Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santykiai tarp ieškovo ir atsakovo yra blogi, atsakovo šeima buvo nepatenkinta, kad ieškovas neatsisakė nuo savo palikimo dalies, atsakovas nebendravo su ieškovu, todėl šalims paveldėjus turtą dalimis negalima buvo susitarti dėl jo padalijimo natūra. Ieškovas neturi galimybės naudotis nurodytais žemės sklypu su pastatais, nes šį turtą valdo atsakovas, raktų nuo šio turto ieškovas neturi ir neturėjo niekada. Atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, o ieškovas turėjo vienintelę – paveldėtą 1 kambario butą, kuris parduotas. Kadangi negalima susitarti dėl žemės sklypo ir statinių atidalijimo, ieškovas priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas savo turima šio turto dalimi realiai nesinaudojo ir nesinaudoja. Ieškovas, neturi kitos gyvenamosios vietos, išskyrus parduotą butą, kurį pardavus nepakanka įsigyti tinkamą gyvenamąjį būstą, tuo tarpu, atsakovas turi ir kur gyventi ir turi pakankamai lėšų yra materialiai geriau aprūpintas nei ieškovas, todėl atsakovas išgali sumokėti ieškovui ½ piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir pastatus. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčo turto bendra vertė yra 40066 Lt, tačiau šio turto reali vertė yra žymiai didesnė, t.y. 140000 Lt, tai patvirtina duomenys iš internetinių svetainių, kurių nuorašai pateikiami su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos, ieškovas prašo atidalinti savo dalį, ieškovui priteisiant kompensaciją.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ieškovui žinoma, ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, šalys - ieškovas J. P. ir atsakovas V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis – po ½ dalį valdo nekilnojamąjį turtą: 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (bendras plotas – 68.74 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (lauko tualetu, šuliniu, stogine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), esančius (duomenys neskelbtini); šį nekilnojamąjį turtą šalys įgijo 2012-07-17 ir 2013-02-01 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 40-44, 77-151).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pareigos įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių.

Tarp šalių ginčo dėl jų turimo bendro turto dalių, t.y., kad abiems šalims priklauso po ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 140000 Lt ir tai grindė duomenimis iš internetinių svetainių alio.lt, skelbiu.lt (b.l.32-36) apie nekilnojamojo turto – sodybų pardavimą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad negali pateikti oficialaus nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, nes neturi tam lėšų. Posėdžio metu ieškovo atstovė neprašė skirti ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, nurodė, kad ekspertizei atlikti reikalingos lėšos, kurių ieškovas neturi. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pagal VĮ Registrų centras duomenis, šalims nekilnojamojo turto vertė siekia apie 39961 Lt (b.l.63-69). Tuo tarpu VĮ Registrų centras duomenimis (b.l. 40-44), šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu) yra: 0,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 20700 Lt, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 17100 Lt, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 976 Lt, pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1050 Lt, pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), -135 Lt, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, stoginės), unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), - 105 Lt, viso nekilnojamojo turto vertė sudaro – 40066 Lt, atitinkamai ½ dalies nekilnojamojo turto vertė – 20033 Lt. Nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas neprašo atlikti nekilnojamojo turto rinkos įvertinimo, todėl teismas gali vadovautis VĮ Registro centras nustatyta rinkos verte.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Taigi, esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm laikytina, jog ieškovo atstovė sutiko, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra tokia, kokia nustatyta VĮ Registrų centro duomenimis (nurodytais aukščiau).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo.

Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šį straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus; CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Atsakymas bet kuriuo iš šių atvejų yra paprastas, kai bendraturtis sutinka gauti kompensaciją pinigais. Tuo tarpu, vadovaujantis sisteminiu nurodytų CK normų aiškinimu, atsižvelgiant į kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, pripažintina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Pripažintina, kad klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios, apylygės, juolab kai vieno ar kelių bendraturčių dalys yra gerokai didesnės už kitų bendraturčių dalis ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 ir kt.).

Taigi, taikant atidalijimo būdą, kai vienai šaliai priteisiama kompensacija pinigais yra privalu motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra nėra įmanomas. Tokių aplinkybių ieškovas net neįrodinėjo ir nepateikė apie tai jokių oficialių įrodymų, o posėdžio metu, ieškovo atstovė, atsikirsdama į atsakovo atstovo argumentus apie tai, tik pažymėjo, jog naudotis name viena virtuve šalims nėra galimybės, neprašo atidalinti natūra, nes toks atidalijimas negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą išreikalauta šalims priklausančio nuosavybės teise nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla nepatvirtina fakto, kad nekilnojamas turtas yra nedalus (b.l.77-151). Reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią dalį nekilnojamojo turto, ieškovas grindė tuo, jog ieškovas savo turima nekilnojamojo turto dalimi realiai nesinaudojo ir nesinaudoja bei ieškovas, neturi kitos gyvenamosios vietos, išskyrus parduotą butą, kurį pardavus nepakanka įsigyti tinkamą gyvenamąjį būstą, tuo tarpu atsakovas turi ir kur gyventi ir turi pakankamai lėšų, yra materialiai geriau aprūpintas nei ieškovas, todėl atsakovas išgali sumokėti ieškovui ½ piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir pastatus. Byloje nustatyta, jog ieškovas J. P. ir atsakovas V. P. nedirba, ieškovui ir atsakovui bendrąja daline nuosavybe, kiekvienam po ½ dalį, priklauso aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, atsakovo nuosavybės teise įregistruotas butas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 166-175 ). Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog serga, turi neįgalumą, gauna 150 Lt neįgalumo pašalpą (nors į bylą tokių duomenų nepateikė, vienok ieškovo atstovė šių aplinkybių neginčijo), negalės išmokėti ieškovui pinigų, gyvena (duomenys neskelbtini) bute su šeima, nei ieškovas, nei atsakovas sodyba nesinaudoja, jis norėtų kartu su ieškovu parduoti sodybą ir pinigus pasidalinti per pusę, bet ieškovas su juo nebendrauja. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, yra tiriama, ar kitas bendraturtis (atsakovė) realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Todėl ieškovo ir jo atstovės nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 str. str.).

Be to, LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensaciją pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei LR CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Pagal Kasacinio teismo praktiką atidalijimo piniginiu ekvivalentu subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J., kt. v. S. B., kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Todėl, esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Atsakovo atstovas atsiliepime prašė ieškovui skirti iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui. Remiantis CPK 95 str. 1 d. nuostatomis, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012, kt.). Be to, pagal CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų pripažinti, jog ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo atstovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos -2200 Lt (b.l.69, 70-73,179) advokato pagalbai apmokėti, o valstybei iš ieškovo priteistina 14.71 Lt pašto išlaidų (CPK 88, 93, 96, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 14.71 Lt (keturiolika litų 71 ct.) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.