Telšių apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės atstovams Ritai Kiguolienei, Edmundui Vaitkevičiui, Kristinai Jankauskienei, Daliai Jonylienei,

suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Telšių filialo atstovams Algirdui Žymančiui, Viktorijai Pagojienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas A. Karpinskas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinos kompensacijos dydžio turi būti remiamasi VĮ Registrų centro 2011 m. nustatyta artezinio gręžinio vidutine rinkos verte, o jau bylos nagrinėjimo metu gręžinio vertė perskaičiuota remiantis klaidingais duomenimis dėl gręžinio skersmens.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-671/2010 buvo patenkintas Telšių rajono savivaldybės pareiškimas ir bešeimininkiais pripažinti bei perduoti Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn iš viso 62 gręžtiniai šuliniai bei užtvankos, tarp jų ir nenaudojami neidentifikuoti gręžtiniai šuliniai, 61 m ir 219 m gylio, esantys Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r., koordinatės atitinkamai X 6203959, Y 411179 ir X 6203981, Y 411201 (sprendimo rezoliucinės dalies 32 ir 33 punktai) (civilinė byla Nr. A2-33-971/2016 1 t., b.l. 130-136). Pareiškėjai A. J. kreipusis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, Telšių rajono apylinkės teismas atnaujinimo procesą minėtoje civilinėje byloje ir 2016-04-07 sprendimu pakeitė 2010-09-23 teismo sprendimą – Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl gręžtinių šulinių, 61 m ir 219 m gylio, esančių prie buvusios fermos Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r., koordinatės atitinkamai X6203959, Y411179 ir X6203981, Y411201, pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn atmetė, nustačius, kad bešeimininkiais pripažinti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso A. J. ir ši jos teisė buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, kitą 2010-09-23 sprendimo dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. A2-33-971/2016 2 t., b.l. 1-5, 71-73, 130-132). Taip pat nustatyta, kad 2014 m. ginčo artezinis gręžinys buvo likviduotas, remiantis Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-26 įsakymu Nr. A1-602 patvirtintu likviduojamų bešeimininkių gręžinių sąrašu (b.l. 39-42, 137-138, 142-149).

LR CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo, kurio nauju sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, atnaujinus procesą, Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimu pakeitus 2010-09-23 sprendimą, ankstesnio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl yra pagrindas šį klausimą išspręsti. Nors Telšių rajono savivaldybė nesutiko su pareiškimu motyvuodama tuo, kad Savivaldybė neatsako už tai, kad ginčo arteziniai gręžiniai teismo sprendimu buvo pripažinti bešeimininkiais, o vėliau vienas iš jų likviduotas, kadangi buvo laikomasi ir vykdomi galiojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau tokie Savivaldybės argumentai, teismo vertinimu, nėra visiškai pagrįsti. Kaip jau teismas pasisakė 2016-04-07 sprendime, ta aplinkybė, kad pripažįstant gręžtinius šulinius bešeimininkiais buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų bei tai, kad minėti gręžtiniai šuliniai nebuvo identifikuoti, nepaneigia fakto, kad A. J. yra gręžtinių šulinių (artezinių gręžinių), kurių koordinatės X6203959, Y411179 ir X6203981, Y411201, savininkė ir jos nuosavybės teisė buvo išviešinta – įregistruota viešame registre. Kaip nurodyta 2010-07-10 VĮ Registrų centro Telšių filialo rašte (civilinė byla Nr. A2-33-971/2016 1 t., b.l. 65-67) ir kaip posėdžio metu paaiškino šios įstaigos atstovai ginčo arteziniai gręžiniai nebuvo identifikuoti, nes nebuvo pateikti identifikavimui reikalingi duomenys, o vien pagal gręžinių koordinates to nebuvo įmanoma padaryti. Duomenų, kad Telšių rajono savivaldybė teikė Registrų centrui pakartotinį užklausimą ar kitais būdais bandė identifikuoti ginčo gręžinius, byloje nėra.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 219 m gylio artezinis gręžinys, kurio koordinatės X6203981, Y411201, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės iniciatyva buvo likviduotas vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-03 įsakymą Nr. D1-283 „Dėl nenaudojamų vandens gręžinių sutvarkymo“, todėl šio daikto grąžinimas pareiškėjai natūra neįmanomas ir spręstina dėl šio turto vertės atlyginimo (CPK 760 str. 3 d.). Kadangi CPK normos, reglamentuojančios sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimus, nereglamentuoja, kaip turi būti apskaičiuota atlygintina negalimo grąžinti turto vertė, todėl šiuo atveju atlygintina turto vertė nustatytina taikant restituciją reglamentuojančias LR CK normas, kurios, kaip ir sprendimo vykdymo atgręžimą reglamentuojančios teisės normos, reguliuoja asmenų grąžinimo į ankstesnę padėtį teisinius santykius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2005).

LR CK 6.146 straipsnyje numatyta, kad kai restitucijos neįmanoma atlikti natūra, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio, reglamentuojančio piniginio ekvivalento apskaičiavimą, 1 dalyje suformuluota bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys iš minėtos bendrosios taisyklės, būtent, kad: 1) kai grąžinamas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; 2) jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai A. J. atlygintinos turto vertės, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta, jog Telšių rajono savivaldybė nagrinėjant bylą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu buvo nesąžininga, taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčo gręžinys pripažintas bešeimininkiu dėl Savivaldybės kaltės, kadangi faktiniai bylos duomenys rodo, jog ir pati pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nesirūpino nekilnojamuoju daiktu, dėl kurio atgręžiamas sprendimo vykdymas – nustatyta, jog gręžinys buvo nenaudojamas nei pačios pareiškėjos, nei perleistas naudotis kitiems asmenims, ką vienareikšmiškai patvirtino K. Jankauskienė, nurodžiusi, jog pati apžiūrėjo ginčo gręžinį ir tuo įsitikino. Įvertinus šias aplinkybes, atlygintina turto vertė nustatytina pagal restitucijos metu nustatytą ginčo artezinio gręžinio vidutinę rinkos vertę, kuri patikslintais Registrų centro duomenimis yra 4420 Eur (b.l. 100-115). Nors pareiškėjos atstovai nesutinka su tokia patikslinta ginčo gręžinio rinkos verte, tačiau nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys ir patys daikto kadastriniai matavimai, kuriuose nurodytas gręžinio skersmuo yra 40 mm (b.l. 15), o ne 400 mm, kaip tvirtina pareiškėjos atstovas, nėra nuginčyti. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas A. Karpinskas nepagrįstai gręžinio likvidavimo techniniame projekte (b.l. 142-149) nurodytą apsauginio vamzdžio skersmenį 426 mm intervale nuo 0 iki 16 m sutapatina su paties artezinio gręžinio skersmeniu. Iš pateikto techninio projekto matyti, kad gręžinio konstrukciją sudarė skirtingų diametrų (nuo 426 iki 146 mm) vamzdžiai, priklausomai nuo gylio (žr. techninio projekto 3 lapas „III. GRĘŽINIO LIKVIDAVIMAS“, gręžinio techninis-geologinis pjūvis ir likvidavimo technologinė schema, b.l. 144, 148). Į bylą iš gręžinio paso pateiktame dokumente „Pilnas gręžinių aprašymas“ (b.l. 124), apibūdinant gręžinio konstrukciją, taip pat nurodyti gręžinio techninių elementų – apsauginio vamzdžio, viršfiltrinio vamzdžio ir kt. (elementų santrumpos, pvz. „AP. V.“, sutampa su likvidavimo technologinėje schemoje nurodytais pilnais pavadinimais, pvz. „Apsauginis vamzdis“) skersmenys, o ne paties artezinio gręžinio skersmuo, kuris, kaip paaiškino, liudytojas Ž. S., per visą gręžinio gylį yra vienodas. Pareiškėja nepateikė pakankamų ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog likviduoto gręžinio skersmuo buvo kitoks nei užfiksuota gręžinio kadastrinių matavimų byloje (CPK 178 str.). O kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, kaip minėta, nėra nuginčyti ar patikslinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą ir priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės likviduoto artezinio gręžinio, unikalus Nr. 4400-1174-7006, vertę atitinkančią pinigų sumą – 4420 Eur.

Dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstomos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, įvertinus tenkintų reikalavimų apimtį. Pareiškėja patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė. Teismas sprendžia, jog teisinga, protinga ir atitinkanti šalių interesų pusiausvyrą bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 200 Eur, kuri ir priteistina iš suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės pareiškėjai (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atgręžti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-33-971/2016 pakeisto Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-671/2010 įvykdymą ir priteisti iš suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės likviduoto artezinio gręžinio, unikalus Nr. 4400-1174-7006, vertę atitinkančią 4420 Eur sumą pareiškėjai A. J..

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai A. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.