- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1025-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- J. B. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimą sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikyti restituciją – ieškovei J. B. S. grąžinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo E. S. 1588,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. B. S. naudai; priteisti iš atsakovo E. S. 562,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 28,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
2. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų J. B. S. ir 500,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas atsakovo E. S. prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi iš atsakovo priteistų 2188,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 1062,00 Eur žyminio mokesčio ir 28,67 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1 090,67 Eur, valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai atidėti 6 mėnesių laikotarpiui, po to sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant J. B. S. po 364,66 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai po 181,77 Eur. Prašymą grindžia tuo, kad dėl visuotinai paskelbto karantino ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalyse, atsakovas neteko darbo (dirbo tolimųjų reisų vairuotoju), nuo 2020 m. sausio 7 d. yra registruotas darbo biržoje, o nuo 2020 m. kovo 16 d. (paskelbto karantino Lietuvoje) sudėtinga rasti darbo, todėl šiai dienai yra likęs be darbinių pajamų.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 2 d. gautas ieškovės J. B. S. atsiliepimas į atsakovo E. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir sprendimu priteistų išlaidų išdėstymo, kuriuo prašė atsakovo prašymo netenkinti, nes bedarbiu atsakovas tapo dar iki karantino. Dėl kokių priežasčių atsakovas liko be darbo, byloje duomenų nepateikta. Su prašymu nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovas dėjo pastangas įsidarbinti, pavyzdžiui, siuntė gyvenimo aprašymus į potencialias darbovietes, skambino pagal darbo skelbimus ir pan. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl gali dirbti bet kokį darbą, susijusį su vairavimu. Karantino laikotarpiu vairuotojų poreikis smarkiai išaugo. Pažymėjo, kad tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, pagrindžia ir tai, jog šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas naudojosi privataus advokato paslaugomis, o nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ieškovė yra labai garbaus amžiaus, gyvena tik iš gaunamos pensijos, turinti daug sveikatos problemų, ir ji neturi galimybių gauti lėšų iš kur nors kitur, todėl ji turi realų ir pagrįstą poreikį atgauti bylinėjimosi išlaidas kuo greičiau, nes pinigai reikalingi jos kasdieniams poreikiams tenkinti. Prašydamas pirmiausia atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, o po to dar 6 mėnesiams išdėstyti vykdymą, atsakovas nepateikia jokių motyvų, neaišku ką lemtų vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams – atsakovas nenurodo, kas pasikeistų po 6 mėnesių, kad jis galėtų pradėti teismo sprendimą vykdyti, ir nėra jokio pagrindimo, kodėl vykdymą dar reikėtų išdėstyti 6 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo E. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir sprendimu priteistų išlaidų išdėstymo. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad atsakovas neteko darbo dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kad viso karantino metu jam buvo sunku įsidarbinti.
5.2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę bei finansinę padėtį.
5.3. Nors atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau bylos nagrinėjimo metu samdėsi privatų advokatą, kas rodo, jog atsakovas turėjo realią galimybę mokėti už atstovavimą. Atsakovas nurodo, kad tapo bedarbiu dėl karantino, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, o karantino režimas Lietuvoje įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6 punktas).
5.4. Byloje nėra pateikta realių duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir atsakovas tikrai turėtų galimybę sumokėti iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Taigi atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad jo finansinė padėtis pasikeistų, dėl to atidėti bei išdėstyti sprendimo vykdymą nėra jokio pagrindo.
5.5. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs kokią nors teismo priteistos sumos dalį, o pateiktu prašymu siekia atidėti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dar šešių mėnesių laikotarpiui, o tai rodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, stengdamasis vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismas pabrėžė ir tai, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, niekur nedirba, gyvena iš gaunamos pensijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovas dirba / dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo specifika lemia tai, kad vykdant darbo funkcijas tenka kirsti ne vieną Europos Sąjungos valstybę. Dėl karantino valstybės sienos užsidarė, o tolimųjų pervežimų transporto sektorius karantino laikotarpiu ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje ES sustojo. Akcentuoja, kad grįžus iš užsienio valstybės buvo būtina 14 dienų saviizoliacija.
6.2. Teigia, kad advokatas, atsižvelgdamas į sudėtingą atsakovo turtinę padėtį, prašymą ir atskirąjį skundą surašė neatlygintinai. Dėl to negalima vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis gera.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad atsakovas neteko darbo dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kad viso karantino metu jam buvo sunku įsidarbinti.
7.2. Su prašymu ir su atskiruoju skundu nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovas dėjo pastangas įsidarbinti (siuntė gyvenimo aprašymus į potencialias darbovietes, skambino pagal darbo skelbimus ir pan.).
7.3. Nors atsakovas akcentuoja, kad būtent įvestas karantinas yra kliūtis rasti darbą, tenka paminėti, kad būtent karantino laikotarpiu vairuotojų poreikis smarkiai išaugo.
7.4. Byloje nepateiktas atsakovo ir jo advokato susitarimas dėl neatlygintinų paslaugų teikimo.
7.5. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad gauna nedarbo išmokas, kurios svyruoja nuo 165,00 Eur iki 422,00 Eur per mėnesį, tačiau iš šių gaunamų lėšų atsakovas ieškovei nesumokėjo net dalies priteistų sumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atmesti prašymą dėl procesinio sprendimo atidėjimo ir išdėstymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą įvairiu laikotarpiu, duomenis apie gaunamas pajamas nedarbingumo laikotarpiu. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina jo nurodomas aplinkybes. Teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po atskirojo skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taigi, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su atskiruoju skundu teiktais naujais įrodymais. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu naujai pateikti įrodymi priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl atsakovo prašymo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
13. Apeliantas skunde tikina, jog darbo specifika lemia tai, kad vykdant darbo funkcijas tenka kirsti ne vieną Europos Sąjungos (toliau ir ES) valstybę. Dėl karantino valstybės sienos užsidarė, o tolimųjų pervežimų transporto sektorius karantino laikotarpiu ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje ES sustojo. Akcentuoja, kad grįžus iš užsienio valstybės buvo būtina 14 dienų saviizoliacija. Teigia, kad advokatas, atsižvelgdamas į sudėtingą atsakovo turtinę padėtį, prašymą ir atskirąjį skundą surašė neatlygintinai. Dėl to negalima vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis gera.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
15. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju apelianto) turtinės padėties
16. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateikti duomenys– pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą įvairiu laikotarpiu, duomenys apie gaunamas pajamas nedarbingumo laikotarpiu nėra atspindintys realią apelianto turtinę padėtį. Apeliantas pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. spalio 14 d. gautiną nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau apeliantas nepateikė duomenų apie ankstesniais laikotarpiais gautas pajamas, kurias galima būtų palyginti su ankstesniu laikotarpiu gautomis pajamomis. Apeliantas neteikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą. Darytina išvada, kad apeliantas savo procesinės pareigos pagrįsti prašyme dėstomas faktines aplinkybes leistinais rašytiniais įrodymais neįvykdė, o jo prašyme nurodyti ir selektyviai pateikti duomenys nesudaro pagrindo apelianto siekiamo procesinio sprendimo priėmimui. Spręstina, kad apeliantas teikė tik tuos įrodymus, kurie jam išimtinai palankūs ir neatskleidžiantys tikrosios jo turtinės padėties,
17. Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą. Nagrinėjamoje byloje apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, tai jam apribojo užsiimti savo įprasta veikla ir gauti pajamas, būtent dėl to jis tapo bedarbiu, negali būti priežastis tenkinti apelianto prašymą. Nors atsakovas nurodo, kad tapo bedarbiu dėl karantino, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas jau nuo 2020 m. sausio 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, o karantino režimas Lietuvoje įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. Taigi, apeliantas bedarbiu tapo ne dėl karantino, o dėl kitų nenurodomų priežasčių. Pridėtina, kad atsakovas nurodo dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, vadinasi, jis gali dirbti bet kokį darbą, susijusį su vairavimu, tai neabejotinai didina galimybes įsidarbinti ir generuoti pajamas.
18. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis nuo sprendimo įsiteisėjimo geranoriškai ketina vykdyti teismo sprendimą ir dalinai bent pagal jo prašomas išdėstyti sumas yra geranoriškai pradėjęs vykdyti. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad su prašymu ir su atskiruoju skundu nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovas dėjo pastangas įsidarbinti (siuntė gyvenimo aprašymus į potencialias darbovietes, skambino pagal darbo skelbimus ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Aktualu tai, kad prašydamas pirmiausia atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, o po to dar 6 mėnesiams išdėstyti vykdymą, atsakovas nepateikia jokių motyvų. Atsakovė teisi nurodydama, kad neaišku, ką lemtų vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams, kas pasikeistų po 6 mėnesių, kad jis galėtų pradėti teismo sprendimą vykdyti. Be to, nėra jokio pagrindimo, kodėl vykdymą dar reikėtų išdėstyti 6 mėnesiams. Visiška sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs kokią nors teismo priteistos sumos dalį, o pateiktu prašymu siekia atidėti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dar 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovė yra garbaus amžiaus, niekur nedirba, gyvena iš gaunamos pensijos.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti ir atidėti procesinio sprendimo vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovo esama turtine padėtimi, jo galimybę įsidarbinti. Byloje nenustatyta, o ir atsakovas tokių duomenų neteikė, kad ieškovės turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei atsakovo, ar kad dėl priimto procesinio sprendimo būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.