Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-542-806/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-11-04
Bylos Nr.: II-542-806/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02507-2020-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: P. S., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Institucija: LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-542-806/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02507-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant skundo pareiškėjui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. S.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotajam atstovui Andrejui Bondarenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-254-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK201602025).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-254-2020. P. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2020 m. sausio 23 d., neturėdamas ekonominei veiklai (nuosavo ar nuomojamojo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) vykdyti nustatyta tvarka išduoto verslo liudijimo ar pažymos apie asmens individualią veiklą ir neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, atlygintinai išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį pagalbinio ūkio paskirties pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), J. P.. Aptariamu laikotarpiu J. P. šiame pastate vykdė transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbus, kaip mokestį už garažo nuomą suteikdamas P. S. automobilio remonto paslaugas. Tuo P. S. pažeidė 2020-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą P. S. buvo paskirta 745 Eur bauda.

Šalies argumentai

P. S. pateikė teismui skundą dėl minėto nutarimo. Skunde nurodė, kad buvo nubaustas dėl to, jog savo artimiausiam žmogui J. P. leido laikinai pasinaudoti savo garažu mašinoms remontuoti. Nubaudė, kad jis nemoka valstybei mokesčių už nuomą. Kadangi J. P. yra artimas jam žmogus, daug padėjęs praeityje, jokių pinigų už naudojimąsi garažu iš jo neėmė. Prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą baudą.

Atsiliepimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais bei mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą pareiškėjui. Institucija kategoriškai nesutinka su skunde išdėstyta pareiškėjo pozicija, nes J. P. nėra pareiškėjo artimas giminaitis arba artimas asmuo (taip, kaip tai numatyta įstatyme). Juos siejantys draugiški santykiai yra subjektyvaus pobūdžio individualūs santykiai, kurių nereguliuoja galiojantys įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai. VDI atlikto tyrimo metu nustatyta, kad J. P. pagal žodinį susitarimą išsinuomojo pareiškėjo garažą automobilių remonto veiklai vykdyti, už nuomą atsiskaitydavo natūra (remontuodavo pareiškėjo automobilį). Atlygintinos nuomos faktą J. P. patvirtino savo rašytiniuose 2020-01-23 ir 2020-01-24 VDI teiktuose paaiškinimuose, ir teismo posėdžio, vykusio 2020-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A8.-531-1034/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00315-2020-4) metu. CK 6.487 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis. Pareiškėjas, priimdamas iš J. P. automobilio remonto paslaugas, iš garažo nuomos gauna netiesioginių pajamų (sutaupo lėšas, skirtinas automobiliui remontuoti, t.y. vykdo ekonominę veiklą, kurią vykdydamas asmuo privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą pažymą apie asmens vykdomą individualią veiklą. Tokiu būdu, nustatyta, kad pareiškėjo veikla (garažo nuoma), atitinka Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED) “L” skyriuje “Nekilnojamojo turto operacijos” 68.2 punkte nurodytos ekonominės veiklos ,,Nuosavo ar nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas” požymius. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjo pusės minimalios baudos, paskirtos jam administraciniu nurodymu, surašytu administracinio nusižengimo protokole, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir jam skirta 745 Eur bauda. Surašydamas nutarimą VDI atstovas tinkamai įvertino visą tyrimo medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, įvertinęs pareiškėjo išdėstytą poziciją (neprisipažinimą padarius pažeidimą), padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė už pažeidimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, 745 Eur baudą, atitinkančią sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo teismo skundą atmesti.

Teisme apklaustas skundą padavęs P. S. parodė, kad J. P. yra jo senas draugas. 2018 metais jis prarado darbą. J. amžius tuo metu buvo priešpensinis. Pasiūlė jam ateiti dirbti į savo garažą, kuriame pats dėl amžiaus jau nebedirba. Gyvena su žmona nuosavame name, šalia yra geras garažas. Jiedu su žmona daugiausiai būna sodyboje. Garažas jiems nereikalingas. Daug metų pats vairuoja. Avarijų pats nėra padaręs. Savo mašiną susiremontuoja, jei įvyksta koks incidentas, pats. Jis pats tokių darbų specialistas. J. užsiima išimtinai kėbulų remontu. Tokios pagalbos jam net nėra prireikę. Nėra buvę per visą vairavimo stažą tokių eismo įvykių, po kurių jam būtų reikėję atlikti automobilio kėbulo remontą. Tik vieną sykį nepajėgė atsukti mašinos rato varžto ir paprašė J. pagalbos. Šis geranoriškai padėjo. Jokių pinigų iš J. už garažą neėmė ir neims. Jis draugas ilgus metus, kartu sportavo. Tačiau nesutaria su vienu kaimynu, kuris dažnai rašo skundus. Būtent šis asmuo juos skundžia. Po skundų pas juos lankosi įvairios institucijos. Jau šeši teismai buvo. Dėl aplinkos, dėl žemės... Dar nei vienas nenubaudė. J. jam niekada nieko nesakė, kad dirba be verslo liudijimo. Garažas švarus, prižiūrimas, jokio triukšmo iš jo nesklinda. Jis serga (duomenys neskelbtini). Gydosi. Vasarą darėsi tyrimus, spindulines procedūras. Šiuo metu atliekama hormonų terapija. Gyvena iš 300 eurų pensijos. Žmonai (duomenys neskelbtini) metų, bet dar dirba mokykloje. Abiejų pensijas ir darbines pajamas sudėjus, būtų apie 1000 Eur šeimos biudžetas.

Liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad P. prieš porą metų pasiūlė pasinaudoti savo garažu. Pamatė užvažiavęs, kokiomis sąlygomis dirba, ir pasiūlė. Sako, jo garažas didesnis, erdvesnis, dviese bus linksmiau ir pasiūlė dirbti jo garaže. P. garaže užsiima kėbulo remonto darbais. Nieko dėl garažo neformino. Jis tik susimoka už elektrą, vandenį ir viskas. P. S. nieko nemoka. Tvarkyti jo mašinos neteko. To, kad vieną kartą šis paprašė padėti atsukti ratą, nes pats vienas nesugebėjo, nelaiko mašinos tvarkymu. Vieną kartą jam dar durys buvo užsikirtę. Paprašė pažiūrėti. Savo 2020-01-21 paaiškinime VDI parašė, kad garažą nuomoja savitarpio pagalbos pagrindais, nes pats VDI atstovas taip pasiūlė užrašyti. Apie garažo nuomą savo paties byloje teisme iš viso nieko nesakė.

Liudytoja apklausta L. S. parodė, kad tarp jų su vyru buvo pokalbis, kad vyras nori padėti savo draugui, leisti jam dirbti savo garaže. Nebuvo jokios kalbos, kad jis mokės už garažą. Paklausė vyro, tik kas mokės už sunaudotą elektrą. Vyras pasakė, kad mokės draugas, ten stovi atskiras elektros skaitliukas. Vyras mašinos pas J., jos žiniomis, neremontavo. Ji pati neina į garažą, bet vyras gal būtų pasakęs. Žino, tik kad sykį J. keitė padangas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotasis atstovas Andrejus Bondarenko palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 150 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, kuriais nustatoma komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarka. P. S. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas. Šiuo metu galiojantčios šiuo teisės aktu patvirtintų taisyklių pavadinimas yra Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato, jog prieš išduodant verslo liudijimą į biudžetą yra sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklės (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) 4 punktas numato, jog nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Tarp šalių iš esmės kilo ginčas, ar tarp pareiškėjo ir J. P. yra susiklostę nekilnojamo daikto nuomos ar panaudos santykiai. P. S. ir J. P. teigė, jog pareiškėjo garažas J. P. buvo perduotas naudotis neatlygintinai, jokios naudos jis iš šio susitarimo negavęs, nes J. P. niekada nemokėjo jam pinigų už naudojimasi garažu, nei teikė kokias nors paslaugas. Tokiu būdu jų santykiuose nėra nuomos požymių, garažas buvo perduotas naudotis neatlygintinai. Tuo tarpu VDI nuomone, tarp minėtų asmenų susiklostė būtent nuomos santykiai, o faktas, kad šalys susitarė už nuomą atsiskaityti ne pinigine išraiška, o automobilio remonto paslaugomis, nepaneigia nuomos sandorio esmės, kadangi civilinis kodeksas numato ir tokią atsiskaitymo už nuomą formą (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Susiklosčius tarp šalių nuomos santykiams, garažo savininkas vykdė ekonominę veiklą – nekilnojamo turto nuomą. Institucijos nuomone, ekonominės (ūkinės – komercinės) veiklos tvarkos pažeidimas pasireiškė tuo, jog P. S. nedeklaravo (neregistravo) šios veiklos kaip individualios veiklos (nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą).

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek P. S., tiek jo prašymu apklausti J. P. bei L. S. kategoriškai teigė, kad garažas buvo perleistas J. P. naudotis automobilių remonto veiklai neatlygintinai, tačiau J. P., teikdamas rašytinius paaiškinimus VDI net du kartus nurodė, kad garažą „nuomojasi“. Nors nuomos sandorio įvardijimas pats savaime neįrodo, kad tarp šalių susiklostė būtent nuomos santykai (teisiškai neišprusęs asmuo gali nesuvokti nuomos ir panaudos santykių skirtumų), tačiau abiejuose paaiškinimuose J. P. nurodė, kad už garažo nuomą atsiskaitoma paslaugomis: 2020-01-23 rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad garaže dirba savitarpio pagalbos pagrindais - padeda jam (savininkui) remontuojant patalpas (b. l. 39), 2020-01-24 rašytiniame paaiškinime teigė, kad garažą nuomojasi savitarpio pagalbos pagrindais, kadangi šeimininkui P. remontuoja mašiną (b.l. 22). Taigi abiejuose paaiškinimuose nurodė, už nuomą garažo savininkui teikiantis ne piniginį atlygį, o paslaugas. Institucija teisingai konstatavo, jog įstatymas numato, jog šalių susitarimu už nuomą gali būti atlyginama ne tik piniginių atlygiu, bet ir paslaugomis (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas taip pat numato pajamas natūra, kurių viena iš formų yra gautos paslaugos (2 str. 15 p.) ir jų apmokestinimo tvarką, jei tokios pajamos faktiškai buvo gautos. J. P. teigė, jog savo paaiškinimus dėl atsiskaitymo už nuomą formos teikė būdamas suklaidintas VDI inspektoriaus, tačiau pažymėtina, jog J. P. jau šešis kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnį, todėl jam neabejotinai yra suvokiama paaiškinimų, teikiamų valstybinėms institucijoms, svarba galimo nusižengimo tyrimui, todėl teismas kritiškai vertina jo poziciją, jog savo paaiškinimuose jis nurodė ne realias faktines aplinkybes, o VDI inspektoriaus jam pasufleruotą poziciją.

Tačiau tesmui kelia abejonių, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ginčijamame nutarime nurodytos teisės normos, iš kurių kildinamas ūkinės komercinės veiklos tvarkos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktualu P. S. vykdytos garažo nuomos veiklos kvalifikavimas. Pagal Statistikos departamento Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED) L skyriaus 68.2 punktą, nuosavo ar nuomojamo nekilnojamo turto nuoma yra neabejotinai priskiriama ekonominei veiklai. Fiziniai asmenys, norintys verstis ūkine komercine (ekonomine) veikla, neįregistravę įmonės, gali užsiimti individualia veikla. Pagal teisės aktus gyventojas, vykdantis individualią veiklą, turi pareigą išsiimti verslo liudijimą arba užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, tačiau apie tai teisės aktų nustatyta tvarka informuojant mokesčių administratorių ir gaunant individualios veiklos pažymą. Iš to, kad P. S. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį bei Mokesčių administratoriaus nformavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas, darytina išvada, kad būtent su individualios veiklos deklaravimo ir apmokestinimo pažeidimais yra siejamas P. S. garažo nuomos neteisėtumas. Institucijos nuomone, nuomodamas garažą jis turėjo išsiimti verslo liudijimą arba gauti individualios veiklos pažymą, tuo pačiu informuodamas mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą.

Nagrinėjamu atveju yra aktualus individualios veiklos sąvokos apibrėžimas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktą Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Iš šio įstatyminės nuostatos seka, kad nekilnojamojo turto nuomos veikla yra ypatinga ekonominės veiklos rūšis, kuri nelaikoma individualia veikla, todėl registruoti šios veiklos nereikia, toks išaiškinimas yra pateikiamas ir VMI oficialioje svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/ar-nuomojant-turt%C4%85-reikia-registruoti-individuali%C4%85-veikl%C4%85). VMI nekilnojamojo turto savininkams teikia oficialų išaiškinimą, kad nekilnojamojo turto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla, todėl registruoti tokios veiklos nereikia. Prie individualios veiklos pagal individalios veiklos pažymą apribojimų pirmiausia išskiriama nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir nuomos veikla. Nekilnojamų turto nuomai tam tikrais atvejais gali būti gaunamas tik verslo liudijimas. Tačiau galimybė (bet ne pareiga) išsiimti verslo liudijimą yra numatyta tik vienos rūšies nekilnojamo turto nuomai – gyvenamosios paskirties turto nuomai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 punktą verslo liudijimas – šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą, verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. Veiklų sąrašas, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, yra patvirtintas VMI prie LR FM viršininko 2002-11-21 įsakymu Nr. 333. Pagal veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatorių, verslo liudijimas gali būti išduodamas tik gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos,veiklos kodas 051). Tačiau netgi ir šios nuomos rūšies atveju verslo liudijimas nėra privalomas. Gyventojas nuomodamas gyvenamosios paskirties patalpas turi teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas – įsigyti verslo liudijimą „gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (verslo liudijimas tinka tik nuomojant turtą gyventojams įskaitant ir vykdančius individualią veiklą) arba tiesiog nuo nuomos pajamų sumokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį (GPM). Gyventojui pasirinkus mokėti 15 % GPM, kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (už 2019 m. iki 2020 m. liepos 1 d.), tik kyla pareiga deklaruoti iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėti apskaičiuotą GPM.

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad P. S. nuomojo ne gyvenamosios, o negyvenamosios paskirties patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017: ,,Statinių klasifikavimas“ garažas yra garažų paskirties pastatas (7.7 punktas) arba pagalbinio ūkio paskirties pastatas (7.17) arba kitos (ūkio) paskirties pastatais (7.19), tačiau bet kuriuo atveju – negyvenamasis pastatas. Šių patalpų nuoma nepatenka į individualios veiklos pagal verslo liudijimą sąrašus. Kitos paskirties (ne gyvenamosios) nekilnojamojo turto nuomos pajamos tiesiog apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokestį. Jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2020 m. 120 VDU 148968 Eur; 2019 m. 120 VDU 136344 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tokį išaiškinimą VMI nekilnojamo turto savininkams teikia ir savo oficialioje svetainėje. Be to, jeigu nekilnojamas turtas nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas, o ne turto savininkas.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog P. S. nuomodamas garažą pažeidė ginčijamame administracinio nusižengimo nutarime nurodytų teisės normų reikalavimus, kadangi jo veikla pagal įstatymus nėra traktuojama kaip individuali veikla ir šiai veiklai jam nebuvo privaloma išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą, o kitų teisės normų, reglamentuojančių ūkinės komercinės veiklso tvarką, pažeidimų nenurodoma. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad susitarimas už nuomą atsiskaityti automobilio remonto paslaugomis buvo įgyvendintas realiai (tokios paslaugos iš tiesų pagal poreikį buvo suteiktos, o ne tik susitarta dėl jų) ir paslaugos gavėjui ar davėjui kilo pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį už jas Gyventojų pajamų mokesčių nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal suformuluotą kaltinimą nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista komercinės ar ūkinės veiklos tvarka, todėl administracinio nusižengimo teisena P. S. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo P. S. skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-254-2020 ir admnistracino nusižengimo teiseną P. S. atžvilgiu nutraukti nenustačius jo veikoje ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė