Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės atstovėms Ritai Kiguolienei ir Daliai Jonylienei, suinteresuoto asmens A. J. atstovams advokatui Audriui Karpinskui ir L. J., viešame teismo posėdyje, atnaujinus bylos procesą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. J., VĮ Registrų centras dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismas 2010-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-671/2010 pareiškėjos pareiškimą patenkino ir, be kitų gręžtinių šulinių bei užtvankų, pripažino bešeimininkiais ir perdavė Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn nenaudojamus neidentifikuotus gręžtinius šulinius, 61 m ir 219 m. gylio, esančius (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 32 ir 33 punktai) (1 t., b.l. 130-136). Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo.

Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-909-671/2010 atnaujintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (2 t., b.l. 71-73).

Teismas 2015-11-12 protokoline nutartimi patikslino dalyvaujančių byloje asmenų procesinį statusą, įtraukė A. J. į bylą suinteresuotu asmeniu, o 2016-02-22 protokoline nutartimi suinteresuotu asmeniu į bylą taip pat įtraukė VĮ Registrų centrą. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą byla iš naujo buvo nagrinėta tik dalyje dėl dviejų pareiškėjos pareiškime 32 ir 33 punktuose nurodytų gręžtinių šulinių, 61 m ir 219 m gylio, esančių prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais ir nuosavybės teisių į juos pripažinimo, todėl dėl kitos Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimo dalies nepasisakytina.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės pareiškimą dalyje dėl gręžtinių šulinių, 61 m ir 219 m gylio, esančių prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad visos procedūros dėl šių gręžtinių šulinių pripažinimo bešeimininkiais buvo atliktos tinkamai laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Užklausus VĮ Registrų centrą dėl duomenų pateikimo, buvo gautas atsakymas, kad minėti šuliniai nėra identifikuoti. Dėl šių šulinių pripažinimo bešeimininkiais buvo skelbta vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Neginčija nuosavybės teisės fakto, t.y. fakto, kad minėti šuliniai nuosavybės teise priklauso A. J., tačiau mano, kad visos procedūros buvo atliktos tinkamai.

Suinteresuoto asmens A. J. atstovai prašė pakeisti 2010-09-23 teismo sprendimą ir pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl A. J. priklausančių artezinių gręžinių atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisės faktą patvirtiną 2008 m. gruodžio mėn. pirkimo-pardavimo sutartis, nuosavybės teisės buvo įregistruotos VĮ Registrų centre. Vienu arteziniu gręžiniu buvo ir yra naudojamasi iki šiol. Pareiškėja neginčija A. J. nuosavybės teisės.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimas pakeistinas (CPK 371 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. J., atstovaujama L. J., 2008-12-31 pirkimo-pardavimo sutartimi iš P. B. ir S. B. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais kitais (inžineriniais) statiniais – arteziniu gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir arteziniu gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 6-11). A. J. nuosavybės teisę į įgytą nekilnojamąjį turtą įregistravo viešame Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2009-01-14 ir 2009-05-21 pažymėjimai (2 t., b.l. 20-25). Byloje nėra ginčo, kad artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tie patys gręžtiniai šuliniai, 61 m ir 219 m gylio, esantys prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini), nurodyti pareiškėjos prašymo ir 2010-09-23 teismo sprendimo rezoliucinės dalies 32 ir 33 punktuose, tą patvirtino pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu. Pareiškėjo atstovės taip pat patvirtino, kad neginčija fakto, kad A. J. yra ginčo gręžtinių šulinių (artezinių gręžinių) savininkė, tą, kaip minėta, patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo A. J. yra gręžtinių šulinių, esančių prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini), savininkė. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pripažįstant šiuos gręžtinius šulinius bešeimininkiais buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai R. R. ir K. J. bei akcentavo pareiškėjos atstovės, bei tai, kad minėti gręžtiniai šuliniai nebuvo identifikuoti (2 t., b.l. 54-64, 95-96, 116-125), nepaneigia fakto, kad A. J. yra šių gręžtinių šulinių (artezinių gręžinių) savininkė, jos nuosavybės teisė buvo įregistruota viešame registre. O esant teisėtam daikto savininkui daiktas negali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė, jog bešeimininkiais pripažinti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso A. J. ir ši jos teisė buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, teismui 2010-09-23 sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma, yra pagrindas pakeisti 2010-09-23 sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti tik iš dalies, atmetant pareiškimą dalyje dėl pareiškimo 32 bei 33 punktuose nurodytų gręžtinių šulinių, 61 m ir 219 m gylio, esančių prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 2 p.).

Suinteresuotas asmuo A. J., atstovaujama įgaliotos atstovės L. J., turėjo byloje 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 35). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. J. interesai byloje yra priešingi ir tai, kad pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl ginčo gręžtinių šulinių yra atmestinas, A. J. iš pareiškėjos priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 370 straipsnio 4 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendė:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-909-671/2010, ir pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės pareiškimą dalyje dėl pareiškimo 32 bei 33 punktuose nurodytų gręžtinių šulinių, 61 m ir 219 m gylio, esančių prie buvusios fermos (duomenys neskelbtini), koordinatės atitinkamai (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn atmesti.

Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. J..

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.