- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- II-425-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00020-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Advokatai
- Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant: skundą padavusiam M. J., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. J. atstovo advokato padėjėjo Mariaus Cechanavičiaus skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2594-2024, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu jo atstovas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2594-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 29 d., 10 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 900 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui.
Prieš tai, 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl transporto vairavimo, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Jam buvo paskirta 450 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma iki 2023 m. birželio 19 d. Pakartotinai išlaikė vairavimo egzaminą, 2023 m. rugpjūčio 24 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, pagal kurį buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Taip pat jis pasitikrino sveikatą, bei baigė privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą. Išlaikęs vairavimo egzaminus bei baigęs privalomus papildomus mokymus, buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad įstatyme nurodytą teisės vairuoti visas susigrąžinimo sąlygas įvykdė, ir teisė vairuoti jam yra grąžinta. Tik iš jį sustabdžiusio policijos pareigūno sužinojo, kad yra neįvykdęs kitų teisės vairuoti transporto priemonės susigrąžinimo sąlygų, t. y. nepateikė VĮ „Regitra“ prašymo grąžinti teisę vairuoti. Nusižengimą padarė dėl suklydimo ir painaus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų teisinio reglamentavimo.
M. J. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2594-2024 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 29 d., 10 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 900 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 900 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
ANK 424 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
ANK 40 straipsnyje reglamentuota, kad jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį. Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą turėjo teisę vairuoti transporto priemones.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. Nr. 1V-418 įsakymo ,,Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Aprašo 13 ir 14 punktai reglamentuoja, jog įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.
Teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl transporto vairavimo, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Jam buvo paskirta 450 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma iki 2023 m. birželio 19 d. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Kadangi pareiškėjas pagal skundžiamą nutarimą buvo nubaustas dėl to, kad šių metų sausio 29 d. vairavo transporto priemonę, todėl, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis tai darė neturėdamas tam teisės pakartotinai. Todėl, teismas neturi jokio pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinti, nes jis buvo priimtas pagrįstai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Pagal šiuo metu galiojančią ANK 424 straipsnio redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikoma tiek asmenimis neturintiems teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi. Kaip iš dalies teisingai nurodo pareiškėjas ir jo atstovas, padarytas pažeidimas buvo labiau formalaus pobūdžio, nepagrįstai manant, kad teisę vairuoti pareiškėjas turi, nustatyta tvarka nesusigrąžinus teisės vairuoti. Nors šios aplinkybės nešalina atsakomybės, tačiau patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą. Antra, specialiosios teisės atėmimo terminas 18 mėnesių terminui už tokio pobūdžio nusižengimą neproporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais kontekste. Antai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir kt.) numatytas minimalus 3 mėn. specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h, numatytas minimalus 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 416 straipsnio 7 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad pareiškėjas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tris kartus, pareiškėjas yra dirbantis, nėra duomenų, kad būtų teistas Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir administracinio nusižengimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Teismo vertinimu, šitoks paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas ir pareiškėjui skirta 900 Eur dydžio bauda turės pakankamą prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2594-2024, M. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.
Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.