- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2605-985/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00546-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- J. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo, institucija byloje teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po palikėjos I. J. mirties jos sūnui Z. J. nėra reikalingas išlaikymas ir jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį. Taip pat prašo išduoti leidimą atisakyti jo globotiniui Z. J. formaliai priklausančios teisės į privalomąją motinos I. J. palikimo dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad I. J., mirusi (duomenys neskelbtini) d., visą savo turtą paliko sūnui – pareiškėjui J. J. (toliau – pareiškėjas), tačiau kitas mirusiosios sūnus Z. J. yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (tame tarpe paveldėjimo), todėl jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Prašyme nurodo, kad Z. J. gauna netekto darbingumo pensiją (508,82 Eur), vienišo asmens išmoką (34,89 Eur), specialiųjų poreikių pašalpą (162 Eur). Taigi visos jo gaunamos pajamos yra 705,71 Eur, ši bendra per mėnesį Z. J. gaunama pajamų suma (705,71 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimaliąją mėnesinę algą. Taip pat turi ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytų pajamų pilnai pakanka, jos netgi yra neišnaudojamos (sukaupta 8000 Eur). Taigi jo gaunamų lėšų ne tik pakanka pragyvenimui, tačiau ir yra taupomos. Už namo eksploatavimą, vandenį, elektrą, šildymą moka pareiškėjas, jis taip pat perka globotiniui maisto produktus, kitus reikalingus daiktus, tenkina kitus poreikius ir interesus.
Nurodo, kad pareiškėjas siekdamas tinkamai įgyvendinti savo kaip paveldėtojo teises, o taip pat tuo pačiu būdamas ir neveiksnaus asmens globėjas, privalo gauti teismo leidimą nepriimti globotinio vardu privalomosios palikimo dalies. Kadangi bylose dėl teismo leidimo išdavimo, nėra vertinami juridiniai faktai - šiuo konkrečiu atveju ar asmeniui reikalingas ar nereikalingas išlaikymas - pareiškėjas teikia teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad palikėjos I. J. mirties dieną jos sūnui Z. J. nebuvo reikalingas išlaikymas ir jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį. Pabrėžė, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu nepreziumuojamas. Paprasčiau tariant, palikėjo (mirusiojo) suaugusiam neįgaliam vaikui būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną jam neįgaliam suaugusiam vaikui reikalingas išlaikymas. Atkreiptas dėmesys į aspektą, kad teismai prioritetą teikia ne išlaikymui, gaunamam iš šeimos nario, o valstybės teikiamam išlaikymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad vien tik aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl neįgalumo, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu, nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens būtinumą gauti išlaikymą ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, kad nepretenduotų į palikimo dalį.
Taip pat nurodo, kad Z. J. turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kas užtikrina gyvenamojo būsto turėjimą, turi santaupų. Brolis ir globėjas J. J. ir pats tiesiogiai prisideda prie Zigmo išlaikymo, todėl jo gaunamų pajamų visų net neišnaudoja poreikių tenkinimui. Be kita ko, nekilnojamąjį turtą Z. J. paveldėjo po tėvo mirties. Šeimoje buvo toks susitarimas, kad tėvas savo dalį turto paliks Zigmui, o mama Izabelė kitam sūnui - pareiškėjui J. J.. Todėl būtina šiuo atveju atsižvelgti ir į testamento laisvės principą. Kadangi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra glaudžiai susijęs su pareiškėjo siekiu gauti teismo leidimą atsisakyti globotinio vardu privalomosios palikimo dalies, ir nors šie reikalavimai yra nagrinėjami atskirų kategorijų civilinėse bylose, pareiškėjas prašymą išduoti teismo leidimą reiškia šioje byloje, kadangi abu reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais įrodymais. Reikalavimas dėl teismo leidimo išdavimo priklausys nuo teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog Z. J., kaip vaikui, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas - jis yra neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, pats pasirūpinti oresniu gyvenimu negali, priklausytų privalomoji palikimo dalis (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). J. J. nori atsisakyti Z. J. vardu priimti jam priklausančią dalį, tokiu būdu suvaržydamas jo teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises (CK 3.244 straipsnio 3 dalis), tačiau gerbiant tėvų valią, jog turtas po jų mirties lygiomis dalimis turėtų atitekti abejiems sūnums, manytina, kad Z. J. interesai nebus pažeisti. J. J. globėjo pareigas įgyvendina tinkamai, užtikrina brolio poreikius.
Byla išnagrinėta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje CPK 153 straipsnio 2 dalis ir 133 straipsnio 3 dalis numatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto tenkinamas.
Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkinamas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo ir Z. J. motina I. J., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Mirties dieną palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 9420 Eur; 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 36900 Eur; 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 554 Eur; 1/2 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 512 Eur; 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 266 Eur; 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje nenurodyta. Visas nekilnojamasis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad palikėjai asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini)d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ir garažas (boksas) Nr. 68, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro nurodyta vidutinė rinkos vertė – 1 848 Eur, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) d. testamento matyti, jog I. J. visą savo turtą, iš ko bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui J. J. (pareiškėjui).
Iš Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo matyti, jog pakeitus Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. Z. J. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir dėl paveldėjimo teisinių santykių, taip pat Z. J. pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, o jo globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas.
Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad Z. J. yra neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog Z. J. gauna netekto darbingumo pensiją (508,82 Eur), vienišo asmens išmoką (34,89 Eur), Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad Z. J. nuo 2023 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija - 161,70 Eur. Iš teismui pateikto Z. J. 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 21 d. sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 21 d. sąskaitos likutis buvo 8 109,50 Eur.
Iš Valstybes įmonės „Registrų centras“ išrašų matyti, jog Z. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 9420 Eur; 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 36900 Eur; 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 554 Eur; 1/2 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 512 Eur; 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso objekto vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje – 266 Eur; 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė viešoje paieškoje nenurodyta. Visas nekilnojamasis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Z. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Bylos rašytinių įrodymų pagrindu vertinama, kad duomenų apie Z. J. vardu registruotas transporto priemones, nėra. Teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie mokamus mokesčius, t. y. atliktus mokėjimus UAB „Ignitis“ už dujas ir elektrą, UAB „Sūduvos vandenys“ už paslaugas.
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas globėjo pareigas įgyvendina tinkamai, užtikrina brolio poreikius. Institucija nurodo, kad gerbiant tėvų valią, jog turtas po jų mirties lygiomis dalimis turėtų atitekti abiem sūnums, dėl ko Z. J. interesai nebus pažeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai, tai yra išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), tai yra gauna tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006).
Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. J. yra neįgalus ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, (duomenys neskelbtini) d. sprendimu pakeitus Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Z. J. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (tame tarpe ir dėl paveldėjimo teisinių santykių), taip pat Z. J. pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, o jo globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Pretendentas į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną savo vardu jau turėjo registruoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kai visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Bylos duomenimis kilnojamojo turto neturėjo. Palikėjos mirties dieną Z. J. taip pat gavo netekto darbingumo pensiją (508,82 Eur), vienišo asmens išmoką (34,89 Eur) ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. 161,70 Eur neterminuotai paskirtą priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad palikėjos mirties dieną Z. J. nors ir buvo neįgalus ir savimi pasirūpinti negalėjo dar iki palikėjos mirties, tačiau teismas, įvertinęs jo visą palikimo atsiradimo dieną buvusią turtinę padėtį daro išvadą, jog savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu turėjo ir turi galimybes patenkinti būtinuosius savo poreikius, kadangi Z. Z. turėjo pakankamai turto ir pajamų savo būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, o pareiškėjas tinkamai įgyvendina globėjo (rūpintojo) pareigas ir užtikrina brolio poreikius, ką patvirtina Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvada. Įvertinus Z. J. turtą palikėjos I. J. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) d.) teismas sprendžia, jog jis gavo pakankamai pajamų, tai yra gavo tiek, kad pakako būtinoms gyvenimo reikmėms ir nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkinamas - nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po palikėjos I. J. mirties jos sūnui Z. J. nėra reikalingas išlaikymas ir jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 445 straipsnis).
Dėl teismo leidimo išdavimo
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų globėjai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.56 straipsnis). Neveiksnių globotinių vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą globėjai gali tik gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.244 straipsnis). Teismo leidimas yra papildoma neveiksnių asmenų turtinių teisių apsaugos garantija.
Turto administratoriui yra taikomi nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų.
Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismui vertinus, kad Z. J. gavo pakankamai pajamų, tai yra gavo tiek, kad pakako būtinoms gyvenimo reikmėms ir jam nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog po palikėjos I. J. mirties jos sūnui Z. J. nėra reikalingas išlaikymas ir jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, bei nustačius, kad neveiksnaus asmens teisės ir teisėti interesai nenukentės, pareiškėjui išduodamas leidimas atsisakyti jo globotiniui Z. J., formaliai priklausančios teisės į privalomąją motinos I. J., palikimo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro
2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 582 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., jos sūnui Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra reikalingas išlaikymas ir jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį.
Juridinis faktas nustatytas pareiškėjui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turint tikslą atsisakyti jo globotiniui Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) formaliai priklausančios teisės į privalomąją motinos I. J. palikimo dalį, todėl tenkinamas prašymas išduoti leidimą atsisakyti jo globotiniui Z. J., formaliai priklausančios teisės į privalomąją motinos I. J., palikimo dalį.
Sprendimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Kitoje dalyje - neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.