Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu ((duomenys neskelbtini) str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus: 2011-07-13 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias ir specialiasias sąlygas, paaiškinimą dėl palūkanų skaičiavimo, AB SEB banko 2011-07-13 sąskaitos išrašą, Gyventojų registro informaciją apie asmenį, mokėjimo nurodymą dėl 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą ir kitus dokumentus (įgaliojimą, diplomo kopiją).

Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal 2011-07-13 vartojimo kredito sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui 202,73 Eur (700 Lt) kreditą 30 dienų su 0,00 % vartojimo kredito metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 218,87 %) paskolos sumą pervesdamas į atsakovo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas gautą kreditą turėjo grąžinti iki 2011-08-12, tačiau šios prievolės neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 202,73 Eur sumą. Vadovaudamasis vartojimo kredito sutarties 7.1 punktu, CK 6.874 str., ieškovas paskaičiavo atsakovui 278,37 Eur palūkanų nuo 2011-08-13 iki 2012-04-23 (254 dienos). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal sutartį būtų atsiskaitęs su ieškovu.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str., 6.189 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.63 str., 6.205 str.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str., 6.874 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai neįvykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 202,73 Eur skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 202,73 Eur negrąžinto kredito (CK 6.2, 6.4, 6.38, 6.63, 6.189, 6.200, 6.256, 6.873-6.874 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 278,37 Eur palūkanų nuo negrąžintos 202,73 Eur sumos už 254 dienas (vartojimo kredito metinė palūkanų norma - 0,00 %, bendra kredito kainos metinė norma – 218,87 %).

Lietuvos A. T. praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai ar palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, sutarties šalių elgesį prievolės vykdymo metu ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai (LAT 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos, įvertinant sutarties atitiktį sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams bei siekiant, kad nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) (LAT 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1, Teismų praktika Nr. 33).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties 4.4 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR CK 6.874 str. 1 d., LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi galima daryti išvadą, jog sutartyje nurodytos palūkanos atlieka ne tik mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją, bet ir kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalo juos įrodyti (CK 6.258 str., 6.261 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į pagrindinės skolos ir palūkanų santykį (palūkanos po kredito grąžinimo termino beveik pusantro karto viršija pagrindinę skolą), bendrą kredito kainos metinę palūkanų normą, skaičiavimo laikotarpį, šalių elgesį prievolės egzistavimo metu (atsakovas prievolės nevykdo daugiau nei ketverius metus, o ieškovas dėl skolos išieškojimo ilgai į teismą nesikreipė, nėra duomenų, kad būtų siuntęs atsakovui įspėjimus, raginimus dėl skolos grąžinimo, nors ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovo neįvykdytos prievolės negalėjo perskolinti negrąžintų sumų kitiems asmenims ir dėl to patyrė nuostolių), į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnė sutarties šalis, o ieškovas – pelno siekiantis juridinis asmuo, teikiantis vartojimo kreditus, byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius ((duomenys neskelbtini) str.), todėl darytina išvada, jog prašomos priteisti 278,37 Eur palūkanos yra nepagrįstai per didelės ir suponuoja esminę prievolės šalių nelygybę. Dėl to, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašomos priteisti palūkanos mažintinos per pusę ir ieškovui priteistina iš atsakovo 154,39 Eur (202,73 Eur x 218,87 % : 365 d. x 254 d. : 2) palūkanų. Kitoje ieškinio dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už išieškomą 357,12 Eur sumą (202,73 + 154,39), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos – už ieškinį privalomas mokėti minimalus 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.)

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 262, 265, 285-286 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 357,12 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 12 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo išsiųsti šalims.