Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijos Respublikoje prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kuriame nurodė: šeiminė padėtis – vedęs (9 punktas), dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. lapkričio 20 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. lapkričio 19 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – įmonė „Hegelmann Transporte“ (32 punktas).

Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. liepos 24 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Taip pat kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės OOO „Mator Tranzit Sevis“ pažymos tikrumo - patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše (https://snds.uz;https://www.infoproff.com/ru) paaiškėjo, kad tokios oficialiai registruotos įmonės nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).

Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

Taigi teisėjų kolegija vertins Ambasados priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasi pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais. Pareiškėjo šioje byloje papildomai pateikti dokumentai ir vaizdinė medžiaga neįtakoja sprendimo priėmimo, nes nebuvo pateikti Ambasadai, pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis ir Ambasadai pateiktus dokumentus. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė prašymą norėdamas dirbti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, siekdamas pagrįsti vykimo tikslą, konsului pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei Sodros suvestinę apie įsipareigojimų įvykdymą, taip pat 2019 m. spalio 7 d. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą su visais priedais, SODROS Suvestinę apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą ir kt. dokumentus. Teisėjų kolegija neabejoja pareiškėjo pateiktais dokumentais, įdarbinančios įmonės patikimumu, tačiau, konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės: 1) dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, 2) dėl buvimo sąlygų, 3) dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Konsulinis pareigūnas įvertinęs tai, kad pareiškėjas – bedarbis, kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta tik 2019 m. liepos 24 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai (neturi patirties). Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą, nuo 2018 m. kovo 24 d. yra įgijęs C kategoriją, o nuo 2019 m. liepos 24 d. CE kategoriją. Vadovaudamasis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtino „Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos“ Aprašą (toliau – Aprašas), kuris taikomas ir vairuotojams - kitų valstybių piliečiams, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, ir kurie veža krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą, vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą, kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d., įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis.

Konsului patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo įtarimų dėl pareiškėjo konsului pateiktos buvusios darbovietės OOO „Mator Tranzit Sevis“ pažymos tikrumo - konsului patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše (https://snds.uz;https://www.infoproff.eom/m) paaiškėjo, kad tokios registruotos įmonės nėra. Todėl vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, jei konsului siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Teisėjų kolegijos vertinimu, konsului pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, darbo įgūdžių, tuo pačiu ir buvimo tikslo.

Įmonės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie VRM; tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Todėl konsului kilo pagrįstų abejonių kad pareiškėjas gali likti Lietuvoje ilgesnį nei planuojama laiko tarpą.

Iš atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų (netenkino ir reikalavimo dėl apgyvendinimo). Pareiškėjas konsului pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo pastate (name) adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir 2014 m. birželio 19 d. VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Hegelmann Transporte“, šiame pastate gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Konsulas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino tai, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečiams, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu dar virš 20 Uzbekistano piliečių pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimus dėl pareiškėjų apgyvendinimo tame pačiame pastate (name) adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, pateikdamas konsului sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo, siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą darbo Lietuvoje laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.