis jai (E. Š.) smūgius į pilvą ir galvą, dėl ko jai (E. Š.) skaudėjo. E. Š. parodė viršugalvyje, plaukuotoje galvos dalyje, patinimą (guzą), buvo paraudęs kairys skruostas;

3.3. policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022-03-12 13.20 val. Bendrajam pagalbos centrui neprisistačiusi namo gyventoja pranešė, kad prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), sutuoktinis sumušė sutuoktinę, moteris prašė pagalbos;

3.4. iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu T. Š. 2022-03-12 17.31 val. buvo nustatytas 1,25 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą T. Š. užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už 2022-03-12 padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-03-12 15.00 val. iki 2022-03-14 13.08 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

5. Kaltinamasis T. Š. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti T. Š. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą T. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas T. Š., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis T. Š. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl T. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas kartu su juo (nusikaltimą padariusiu asmeniu) gyvenantis sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą sutuoktinei, t. y. šeimos nariui E. Š..

13. Nustatyta, kad kaltinamojo T. Š. 2022-03-12 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei E. Š.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-03-30, tiek nukentėjusiosios E. Š. 2022-03-13 parodymai bei 2022-03-30 papildomi parodymai, tiek liudytojos parodymai, duoti 2022-03-18, tiek 2022-03-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija bei fotolentelėje esančios nuotraukos, tiek 2022-03-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad T. Š. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

15. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam T. Š. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-03-12 15.00 val. iki 2022-03-14 13.08 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką); nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės apribojimą), būtina individualizuoti skiriamos bausmės dydį.

17. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokuroras siūlo didesnį už sankcijos vidurkį 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti T. Š. tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 6 dalis); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. Š., atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas); dirba; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022-03-13 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs; iš Administracinių nusižengimų 2022-03-17 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesiai laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

19. Nustatyta, kaltinamasis T. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-03-12 15 val. iki 2022-03-14 13.08 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 (dvi) paras. Prokuroras siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

20. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo dienos.

21. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi T. Š. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sutuoktinę E. Š.), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

22. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

23. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, jog kaltinamajam T. Š. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-03-17 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-14 nutartimi skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

24. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį T. Š. kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąsias priemones. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam dokumentui.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą

25. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, taip pat išspręsti klausimus dėl turto konfiskavimo, dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

26. Nustatyta, kad civilinių ieškinių nepareikšta, todėl žalos atlyginimo klausimas neaktualus. Nenustatyta, jog būtų buvę patirta proceso išlaidų. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1 (viena) kompiuterinė laikmena su garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. (T. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. Š. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti jį (T. Š.) tęsti darbą, nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65–66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti T. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-03-12 15 val. iki 2022-03-14 13.08 val. (2 paras), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-03-17 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. Š. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-14 nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – T. Š. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 1 (vieną) kompiuterinę laikmeną su garso įrašau, saugomą prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

T. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (T. Š.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis