- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-457-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06075-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- R. M., V. M., A. M.
- Kategorijos
- 2.1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10035-191-2011 pagal ieškovų R. M., V. M., A. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties sąlygų pripažinimo iš dalies negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. M., V. M., A. M. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis 2006 m. vasario 2 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 355, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. M. dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygas, išdėstytas punktuose: 2.1. (nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens pajamų bei turto deklaracijas 12 mėnesių); 8.1. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas nuosavybės teise įsigyja būstą); 8.2. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos).
Reikalavimus grindė tuo, kad į šį butą apsikeitimo gyvenamosios patalpomis būdu ieškovai įsikėlė gyventi Kauno miesto valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 87 pagrindu. 2001 m. sausio 22 d. su buto pagrindiniu nuomininku F. J. buvo sudaryta nuomos sutartis. Ieškovai apsigyveno bute nuomininko šeimos narių teisėmis ir įgijo tokias pat teises, kaip ir buto nuomininkas F. J.. Visos nuomininko ir jo šeimos narių teisės ir pareigos buvo išdėstytos 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties sąlygose. Buto pagrindinis nuomininkas F. J. mirė 2005 m. gruodžio 27 d. Po jo mirties ieškovė R. M. kreipėsi į miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. sausio 31 d. priėmė įsakymą Nr. A-389 dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo. Įsakyme nurodyta, kad nuomos sutartis pakeičiama ir SĮ „Panemunės butų ūkis“ įpareigojama su R. M. (kurios šeimoje trys asmenys: ji, vyras V. M. ir duktė A. M.) sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovų nuomone, SĮ „Panemunės BŪ“ privalėjo pakeisti nuomos sutartį R. M. vardu, kuri atitiktų nuomos sutartį, sudarytą su F. J.. Nuomos sutartis su R. M. sudaryta 2006 m. vasario 2 d. Ieškovė R. T., pateikusi prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo, domėjosi apie pakeičiamos nuomos sutarties sąlygas, teiravosi ar nebus pakitimų. Atsakovo atsakingi asmenys nurodė, kad nuomos sutarties sąlygos nekis, pasikeis tik pagrindinis buto nuomininkas. Po to, kai buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas dėl nuomos sutarties pakeitimo, ieškovei nurodyta nuvykti į SĮ „Panemunės BŪ“ pasirašyti nuomos sutartį, kur buvo pateikta jau užpildyta 2006 m. vasario 2 d. nuomos sutartis ir nepasiūlius jos perskaityti, susipažinti su nuomos sutarties sąlygomis, nurodyta, kur reikia pasirašyti. Praėjus po sutarties pasirašymo daugiau nei ketveriems metams, ieškovė iš Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus gavo 2010 m. kovo 23 d. raštą Nr. 53-5-1049, kuriame nurodyta, kad į nuomos sutartį buvo įtrauktos naujos sąlygos, todėl privalu pateikti šeimos pajamų ir turto deklaracijas. Ginčijamos nuomos sutarties sąlygos pažeidžia ne tik nuomininkės, bet ir jos šeimos narių teises, kadangi pakeitus sutarties sąlygas butas tapo socialiniu būstu, kuris suteikiamas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis. Į nuomos sutartį įtraukus naujas sąlygas pasikeitė ne tik nuomininkės, bet ir jos šeimos narių teisės į buto nuomą, šios teisės tapo nepagrįstai suvaržytos ir priklausomos nuo gaunamų pajamų bei turimo turto, o atsakovas įgijo teisę papildomais pagrindais iškeldinti ieškovus iš buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis 2006 m. vasario 2 d. nuomos sutarties Nr. 355, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygas, išdėstytas punktuose: 2.1. (nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens pajamų bei turto deklaracijas 12 mėnesių); 8.1. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas nuosavybės teise įsigyja būstą); 8.2. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos), priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovei R. M. 135 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 66-69). Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui - Kauno miesto savivaldybei. Į šį butą apsikeitimo gyvenamosios patalpomis būdu ieškovai įsikėlė gyventi Kauno miesto valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 7 pagrindu. 2001 m. sausio 22 d. su buto pagrindiniu nuomininku F. J. buvo sudaryta nuomos sutartis. Ieškovai apsigyveno šiame bute nuomininko šeimos narių teisėmis ir apsigyvenimo momentu įgijo į šį butą tokias pat teises, kaip ir buto nuomininkas F. J.. Nuomininko ir jo šeimos narių teisės bei pareigos buvo išdėstytos 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties sąlygose. Teismas pažymėjo, kad ieškovams apsigyvenant nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) ir sudarant šio buto nuomos sutartį, dar nebuvo priimtas 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas Nr. IX-1188, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Tik tuomet įsigaliojo šio įstatymo 4 straipsnis, numatantis valstybės paramos teikimo sąlygas, kurios ir buvo įtrauktos į 2006 m. vasario 2 d. buto nuomos sutartį. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX- 1189 2 straipsnį, šeimoms ir asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomos ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. CK 6.598 straipsnio 4 dalis nustato, kad apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui CK 6.607 straipsnio 4 dalyje numatytais terminais ir tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovai apie nuomos sutarties sąlygų pasikeitimą nebuvo informuoti raštu ar žodžiu, šios įstatyminės normos atsakovas nevykdė, nuomos sutarties pakitusios sąlygos su ieškovais nebuvo derinamos. Nuo nuomos sutarties sudarymo iki reikalavimo pateikti deklaracijas praėjo 4 metai, ginčo nuomos punktai pažeidžia ieškovų, kaip buto nuomininkų, teises. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 6.586 straipsnio 5 dalyje, kadangi ši teisės norma reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus ir pasekmes, o nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai neprašė pripažinti nuomos sutartį negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senatį, jos netaikius, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 72-76). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netaikė trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti. Gyvenamosios patalpos (tame tarpe ir savivaldybės) nuomai reglamentuoti CK yra skirtas visas šeštosios knygos XXXI skyrius, todėl visiems santykiams, kylantiems iš gyvenamosios patalpos nuomos, turi būti taikomos šio skyriaus nuostatos. CK 6.586 straipsnyje yra išvardinti sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai bei nurodyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos. Jokio kito straipsnio, reglamentuojančio nuomos sutarties atitinkamų dalių pripažinimą negaliojančiomis, nėra. Todėl paminėtas straipsnis turi būti taikomas tiek visai sutarčiai, tiek jos daliai pripažinti negaliojančia. Be to, esant teisiškai nesureglamentuotiems civiliniams santykiams svarbu taikyti ne tik panašius santykius reglamentuojančius civilinius santykius - įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), bet ir būtina atsižvelgti ir į aukštesnės instancijos teismų formuojamą teisminę praktiką analogiškose bylose (2011-06-07 Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-617-395/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-856/2000. 2008-02-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2008). Atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta 2006 m. vasario 2 d., ją pasirašė pati ieškovė, ji žinojo apie ginčijamas sutarties sąlygas, todėl ieškinio reikalavimams turi būti taikomas 3 metų senaties terminas, kuris baigėsi 2009 m. vasario 2 d.
2. Nepaisant ieškinio senaties, ieškinys turėjo būti atmestas dėl to, kad nuomos sutarties sąlygos atitiko tiek įstatymą, tiek šalių valią. Sudarant ginčijamą sutartį jau galiojo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl nuomos sutarties šalys, vadovaujantis CK 6.157 straipsniu, negalėjo šios nuostatos neįrašyti į šią sutartį. Ginčijamoms nuomos sutarties sąlygoms suprasti teisinis išsilavinimas nėra reikalingas, kadangi šios sąlygos yra aiškiai ir suprantamai išdėstytos, sutartis sudaryta laisva valia, atitinka ne tik šalių valią, bet ir įstatymo keliamus reikalavimus.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo ieškovų sutikimo, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas būtų įtrauktas į socialinio būsto sąrašus (kokiais teisės aktais remiantis toks sutikimas yra reikalingas, nenurodo ir teismas). Vykdyti socialinės politikos funkciją - nuomoti socialinį būstą - kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų savivaldybių kompetencijai yra priskirta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, todėl savivaldybės yra atsakingos už tinkamą tokios funkcijos vykdymą. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog savivaldybės jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas turėtų teisę nuomoti kitais nei socialinio būsto nuomą reglamentuojančiais pagrindais.
4. Teismas, pripažindamas negaliojančia sandorio dalį, vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau teismas nekonstatavo sąlygų, kurias būtina nustatyti sandorį pripažįstant negaliojančiu, nenurodė, kodėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio norma yra imperatyvi ir Kauno miesto savivaldybė pažeidė jos taikymą.
5. Sutarties privalomai turėjo būti pakeista. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį, asmenims (šeimoms), kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to sutartis nekeičiama, išskyrus CK numatytus atvejus. CK 6.602 straipsnio 2 dalis numato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius nuo nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. CK 6.598 straipsnio 3 dalis numato, kad pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai. Šiuo atveju, po pagrindinio nuomininko F. J. mirties (2005-12-27), 2006 m. sausio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-389 pagrindu, 2006 m. vasario 2 d. pakeitus nuomos sutartį, buvo sudaryta nauja Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria ieškovei neterminuotai išnuomota gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Ši sutartis sudaryta jau galiojant imperatyvioms Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir šios nuostatos privalomai turėjo būti perkeliamos į naujai pasirašomą sutartį. Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika savivaldybė, perrašydama nuomos sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio 1 d., nuomininko šeimos nario vardu, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, t. y. šio įstatymo reikalaujamos nuostatos privalo būti įrašytos į perrašomas nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 82-85). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio senaties. Teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ir teisingai vadovavosi formuojama teismine praktika. CK 6.586 straipsnio 5 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas šioje byloje, nes ši teisės norma reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, pasekmes ir ieškinio dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia senatį. Ieškovai gi neprašė pripažinti nuomos sutarties negaliojančia, tai prieštarautų nuomininkės ir jos šeimos narių interesams.
2. Dėl sutikimo keisti sutarties sąlygas. Apeliantas nenurodė, kokia jo nuomonė dėl kitų šeimos narių sutikimo keisti nuomos sutarties sąlygas reikalingumo. Kitų šeimos narių teisinė padėtis bute tiesiogiai priklauso nuo ginčijamų 2006 m. vasario 2 d. nuomos sutarties sąlygų, tačiau jie nebuvo raštu ar žodžiu supažindinti su nuomos sąlygų pasikeitimais. R. M. tikroji valia sudaryti naują nuomos sutartį buvo nuomos sąlygų tapatumas su iki tol galiojusiomis sutarties sąlygomis, noras turėti tokias pat teises ir pareigas, kurias ji buvo įgijusi, ir tokių sąlygų keisti ji nepageidavo.
3. Dėl privalomo sutarties pakeitimo. Atsakovas, pakeisdamas nuomos sutartį nuomininkės vardu, privalėjo vadovautis ir remtis CK XXXI skyriaus normomis, reguliuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomą, nuomos sutarčių sudarymo, pakeitimo pagrindus. Nuomos sutartis R. T. vardu buvo pakeista, o ne sudaroma naujai, todėl apelianto nuorodos į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXI skyrius. Į šių teisės normų reglamentavimo sritį patenka ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ar savivaldybėms, nuomos santykiai (CK 6.575 str.). Minėtos Civilinio kodekso normos nereglamentuoja savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygų ir tvarkos, kaip vienos iš valstybės paramos formų, nes šiuos santykius reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau tekste – Paramos būstui įstatymas). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos gyvenamosios patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Kartu šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytos privalomos nuomos sutarties ir ginčo teisiniam santykiui aktualios sąlygos, kurios turi būti socialinio būsto nuomos sutartyje, t. y. kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos nario) deklaruotam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka, kad asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 11(1) str. 1 d. 1 p.).
Civilinėje teisėje galioja bendroji taisyklė, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (CK 1.7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai (išskyrus kai kurias išimtis) netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo, pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo ieškovams teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl to, jog pakito socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sąlygų reguliavimas, ginčai, kylantys iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių, turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo momentą. Toks išaiškinimas paremtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 redakcija) 2 straipsnio nuostata, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Taigi, gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) ieškovams išnuomota 2001 m. sausio 22 d., t.y. pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas ir iki įsigaliojo Paramos būstui įstatymas (b.l. 11-12, 14). Taigi atsakovas, 2006 m. vasario 2 d. sudarydamas su ieškove naują nuomos sutartį (b.l. 15-16), negalėjo į nuomos sutartį įrašyti Paramos būstui nustatytų ir šioje byloje ginčijamų socialinio būsto nuomos sąlygų. Faktiškai tokių sąlygų įrašymas pakeitė buvusią gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į socialinio būsto nuomos sutartį ir jos nutraukimo pagrindą susiejo su ieškovų turtine padėtimi, nors šios patalpos buvo suteiktos ne kaip socialinis būstas. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu 2012 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2012, tokių sąlygų įrašymas negalėjo ir nepakeitė buto teisinės padėties, todėl nesukėlė ieškovams teisinių padarinių. Todėl apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 2-5 punktuose, pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagal 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties 6 punktą, sutartis galėjo būti pakeista tiktai nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams sutikus. Keičiant sutartį privalu buvo laikytis CK 6.598 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir pranešti apie sutarties sąlygų pakeitimą nuomininkui ir jo šeimos nariams. Atsakovas nepaneigė ieškovų aiškinimo, kad apie nuomos sutarties pakeitimą jiems nebuvo tinkamai pranešta, todėl konstatuotina, kad atsakovas, pakeisdamas nuomos sutarties sąlygas, pažeidė sutarties sąlygų pakeitimo tvarką.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-617-395/2011, buvo panaikinta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011, pasisakydama dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų minėtoje byloje pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakinga institucija netinkamai taikė įstatymų nuostatas, negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuriam tokie veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes. Vertinant kasatorės elgesį rūpestingo ir apdairaus žmogaus standartais bei atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorė apie pažeistą teisę sužinojo nuo jos nurodyto momento, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Šioje kasacinio teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodomos aplinkybės apie teisės pažeidimo sužinojimo aplinkybes iš esmės yra tapačios (ieškovai teigė, kad apie pažeistą teisę sužinojo gavę atsakovo 2010 m. kovo 23 d. raštą dėl pajamų ir turto deklaracijos pateikimo, b.l. 9). Be to, jau minėta, kad apie nuomos sutarties sąlygų pakeitimą kiti nuomininkės (ieškovės R. T.) šeimos nariai nebuvo informuoti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai praleido CK 6.586 straipsnio 5 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą sutarties sąlygoms ginčyti.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nors ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl prašomos išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.