Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje yra surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, o nuo 2015 m. vasario 12 d. – ir bendrovės akcininku, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino VM finansinį reikalavimą – 26 144,58 euro) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu R. L. teigė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Nesiėmė jokių veiksmų. Buvo vadovu. Neatleidžia jo nuo atsakomybės, bet šito nežinojo ir dėl to nesikreipė. Prašo skirti minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė teigė, jog pareiškimą palaiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui siekia 26 144,58 euro. Skola susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 30 d. VMI priėmė eilę sprendimų dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nuo 2012 m. lapkričio 21 d. buvo vykdomas išieškojimas. Jį vykdė antstolė Virginija Meškauskienė. 2017 m. gegužės 17 d. ji atsiuntė VMI patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir išieškojimo negalimumo aktus. Kas reiškia, kad antstolė neturėjo galimybių kaip išieškoti nurodytų sumų. VMI gavusi šituos sprendimus 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, 2017 m. rugpjūčio 21 d. iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įmonė nemoki, vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė yra nemoki tada, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi bendrovė neteikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės, nustatyti, kada įmonė tapo nemoki nebuvo galimybės, tačiau į 2010 m. balansą įrašyto turto vertė buvo 2 700 eurų, o 2012 m. pradelsti įsipareigojimai buvo virš 26 000. Per išieškojimo laikotarpį iš mokesčių informacinės sistemos įplaukų balanso matyti, kiek išieškojo antstoliai ir kiek sumokėjo pati bendrovė per visą laikotarpį. Matyti, kad paskutinės įplaukos buvo gautos 2012 m. kovo mėnesį. Manytina, kad jau tuo laiku įmonė buvo nemoki. Kadangi nei antstoliai, nei VMI iš sąskaitų nieko neišieškojo. Matyti, kad 2012 metų įmonė neturėjo jokio turto. Vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. 2017 m. birželio mėnesį kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą. VMI palaiko savo pareiškimą ir prašo skirti baudos vidurkį.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad bendrovės vadovu nuo 2012 m. kovo 6 d. (o nuo 2015 m. vasario 12 d. ir akcininku) iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo R. L. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 26 144,58 euro. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 30 d. VMI 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA-18027 „Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama iškelti bendrovei bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą. Bendrovės vadovas ir akcininkas R. L. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad antstolis 2017 m. gegužės 5 d. konstatavo, kad bendrovė neturi turto ir lėšų įsipareigojimams įvykdyti, dėl ko VMI 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė R. L. vykdomą trunkamą pažeidimą, todėl būtent nuo 2017 m. birželio 6 d. skaičiuotinas dvejų metų senaties terminas (b. l. 3-4).

Iš VMI pateiktų išrašų matyti, kad R. L. nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, o nuo 2015 m. vasario 12 d. – dar ir bendrovės akcininku (b. l. 5-6).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. bendrovės įsiskolinimą VMI sudarė 26 144,58 euro, iš jų dėl mokesčio ir rinkliavos – 23 288,87 euro, o dėl delspinigių – 2 885,71 euro (b. l. 10).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 25 d. susidarė 23 288,87 eurų skola dėl mokesčio ir rinkliavos nesumokėjimo VMI (b. l. 11).

Iš antstolės V. Meškauskienės 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0015/14/05556 ir vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)-320A-4573 grąžintas išieškotojui VMI (b. l. 12).

Iš 2014 m. sausio 20 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31.-08)-320A-4573 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta į biudžetą išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 870,28 Lt (b. l. 13-14).

Iš 2017 m. gegužės 3 d. antstolės V. Meškauskienės išieškojimo negalimumo akto vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/05556 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nenustatyta; nėra priklausančių transporto priemonių; įmonė neturi turtinių teisių ar vertybinių popierių; įmonė neturi piniginių lėšų bankuose ar kitose kredito įstaigose; apdraustųjų asmenų įmonėje nėra; įmonė nėra išieškotojas kitose bylose (b. l. 15-16).

Iš antstolės V. Meškauskienės 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0015/13/01290 ir vykdomasis dokumentas Nr. (23.17-08)-320-2301 grąžintas išieškotojui (b. l. 17).

Iš 2013 m. sausio 14 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17.-08)-320-2301 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta į biudžetą išieškoti iš UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 86 967,63 Lt (b. l. 18-19).

Iš 2017 m. gegužės 3 d. antstolės V. Meškauskienės išieškojimo negalimumo akto vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/01290 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nenustatyta; nėra priklausančių transporto priemonių; įmonė neturi turtinių teisių ar vertybinių popierių; įmonė neturi piniginių lėšų bankuose ar kitose kredito įstaigose; apdraustųjų asmenų įmonėje nėra; įmonė nėra išieškotojas kitose bylose (b. l. 20-21).

Iš 2017 m. birželio 6 d. pareiškimo Vilniaus apygardos teismui matyti, kad VMI kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22-23).

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4568-603/2017 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 24).

Iš 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4568-603/2017 matyti, kad buvo patvirtintas antros eilės kreditoriaus – VMI reikalavimas 26 144,58 eurų sumai (b. l. 25).

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį

Administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šioje byloje R. L. yra kaltinamas laiku nesikreipęs į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Teismo vertinimu, R. L. veiksmuose (neveikime) yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Šios bylos nagrinėjimui aktualaus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šioje byloje egzistuoja visi 3 aukščiau nurodyti požymiai, kurie būtini norint konstatuoti, jog R. L. neįvykdė jam pagal teisės aktus tenkančios pareigos laiku kreiptis į teismą. Iš VMI pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VMI sudarė 26 144,58 euro, iš jų dėl mokesčio ir rinkliavos – 23 288,87 euro, o dėl delspinigių – 2 885,71 euro (b. l. 10). Iš prievolių išrašo matyti, kad įsiskolinimas dėl mokesčio ir rinkliavos mokėjimo susiformavo dar 2012 m. vasario 27 d. – 2012 m. birželio 25 d. laikotarpiu (b. l. 11). Iš 2013 m. sausio 14 d. ir 2014 m. sausio 20 d. VMI sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 13-14, 18-19) matyti, kad VMI ėmėsi aktyvių veiksmų, kad susidariusi skola būtų likviduota. Tačiau iš antstolės V. Meškauskienės patvarkymų (b. l. 12, 17), taip pat išieškojimo negalimumo aktų (b. l. 15-16, 20-21) matyti, kad nebuvo jokių šaltinių, iš kurių būtų galima išieškoti ir padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus kreditoriui VMI iš šiai bendrovei priklausančio turto ar kitų pajamų šaltinių. Todėl akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir R. L. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jis nuo 2012 m. kovo 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o nuo 2015 m. vasario 12 d. – dar ir bendrovės akcininku (b. l. 5-6). Pažymėtina, kad teisme jis iš esmės patvirtino žinojęs bendrovės padėtį, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą 2017 m. birželio 6 d. padarė VMI (b. l. 22-23). Iki VMI kreipimosi į teismą, joks kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreipęsis. Pažymėtina, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4568-603/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 24), 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi toje pačioje civilinėje byloje buvo patvirtintas antros eilės kreditoriaus – VMI reikalavimas 26 144,58 eurų sumai (b. l. 25). Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad R. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas. Jis žinojo apie bendrovėje susiklosčiusią padėtį. Priemonių mokumui atkurti taip pat nesiėmė. Bendrovė buvo nemoki, tačiau R. L. nevykdė jam nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai padarė bendrovės kreditorius VMI. Todėl konstatuojama, kad R. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 1 400 iki 3 000 eurų dydžio bauda. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę. „Liteko“ sistemos duomenis R. L. turi galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš „Liteko“ sistemos duomenų taip pat matyti, kad R. L. 2012 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-498/12 yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalį. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies vidurkio nesiekiančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,

nutaria:

pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 800 EUR (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį - A6.-39-1057/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.