Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio nuostatas. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos atleisti nuteistąjį M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. M. L. nurodė visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų neneigė, taip iš esmės savo kaltę pripažino, tik paaiškindamas savo veiksmų motyvus nurodė, kad brolio sužaloti nesiekė. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis M. L. ir nukentėjusysis V. L. susitaikė, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jokių pretenzijų dėl įvykio nebeturi, neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo, o turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis M. L. padavė apeliacinį skundą, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad kaltės pripažinimas nebuvo savanoriškas, o nulemtas byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja ir teismų praktikai (kasaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“, 2007 m. birželio 28 d. „ Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2011). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. L. yra charakterizuojamas neigiamai ir nėra pagrindo manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo vertinimu, byloje esantys jo asmenybę apibūdinantys duomenys nepaneigia galimybės taikyti aptariamą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. L. padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinė elgesio pasekmė, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nebedarys.