Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-25565860-15 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis Žilvinas Apanavičius 2015 m. sausio 27 d. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28P-24969369-15 dėl to, kad šis 2015 m. sausio 27 d., 16.25 val., Elektrėnų sav., Balceriškių k., vairuodamas automobilį OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168 punkto reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas Algis Grėbliūnas, išnagrinėjęs J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-25565860-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad J. S. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė 144 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams.

Teismo posėdžio metu J. S. palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Jis neneigė savo kaltės padarius pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis praras darbą. Šiuo metu jis yra vienintelis šeimos maitintojas, gyvena kaime, todėl be automobilio nuvykti kažkur yra labai sunku. J. S. teigimu jis dirba vadybininku, nuo ryto iki vakaro nuvažiuoja apie 500-700 km, pažeidimo padarymo dieną skubėjo užbaigti darbus, todėl, paveiktas nuovargio, įvažiavo į pervažą tik užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Per šią pervažą jis važiuoja labai retai, gal du kartus per metus, ten nėra jokio užtvaro. Jis stengiasi nedaryti KET pažeidimų, tačiau kai darbas yra susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu, o užsakymus reikia įvykdyti nustatytu laiku, tai kartais nenoromis pažeidžia KET taisykles. Jis sutinka su visais pažeidimais bei susimoka paskirtas baudas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

J. S. skundas netenkintinas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu J. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 125

straipsnyje įtvirtinta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).

Ginčo dėl minėto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. S. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. J. S. mano, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, J. S. tiek skundžiamo nutarimo priėmimo, tiek teismo posėdžio metu prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pagrįstai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančios pažymos apie J. S. baustumą matyti, kad 2014-03-31 ir 2014-08-19 nutarimais jam už KET pažeidimus, t.y. už greičio viršijimą buvo skirtos baudos. Nors šiais nutarimais paskirtas baudas pažeidėjas sumokėjo, tačiau nagrinėjamą teisės pažeidimą jis padarė vienerių metų bėgyje po šių nuobaudų skyrimo, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, byloje esanti pažyma apie baustumą patvirtina, kad J. S. anksčiau taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka ne tik už greičio viršijimą, bet ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, už važiavimą automobiliu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis važiuojant. Nors šie teisės pažeidimai buvo padaryti pakankamai seniai - 2009-2013 metais, tačiau atsižvelgus į visus teisės pažeidimus, net ir į tą, už kurį buvo surašytas administracinis nurodymas (2014-02-17 jam buvo skirta 10 Lt dydžio bauda už ėjimą į kitą gatvės pusę ne per pėsčiųjų perėją), yra pagrindas manyti, kad J. S. nesilaiko KET reikalavimų, skiriamos nuobaudos prevencinių tikslų nepasiekia. Tai, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas J. S. sukels neigiamų pasekmių – apsunkins jo galimybes dirbti, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. J. S. teismo posėdyje pateikta charakteristika, iš kurios matyti, jog jis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taipogi negali būti pagrindu švelninti jam paskirtą nuobaudą, nes jam skundžiamu nutarimu ir taip yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (dviem mėnesiams).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo J. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jam paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Algio Grėbliūno 2015 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 10N-25565860-15 palikti nepakeistą ir J. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.