- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- eA-750-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01585-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai S, Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacini? skunda? de?l Regionu? apygardos administracinio teismo S?iauliu? ru?mu? 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo V. B. skunda? atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai S?iauliu? tardymo izoliatoriaus, de?l neturtine?s z?alos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui būnant tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos, nors jis turėjo (duomenys neskelbtini), dėl patiriamų skausmų ne kartą kreipėsi į įkalinimo įstaigos personalą dėl to, kad jaučia nepakeliamus skausmus, (duomenys neskelbtini), tinkama sveikatos priežiūra suteikta nebuvo, didžioji dalis prašymų ir skundų buvo ignoruota. Išėjus į laisvę, jis buvo nedelsiant konsultuotas chirurgo ir paskirtas skubus operacinis gydymas. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas turėjo nuolat kęsti itin didelius ir nepakeliamus skausmus, silpnumą, karščiavimą. Nors pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur ploto norma, kaip tai numato teisės normos, buvo užtikrinama, tačiau ji nebuvo užtikrinama, atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, teko konfliktuoti su kitais kameroje laikomais asmenimis, nebuvo galima fiziškai pailsėti. Buvo išduodama per mažai higienos priemonių, muilas duodamas tik prastos kokybės, ūkiškas, tualetinio popieriaus išduodamas tik vienas ritinėlis. Nebuvo įrengta tinkama ventiliacija kamerose, jose buvo pelėsis, šalta, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas, į tas pačias patalpas talpinami įvairiomis ligomis sergantys asmenys. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. šalta, purvina, daiktai dedami į nešvarias dėžes. Dėl to jis patyrė pastovius neigiamus pojūčius, pablogėjo psichologinė ir emocinė būsena, nebuvo galima išsimiegoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas teigė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Atsakovas pažymėjo, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažymos „Dėl V. B.“ matyti, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 45, Nr. 14, Nr. 77, Nr. 27, kameroje būdavo 1–5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 18,5 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
5. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 14 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, oro temperatūra per žema, kamerą vėdinti per langą galima, pelėsio nėra, 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 27 ir Nr. 45 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, vėdinti kameras per langus galima. 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 77 dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų, pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Remontai kamerose atliekami. Kratos atliekamos specialioje patalpoje, ten asmenys būna trumpai, patalpos dezinfekuojamos. Higienos priemonėmis asmuo buvo aprūpinamas pagal teisės aktų reikalavimus, tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Kada, kiek kartų ir dėl ko asmuo kreipėsi į medikus, matyti iš asmens sveikatos istorijos, visi jo prašymai įvykdyti. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
6. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinio teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.
8. Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 ir atsakovo pateiktą pažymą Nr. 60/09-27428 „Dėl V. B.“, iš kurios matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 14, Nr. 27, Nr. 45, Nr. 77 iš viso 257 dienas, po 1–5 asmenis kameroje, nustatė, kad per ginčo laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,47 kv. m kameros ploto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, priėjo prie išvados, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus, vienam asmeniui tenkantis, kameros plotas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir konstatavo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
9. Teismas iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ nustatė apie kameroje Nr. 14, kurios plotas yra 19,56 kv. m, baldų perteklių. Teismas nurodė, kad minėtoje kameroje vietoje galimų 3 gultų įrengti 4 dviaukščiai gultai, todėl kameros plotas mažėja iki 18,29 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje daugiausiai buvo 5 asmenys, teismas priėjo išvadą, jog vienam asmeniui teko 3,66 kv. m kameros ploto, tad pažeidimų nenustatė.
10. Teisėjų kolegija nurodė, kad į bylą pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 61/04-1662 „Dėl V. B.“ nurodyta, jog pareiškėjas V. B. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais organizuojami.
11. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 76/10-347 „Dėl V. B.“ nurodyta, kad jo pirminė apžiūra atlikta 2016 m. lapkričio 21 d., su skundais pareiškėjas nesikreipė. 2017 m. sausio 10 d. konsultacijos metu, esant patinimui po fizinio krūvio, nustatyta (duomenys neskelbtini), palpuojant neskausminga. 2017 m. sausio 23 d. konsultacijos metu skundų neišsakė. 2017 m. vasario 6 d. atžymima (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 27 d. konsultacijos metu skundėsi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad skauda nepastoviai, šiuo metu neskauda. 2017 m. gegužės 8 d. konsultacijos metu skundėsi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad skauda nepastoviai, šiuo metu neskauda. 2017 m. gegužės 9 d. atėjo pokalbiui dėl planinės operacijos. 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi konsultacijai, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neskauda. 2017 m. gegužės 23 d. konsultuotas dėl planinės operacijos. 2017 m. birželio 14 d. skundėsi (duomenys neskelbtini), nukreiptas chirurgo konsultacijai. 2017 m. kovo 23 d. konsultuotas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, nustatyta (duomenys neskelbtini), operacija numatyta planine tvarka, areštinėje būti gali. 2017 m. birželio 14 d. konsultuotas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, rekomenduotas gydymas planine tvarka. Konsultacijų metu skausmas atžymėtas nebuvo. Teismas nustatė, kad į budinčius pareigūnus V. B. dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, dėl (duomenys neskelbtini)ir skausmų greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo. Šie duomenys patvirtinti pridėtoje asmens sveikatos istorijoje.
12. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 14 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, oro temperatūra per žema, kamerą vėdinti per langą galima, pelėsio nėra, kratos patalpose naudojamos vonelės nešvarios, 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 27, Nr. 45 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, vėdinti kameras per langus galima 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 77 dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų, pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima, kratos patalpose naudojamos vonelės švarios.
Šalies argumentai
13. Teismas, iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 1820“ įvertino, kad pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės, ar prašymai dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustačius, jog dalyje kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas savo skunde nedetalizuoja, kokioje kameroje ir kaip buvo pažeidžiamos higienos normos, tik apsiriboja tokių pažeidimų išvardijimu. Patikrinimų metu nustatyta per žema temperatūra kameroje Nr. 14, kur vietoje 18⁰ C nustatyta 16–17 ⁰ C, tad pažeidimas nebuvo žymus, pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. kovo 20 d., vėliau šioje kameroje buvo pavasario – vasaros metu, tačiau tvirtinti, jog visu šiuo metu kameroje temperatūra buvo per žema, teismas neturėjo pagrindo, kameroje Nr. 77, kur buvo nustatytas per mažas apšvietimas, pareiškėjas buvo vieną dieną. Patikrinimų metu nei pelėsis, nei per didelė drėgmė, nei byrantis tinkas nustatyti nebuvo. Nors pareiškėjas nurodė, jog į kameras buvo talpinami įvairiomis ligomis sergantys asmenys, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių faktinių duomenų nepateikė (kada, į kokią kamerą, kuo sergantys ir t. t.), tad šis argumentas laikytas abstrakčiu ir atmestas.
15. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu 2016 m. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija, pagal kurią kartą į mėnesį išduodamas vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, (kuris buvo išduodamas), o nuo 2017 m. galiojo šio įsakymo nauja redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y., esant jų rašytiniam prašymui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė, jog jis teikė rašytinius prašymus, kurie nebuvo tinkamai išspręsti, todėl argumentą dėl netinkamo higienos priemonių išdavimo atmetė.
Šalies argumentai
16. Teismas, vertindamas suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad jam jau nuo 2016 m. kovo mėn. nustatyta (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas sulaikytas 2016 m. lapkričio 4 d., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių gydytojams pirminės apžiūros metu nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini)s nenurodė. Per buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį pareiškėjas devynis kartus buvo (duomenys neskelbtini) Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, vieną kartą konsultuotas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, vieną kartą – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pareiškėjas nė vienos konsultacijos metu nenurodė, kad kenčia skausmus, ar būna (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjas išvyko 2017 m. rugpjūčio 17 d., operacija atlikta tik 2017 m. spalio 30 d., praėjus dvejiems su puse mėnesio, tad skubios medicininės pagalbos pareiškėjui nereikėjo. Duomenų, jog pareiškėjas daugiau kartų būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus dėl sveikatos sutrikimų nėra, pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog daugybę kartų kreipėsi su skundais ir prašymais dėl nepakenčiamų skausmų ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu šie jo parodymai nepatvirtinti asmens sveikatos istorija, konsultacijų pas gydytojus metu pareiškėjas visada nurodydavo, jog (duomenys neskelbtini) tik paskauda, konsultacijų metu skausmas nurodytas nebuvo, (duomenys neskelbtini) palpuojant buvo neskausminga, žarnų strigimas nefiksuojamas, tad argumentą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo teismas atmetė.
17. Vertindamas sąlygas kratos patalpose, kur pareiškėjas nurodė, jog n buvo šalta, purvina, dėžės nešvarios, teismas pažymėjo, jog 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo metu nustatyta, jog dėžės yra nešvarios, tačiau jau 2017 m. gegužės 19 d. nustatyta, jog dėžės yra švarios. Kitų pažeidimų šioje patalpoje nefiksuota. Pareiškėjui iki 2017 m. gegužės 19 d. krata buvo atliekama 5 kartus, todėl teismas argumentą dėl nešvarių dėžių kratos patalpose laikė įrodytu, tačiau pažymėjo, jog šis poveikis yra trumpalaikis.
18. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo, kad nustačius, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byloje nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o skundas išnagrinėtas netinkamai – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
20. Pareiškėjas nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam atitinkamos srities specialisto konsultacija suteikta nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog nebuvo užtikrintos tokios pačios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra prieinamos šalyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde buvo nurodyta, jog įkalinimo įstaiga į jo nusiskundimus sureagavo tik keletą kartų, pareiškėjas žodžiu išreiškė nusiskundimus, tačiau nebuvo nukreiptas pas gydytojus, o teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas teigia, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių dėl jaučiamo skausmo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, dėl įkalinimo įstaigos personalo neveikimo, t. y. tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo patyrė moralinę žalą, t. y. turėjo kęsti itin didelius ir nepakeliamus skausmus, silpnumą, karščiavimą, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti, o tai lėmė emocinės ir psichologinės būsenos pablogėjimą.
22. Pareiškėjas teigia, jog atsižvelgiant į gyvenamojoje patalpoje buvusių daiktų užimamą plotą, nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas. Taip pat pabrėžia, kad teismas nepasisakė dėl galimybės judėti kamerose. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie kartu su kamerose talpinamus sergančius asmenis atmestini, nes nėra pateikta jokių duomenų, kurie šiuos teiginius patvirtintų, tačiau pareiškėjas pažymi, jog pats negali gauti šių asmens ligos istorijų ir / ar kitokio pobūdžio asmeninės informacijos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis ir patalyne pagal galiojančias normas. Paaiškina, kad negali patirti nepatogumų vien dėl to, kad galiojančiose normose nustatytas itin minimalus išduodamo tualetinio popieriaus kiekis.
23. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog pateikti higienos – dezinfekcijos planai nebuvo vykdomi. Pareiškėjas teigia, jog jeigu šie planai būtų vykdomi, tai nei vieno patikrinimo metu nebūtų nustatyta, kad dėžės yra nešvaros. Dėžių švarumas buvo tikrinamas du kartus, kai tuo tarpu pareiškėjo krata buvo atliekama penkis kartus. Atsakovas nepateikė duomenų, kokios higienos sąlygos buvo atliekant kratą likusius tris kartus, todėl nėra pagrindo teigti, jog poveikis pareiškėjui buvo trumpalaikis. Be to, byloje nėra duomenų, kiek laiko kratos buvo atliekamos, kokia buvo temperatūra kratos patalpoje ir panašiai – šios aplinkybės yra taip pat svarbios, nes pareiškėjas skunde nurodė, jog šaltose kratos patalpose jam buvo liepiama nusirengti, dėti daiktus į nešvarias dėžes.
24. Pareiškėjas priėjo išvadą, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nurodė vienas kitam prieštaraujančius teiginius, dalies pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tai lėmė ir nepagrįstą išvadą, jog V. B. tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos buvo užtikrintos. Taip pat sprendimo neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti papildomą atsiliepimą bei dokumentus tam, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas, t. y. be kita ko, įpareigojo nurodyti ir pagrįsti, ar pareiškėjui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, o atsakovui jų nepateikus, priėmė sprendimą ir dėl sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo apskritai nepasisakė.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo spendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, jog pareiškėjo V. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Teismas konstatavo, kad tam tikrą laiką kameroje Nr. 14 buvo šalta, vieną dieną kameroje Nr. 77 buvo mažas apšvietimas, kratos patalpose penkis kartus galėjo būti nešvarios vonelės. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad žodžiu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl jaučiamo skausmo ir (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nukreipiamas pas gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos netinkamai, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl jaučiamo skausmo, (duomenys neskelbtini).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas į budinčius pareigūnus dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, taip pat dėl (duomenys neskelbtini)ir skausmų greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nenagrinėti, nes tai nėra susiję su viešuoju administravimu, t. y. su administracinių teismų kompetencija.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka, kad minimalus plotas buvo užtikrintas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neįvertino baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Be to, pareiškėjo nuomone, būtina įvertinti, ar buvo užtikrinta tinkama judėjimo laisvė.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas gali būti reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos. Pareiškėjo argumentai, kad teismas neišskaičiavo baldų užimamo ploto, apskaičiuojant pareiškėjui tenkantį plotą, todėl jis negalėjo laisvai judėti, atmetami kaip nepagrįsti.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o jų pritrūkus, kalinamam asmeniui sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 1820“ matyti, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, patalyne ir higienos priemonėmis. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su prašymais dėl higienos priemonių išdavimo, nėra.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl oro temperatūros, nenurodo įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie neužtikrintą oro temperatūrą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais, pareiškėjas su skundais dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra visą laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 14, yra nepagrįsti.
37. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog kamerose pareiškėjas buvo talpinamas kartu su sergančiais asmenimis. Pareiškėjas tvirtina, kad negali gauti asmenų ligos istorijos, ar kitokio pobūdžio asmeninės informacijos. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuo argumentus nurodo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog kamerose buvo laikomas kartu su sergančiais asmenimis, nedetalizuoja, kuriose kamerose buvo laikomas su sergančiais asmenimis, kokį laikotarpį, neįvardijo šių asmenų vardų ar pavardžių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai, kad kamerose buvo laikomas su sergančiais asmenimis, laikytini abstrakčiais ir todėl atmestini.
38. Pareiškėjas teigia, kad byloje ne?ra pateikta duomenu?, kiek laiko buvo atliekamos kratos ir kokia buvo temperatu?ra kratos patalpoje. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybe?s vertinant jo teisiu? paz?eidima? yra taip pat svarbios, nes savo skunde buvo nurode?s, jog s?altose kratos patalpose buvo liepiama visis?kai nusirengti ir de?ti daiktus i? nes?varias de?z?es. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog teismas įvertino sąlygas kratos patalpose ir atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. patikrinimą, konstatavo pažeidimą dėl nešvarių dėžių.
39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima pripažinti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareis?ke?jo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionu? apygardos administracinio teismo S?iauliu? ru?mu? 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.