Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, jas iš dalies sudedant, ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Č. paskirta sumažinta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 27 d. 00.15 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 17.30 val.

A. Č. pripažintas recidyvistu.

M. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. Č. nukentėjusiajam M. N. priteista – 4 638,37 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad A. Č. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir tris apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. A. Č. nusikalto būdamas anksčiau teistas net dvylika kartų, iš jų dešimt kartų teistas už turtinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnyje, du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir vieną kartą – už analogiškus nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, neišnykus teistumui, po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmenų duomenų registro nepraėjus nė metams laiko. Be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, A. Č. padarė 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2024 m. gruodžio 27 d., t. y. po baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, priėmimo praėjus vos trims mėnesiams, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (bylos Nr. 1-1221-899/2025), kurioje A. Č. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl nusikalstamos veikos, galimai padarytos 2025 m. sausio mėn. iš 19 į 20 d. (3 t., b. l. 4–20, 22–28, 29–39; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 40–61). Visa tai rodo, kad A. Č. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba (4 t., b. l. 56–57), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), taip pat dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų A. Č. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta ir dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Įstatymų leidėjas yra numatęs už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą keturias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą – penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų; už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų; už BK 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – keturias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas tik laisvės atėmimo bausmes – taip jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė nusikalsti dar kartą ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės (vieną kartą šios bausmės vykdymas buvo atidėtas), bet ir švelnesnės bausmės – bauda, areštas, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytus nusikaltimus švelnesnes bausmes būtų netikslinga.

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

13. Nuteistajam A. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, atitinkamai laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkiai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkiai – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, nevengė duoti parodymų, yra dirbantis, turi draugę, du vaikus, kuriais reikia rūpintis ir juos išlaikyti, stengiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Kaip jau minėta, A. Č. gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes už visus jo padarytus nusikaltimus, o nuteistojo teiginius patvirtinančių duomenų, kad jis rūpinasi dviem vaikais ir juos išlaiko, stengiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bylos medžiagoje nėra.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

15. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu padaręs tris nesunkius bei tris apysunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, šešis naujus tyčinius nusikaltimus A. Č. padarė būdamas anksčiau teistas dvylika kartų, iš jų dešimt kartų teistas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnyje, du kartus teistas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir vieną kartą – už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, vėl nusikalto neišnykus teistumui, po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepraėjus nė metams laiko, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, A. Č. padarė 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2024 m. gruodžio 27 d., t. y. po baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, priėmimo praėjus vos trims mėnesiams, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. Č. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina ir jo nekeičia, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus A. Č. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. Č. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis A. Č. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistajam A. Č. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (4 t., b. l. 132). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. birželio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 punktu, 6 punktu, prašoma iš A. Č. valstybės naudai priteisti 112,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis yra dirbantis, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. Č. valstybės naudai 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.