Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos už šilumos energiją, delspinigių, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 274,87 Lt skolą už teiktą šilumos energiją, palūkanų tvirta pinigų suma iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 8,65 Lt, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 71,90 Lt. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra negyvenamosios patalpos. Atsakovui priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui jam tenka mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad name yra 6 laiptinės, o laiptinė, kurioje yra atsakovui priklausančios patalpos, nėra šildoma. Todėl mano, kad neprivalo mokėti už faktiškai ieškovo nesuteiktą paslaugą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo už patiektą šilumos energiją - 274,87 Lt, palūkanas už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-06-07 – 8,65 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 283,52 Lt nuo 2010-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 71,90 Lt. Priteisė valstybei iš atsakovo 31,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovui A. J. nuosavybės teise priklauso 48,13 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Pastate (duomenys neskelbtini), įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. Pastatui šiluma tiekiama dviejuose šilumos punktuose, kuriuose įrengti atskiri įvadiniai šilumos skaitikliai. Atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės, yra korpuse 1A3p (duomenys neskelbtini). Iš šilumos mazgo, esančio 1A3p korpuse, šiluma tiekiama į 4 pastato (duomenys neskelbtini) laiptines ir vieną korpuso 2A4p bendrojo naudojimo laiptinę, t.y. iš viso šiluma tiekiama į 5 laiptines. Šiluma pastate paskirstoma pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau ir Komisijos) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr.O3-19 ir Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.O3-41. Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, taip pat nepriklausomai nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo, atsakovui tenka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas sutiko, jog turi mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, tačiau nesutiko, jog bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotos šilumos paskaičiavimui būtų taikomi Šilumos paskirstymo metodai Nr.4 ir Nr. 5. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. šilumos vartotojams yra numatyta galimybė suderinti su Komisija jų parengtą šilumos paskirstymo daugiabučiame name metodą, kuris atitiktų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. šilumos vartotojas daugiabučiame name kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais gali nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Šio straipsnio 6 d. numato, jog tokie sprendimai priimami mutatis mutandis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Todėl atsakovo teiginius, jog bendrojo naudojimo patalpų šildymo šilumos kiekio nustatymas ar namui taikytino šilumos paskirstymo Metodo parinkimas, gali būti sprendžiami namo bendrijai CK nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo, teismas pripažino teisiškai nepagrįstais. Teismas nustatė, kad pastato bendraturčiai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo priėmę sprendimo dėl šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo, taip pat nebuvo padarę pastato energetinio audito, todėl pripažino, jog ieškovas pagrįstai taikė Metodo Nr. 5 3.1 p. nuostatas ir šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui skaičiavo atsižvelgdamas į pastato korpuso 1A3p laiptinių skaičių, t.y. penkias šildomas laiptines. Išvadą byloje teikiančios Komisijos atstovai posėdžio metu nurodė, jog į Komisiją šio pastato šilumos vartotojai dėl kito pastatui taikytino Metodo suderinimo nėra kreipęsi, o atsakovo nurodomų šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, skaitiklio parodymų naudojimas būtų Metodo pakeitimas, ko pats ieškovas negalėtų atlikti, nes šilumos paskirstymui taikytinus Metodus tvirtina Komisija. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog Šilumos paskirstymo metodai Nr.4 ir Nr. 5 buvo pasirinkti neteisėtai, ar nebuvo sąlygų šį metodą taikyti bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotam energijos kiekiui apskaičiuoti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

1. Nesutiko su su teismo išvada, kad šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, pagal kuriuos buvo paskirstytas bendro naudojimo patalpų šildymui tenkantis energijos kiekis pastate, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskaičiuota apelianto mokėtina suma buvo pasirinkti teisėtai ir pagrįstai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra įrengtas ne tik įvadinis šilumos apskaitos skaitiklis, bet ir prieš jį esantis bendras metrologiškai patikslintas šalto vandens, skirto karšto vandens ruošimui (pašildymui), skaitiklis. Įvadu atitekėjęs ir šalto vandens skaitikliu užfiksuotas šaltas vanduo nėra naudojamas jokioms kitoms reikmėms, o tik karštam vandeniui ruošti. Naudojant šio skaitiklio duomenis skaičiuojant energijos kiekį, skirtą bendro naudojimo patalpų šildymui, galima gauti visiškai tikslius duomenis ir teisingai paskaičiuoti apeliantui mokėtiną mokestį. Tuo tarpu šilumos paskirstymo metoduose Nr. 4 ir 5 nurodyti skaičiavimo būdai, kuriuose taikomi gyventojų butų/patalpų karšto vandens skaitiklių parodymai, turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai nėra galimybės tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti gyventojų suvartoto šilumos energijos kiekio kitais būdais.

2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nevertino situacijos vartotojo interesų apsaugos aspektu. Teismas neatsižvelgė, kad taikant minėtus šilumos paskirstymo metodus sudaroma galimybė Ieškovui padengti savo nuostolius, nuolat atsirandančius dėl nesąžiningų vartotojų veiksmų ar netinkamo paslaugų teikimo. Tuo tarpu kitiems vartotojams (Apeliantui) yra nepagrįstai perkeliama juridinio asmens - energijos paslaugų tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ tenkančios komercinės veiklos rizika.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

1. Nei metode Nr. 4, nei metode Nr. 5 nenumatyta šilumos tiekėjo (ieškovo) pareiga atsižvelgti į įvadinio šalto vandens skaitiklio parodymus.

2. šilumos tiekėjas, skirstydamas vartotojų bendrai suvartotą šilumos energiją daugiabučiuose namuose, privalo vadovautis ir skirstymui taikyti tik Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) patvirtintus arba vartotojų siūlomus ir su Komisija suderintus metodus (Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 03-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo” 3 punktas), o šalto vandens, karštam vandeniui ruošti, skaitiklio parodymų naudojimas skaičiuojant energijos kiekį, skirtą bendro naudojimo patalpų šildymui, yra visiškai naujas (nesuderintas su Komisija ) paskirstymo metodas.

3. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vartotojams suderinti su Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija) jų parengtą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus, bet tai tūri būti padaryta vadovaujantis Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintomis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis.

4. prašymas ieškovui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo) paduodamas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu (Komisijos 2004-11-11 nutarimo Nr. 03- 121 18.3 p.), todėl perskaičiuoti mokesčius laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-30 (atbuline data) ieškovui nėra leidžiama.

5. Dėl apelianto kaip vartotojo teisių apsaugos nurodė, kad atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau apeliantui kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (LR CK 4.82 str, 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str.), nes daugiabučiame name asmuo turintis negyvenamąsias patalpas nuosavybes teise turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jis yra vartotojas ir turi mokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams (LR CK 6.388 str 1 d.), o iš kitos pusės jis yra pastato bendraturtis, todėl savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą privalo įgyvendinti vadovaujantis CK 4.75 str. 1 dalimi ir 4.85 straipsnio 1 dalimi, tai yra balsų dauguma. Bendrasavininkai nėra priėmę sprendimo dėl šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo. Taip pat nebuvo padarytas pastato energetinis auditas. Todėl atsakovui taikytas šilumos paskirstymo metodas pagrįstai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui A. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) 48,13 kv. metrų ploto. Ieškovui priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo šildymui.

Byloje keliamas klausimas, ar atsakovui, kaip negyvenamųjų patalpų savininkui, šias patalpas atjungus nuo centrinio šildymo sistemos, teko pareiga kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-06-07 mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Apelianto tvirtinimu, šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 ieškovo buvo taikyti nepagrįstai, o juos taikant, pažeisti atsakovo, kaip vartotojo ir silpnesniosios sutarties šalies, interesai.

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.2-269-141/2012 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo tinkamai skaičiuoti mokestį, išvadą teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovo UAB „Vilniaus energija“ taikomas šilumos paskirstymo ir paskaičiavimo būdas atitinka įstatymo reikalavimus, galiojančią tvarką, o patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) suvartotos šilumos energijos paskaičiavimai už šilumos energiją skirstant šilumą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. yra pagrįsti, atitinka teisės aktuose nustatytą tvarką.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi (civ. Byla Nr.2A-2260-345/2012) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5 laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. taikė pagrįstai bei atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl A. J., kaip vartotojo – silpnesniosios šalies, teisių gynimo, nes, teismo vertinimu, jam šis statusas netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad aptartoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, o kitų argumentų apeliantas nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.