Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-884-185-2010-59

Teisėja Zita Gavėnienė Proceso Nr. 1-53-1-00166-2010-6

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2,4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. T. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 29 d., apie 17 val., būdamas L. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame iš po lovos čiužinio pagrobė piniginėje buvusius 530 litų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis J. T. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti pirmos instancijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą paskirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, nustatė, kad J. T. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta.

Apeliacinio skundo prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkintinas. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. J. T. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje teistas už analogiškas tris nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus tik trim dienom po Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio paskelbimo. Vertinant nuteistojo asmenybę atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įspėjo J. T., kad jam gali būti panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, J. T. vengdavo atvykti į teismo posėdžius, todėl 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą. Kaip matyti J. T. nesistengia keisti gyvenimo būdo ir stokoja atsakomybės dėl savo veiksmų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. J. T. staiga susiformavusia tyčia padarytas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. T. jaunas ir darbingo amžiaus žmogus pavogė pinigus iš garbaus amžiaus pensininkės bausmės vykdymo atidėjimo metu. Duomenų, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai žalą byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus šias bei kitas paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi - yra pripažinta ir atsižvelgta į ją skiriant bausmę, todėl atmestinas apelianto prašymas švelninti bausmę dėl jau įvertintos aplinkybės. Nusikaltimu padarytos žalos dydis taip pat įvertintas kvalifikuojant nuteistojo veiką, o skiriant bausmę teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji dar neatlyginta. Duomenų, kad žala atlyginta, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl šiuo pagrindu bausmė taip pat negali būti švelninama.

Prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taip pat atmestinas. BK 75 str. 1 d. norma nėra imperatyvi, ji leidžia teismui, esant joje numatytoms sąlygoms atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, rodančias tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę charakterizuojančias aplinkybes iki ir po nusikaltimo padarymo, darytina išvada, kad atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Bendrindamas bausmes teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Nusikaltimas padarytas iki Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu skirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo nedidelę dalį – tik tris mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, subendrinta galutinė 2 (dviejų) metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kolegija daro išvadą, kad bausmė individualizuota tinkamai, keisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.