- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-214-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27063-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, S. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. spalio 20 d.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 19 d.
Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo V. K. naudai priteista 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris turėdamas tikslą apgaulės būdu pagrobti svetimą turtą ir telefoninio pokalbio metu melagingai pranešęs nukentėjusiajai V. K. apie jos bute laikomus suklastotus eurus, kuriuos patikrinti ateis policijos pareigūnas, nurodė jam (S. S.) nueiti adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti pinigus, jis (S. S.) 2022 m. liepos 20 d., apie 14.40 val., paskambinęs į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, kurias atidarė ir jį į butą įleido V. K., kurią jis (S. S.) nustūmė į šoną ir pagrobęs koridoriuje ant spintelės buvusius 4 000 Eur, pradėjo pinigus kišti į savo kelnių kišenes, tačiau visų pinigų pagrobti nespėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į koridorių atėjęs nukentėjusysis V. K. sugriebė jį (S. S.), o jis (S. S.), vengdamas sulaikymo, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė nukentėjusiajam V. K. į akis, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, ir pabėgdamas pagrobė dalį grynųjų pinigų – 2 500 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiesiems V. K. ir V. K. 2 500 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visus surinktus įrodymus pagrindžiančius jo kaltę. Pinigų iš nukentėjusiųjų jam plėšti nereikėjo, nes pinigai buvo sudėti ant spintelės prie laidinio telefono, kuris buvo koridoriuje. Dujų balionėlį S. S. panaudojo tik tada, kai V. K. pradėjo jį smaugti. Suprato, kad gali netekti sąmonės ir tik tada prisiminęs, kad kuprinėje turi dujų balionėlį, jį panaudojo, kaip savigynos priemonę.
2.2. S. S. pažymi, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, davė teisingus parodymus, tuo padėjo pareigūnams greitai ištirti bylą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo S. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
5. Teisme gautas prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde S. S. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas, nuteisdamas jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir taip priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, nes S. S. dujų balionėlį panaudojo tik gindamasis nuo V. K. veiksmų. Taigi, nuteistojo S. S. skundas yra susijęs su įrodymų vertinimu, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo nepagrįstumą jo atžvilgiu, kas apibrėžia šio skundo nagrinėjimo ribas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo proceso įstatymo, be kita ko, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apylinkės teismas savo išvadą grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas sprendė priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su šiomis išvadomis iš esmės sutinka.
11. Nuteistasis S. S. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. S. S. viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu teigė, kad dujų balionėlį panaudojo tik tada, kai V. K. pradėjo jį smaugti. Dujų balionėlį panaudojo kaip savigynos priemonę, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl jie atmetami. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016).
13. Iš S. S. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, be kita ko, prisipažino panaudojęs ir dujų balionėlį. S. S. parodė, kad įėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis pagriebė pinigus, kurie buvo ant spintelės koridoriuje. Po to, kai jis paėmė pinigus, V. K. paprašė, kad jis parodytų savo asmens dokumentą. Dokumento S. S. neparodė, o paprašytas grąžinti pinigus, jų negrąžino. Kai V. K. pradėjo smaugti nuteistąjį, S. S. prieš jį panaudojo dujų balionėlį (2 t., b. l. 131; 3 t., b. l. 8, 105). Iš nukentėjusiojo V. K. apklausos protokolų matyti, kad jis, suprato, jog S. S. jį ir jo sutuoktinę apgavo ir bandė pavogti jų pinigus. V. K. bandė atimti savo pinigus iš S. S., kuriuos jis jau buvo paėmęs ir įsidėjęs į kišenę. Tuo metu S. S. išsitraukė iš kuprinės dujų balionėlį ir papurškė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Norėdamas sulaikyti nuteistąjį, kad jis nepabėgtų, V. K. ranka sugriebė jam už kaklo, tačiau S. S. pavyko išsilaisvinti ir jis pabėgo (1 t., b. l. 59, 71). Nukentėjusioji V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. S. įėjęs į butą, iš karto paėmė pinigus ir įsidėjo į kišenes bei kuprinę. Tai pamatęs vyras V. K. suprato, kad vyksta vagystė. V. K. bandė sulaikyti S. S. ir jie abu susigrūmė. Grumtynių metu S. S. V. K. papurškė į veidą dujų balionėliu. Tada ji paskambino sūnui D. K. (D. K.), o S. S. pabėgo (1 t., b. l. 84). Taigi, byloje nustatyta, kad būtent S. S. panaudojo dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį V. K. plėšimo metu tam, kad įveiktų jo pasipriešinimą.
14. Nukentėjusiųjų parodymus ir nuteistojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Liudytojas D. K. parodė, kad jam paskambino mama (V. K.) ir pasakė, kad iš jos ir tėvo (V. K.) atiminėja pinigus ir gali užmušti. Paprašė iškviesti policiją ir kuo greičiau atvažiuoti. Važiuojant jo kolega kalbėjo telefonu su skubios pagalbos tarnybų dispečere. Atvykęs į įvykio vietą (butą, adresu (duomenys neskelbtini)), jis pamatė ant grindų besimėtančius pinigus ir tėvą, kurio akys ašarojo bei veidas buvo paraudęs nuo ašarinių dujų panaudojimo. Kiek vėliau koridoriuje rado nuteistojo telefoną, iškritusį grumtynių metu ir pateikė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 93). Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną ir tabletes, rastas tėvų bute po įvykdytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 95). Apžiūros protokole užfiksuota, kad pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, rado mėlynos spalvos kepurėlę su snapeliu. Kepurėlę paėmė ir supakavo tolimesniam tyrimui, nes ant jos galimai liko biologiniai pėdsakai, reikšmingi tyrimui (1 t., b. l. 28). Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2022 m. liepos 20 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 37). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad buvo paimti S. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai (1 t., b. l. 44). Iš 2022 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant kepurės, paimtos 2022 m. liepos 20 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų S. S. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23 (t. 1, b. l. 51-53). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. atpažino S. S. kaip vyrą, kuris buvo atėjęs į jo butą ir pagrobė 2 500 Eur grynųjų pinigų (1 t., b. l. 74).
15. S. S. apeliaciniame skunde teigia, kad dujų balionėlis buvo panaudotas savigynai, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu.
16. Iš anksčiau aptartų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad V. K. suėmė S. S. už kaklo, siekdamas jį sulaikyti nusikaltimo vietoje ir gindamas savo turtą – pinigus. Nusikalstamus veiksmus pradėjo S. S. ir grumtynes dėl pinigų išprovokavo būtent jis, kadangi nesutiko grąžinti pagrobtų pinigų V. K. Atsižvelgiant į pačią situaciją ir tai, kad V. K. yra garbaus amžiaus ir žymiai vyresnis už nuteistąjį, į tai, kad nurodyto fizinio kontakto metu vyko plėšimas, buvo siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikaltimo darymo ir apginti savo turtą, darytina išvada, kad gynėsi būtent V. K., o ne S. S., kaip nurodo nuteistasis. S. S. dujų balionėlį panaudojo siekdamas užbaigti plėšimą, atimti pinigus iš nukentėjusiųjų, įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasišalinti iš įvykio vietos. Grėsmė nuteistojo sveikatai ar gyvybei nenustatyta, todėl S. S. smurtiniai veiksmai (dujų balionėlio panaudojimas plėšimo metu) nėra vertinami kaip savigynos situacija.
17. Nuteistasis suvokė, kad dujų balionėlio panaudojimas palengvins plėšimo padarymą (užbaigimą). Šiuo atveju nuteistasis, darydamas plėšimą, pritaikė kuprinėje buvusį balionėlį kūnui žaloti ir padarė su juo veiksmus, nukreiptus į fizinio skausmo sukėlimą ir nukentėjusiojo pasipriešinimo įveikimą. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, S. S. ir jo gynėjas sutiko su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 106). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, dujų balionėlio panaudojimas atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį – kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifikavo S. S. veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
18. Apibendrindama visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
19. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. S. S. taip pat pažymi, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, davė teisingus parodymus, tuo padėjo pareigūnams greitai ištirti bylą.
20. Pažymėtina tai, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
21. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
22. Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurios objektas nuosavybė ir asmens sveikata. Nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir dėl to labai gailisi, davė teisingus parodymus ir tuo padėjo pareigūnams greitai išaiškinti veiką. Iš byloje esančių apklausos protokolų matyti, kad nuteistasis iš tiesų prisipažino ir nurodė, kad gailisi (2 t., b. l. 131; 3 t., b. l. 8–9, 105), vis dėl to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. S. prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini deklaratyviais, nes jis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas susijusias su svetimo turto pagrobimu, todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina.
24. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta ir tai, kad S. S. praeityje yra ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, be kita ko ir laisvės atėmimu (3 t., b. l. 11–22). S. S. baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 31–32), nusikalstamos veikos padarymo metu – nedirbo (3 t., b. l. 42). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, S. S. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. Gydėsi farmakoterapijos metadono programoje, iš jos išbrauktas (3 t., b. l. 46). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja S. S. ir jo gyvenimo būdą, priešišką požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismas jau buvo išreiškęs pasitikėjimą S. S. ir bausmės vykdymą du kartus atidėjęs. Antrą kartą atidėjus bausmės vykdymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, toks teismo išreikštas pasitikėjimas nebuvo pateisintas, todėl praėjus tik pusei nustatyto terminui, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nuteistojo S. S. padarytą nusikaltimą paskyrė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, S. S. paskirtą bausmę, jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį S. S. pripažino kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, bet ir paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
Dėl proceso išlaidų
27. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą dėl 128,33 Eur išieškojimo iš S. S. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
29. Šioje byloje nuteistajam S. S. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nuteistasis S. S. yra įkalinimo įstaigoje, nukentėjusiesiems byloje iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. S. neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.