- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-617-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-25128-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- D. P., M. P.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovo atstovei L. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2807-429/2010 pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. P., M. P. dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis tarp D. K. ir Kauno miesto savivaldybės 2005-04-29 sudarytos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 435 2.1 p. sąlygą „nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių) ir 8.2 p. sąlygą, jog „nuomos sutartis nutraukiama kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su savo dukra D. P. (K.) nuo 1982 m. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravusios ir savo gyvenamąją vietą. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Minėtas butas suteiktas 1982-06-24 Panemunės raj. VK išduotu orderiu Nr. 232. Remiantis Kauno miesto valdybos 1999-10-05 sprendimu Nr. 1048, 1999-10-14 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis su ieškovės sutuoktiniu V. K.. 2004-12-08 iškeldinus V. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), minėto sprendimo pagrindu, 2004-03-04 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 315 su ieškove (padalijant gyvenamąsias patalpas tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio V. K.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-25 įsakymo Nr. A-1005 pagrindu, 2005-04-29 su ieškove buvo sudaryta kita Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 435, išnuomojant ieškovei tą pačią gyvenamąją patalpą bei prijungus buvusio sutuoktinio, kuris buvo iškeldintas antstolio, gyvenamąjį plotą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009-05-07 raštu Nr. 53-5-149 ieškovė buvo įpareigota iki 2009-06-01 pateikti turto ir pajamų deklaraciją už 2008 m. bei deklaraciją pagrindžiančius dokumentus. Tuo pačiu raštu ieškovei buvo nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini), ieškovei išnuomotas 2005 m. sudaryta nuomos sutartimi, kurios 2.1 punkte numatytas įpareigojimas ieškovei pateikti pajamų ir turto deklaracijas, nes pasak atsakovo nuomos sutartis sudaryta atsižvelgiant į LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 str. 4 d. reikalavimus, kas numato, jog nuomininko turtui ir pajamoms viršijant nustatytus dydžius, nuomos sutartis nutraukiama, nuomos sutartyje numatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad minėtos nuomos sutarties 8.1 punkte taip pat numatyta jos teises pažeidžianti sąlyga, kuri numato, jog nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Ieškovė 2009-05-22 kreipėsi su prašymu ištaisyti klaidą ir pataisyti buto nuomos sutartį, išbraukiant joje 2.1 punktą, kadangi jis galioja tik naujai sudaromoms nuomos sutartims su atsakovu, o ne esant nuomos santykių tęstinumui. Atsakovas atsakyme informavo ieškovę, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, numatant pareigą nuomininkui pateikti pajamų ir turto deklaracijas, o turtui ir pajamoms viršijant Vyriausybės nustatytus dydžius, nuomos sutartis gali būti nutraukta. Ieškovės nuomone, nei viename iš minėtų administracinių aktų nebuvo numatyta, jog nuomos sutartys turi būti keičiamos įrašant jose 2.1 ir 8.2 punktuose numatytas sąlygas, todėl šių sąlygų įrašymas į 2005-04-29 naujai sudarytą su ieškove nuomos sutartį, pažeidžia jos teisėtus interesus bei pagrįstus lūkesčius ateityje lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą patalpą, todėl šiuo atveju turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Taip pat ieškovė mano, kad nepraleido senaties termino ieškiniui paduoti, nes apie ginčijamas sutarties sąlygas pasirašant sutartį nieko nežinojo, nebuvo atsakovo informuota apie jų įrašymą į nuomos sutartį. Nurodė, kad pirmą kartą apie ginčijamas sutarties sąlygas ieškovė sužinojo gavusi atsakovo 2009-05-07 raštą, todėl mano, kad ši data laikytina ieškinio senaties pradžia. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams nuginčyti sutarties sąlygas yra pasibaigęs dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu. Teismas laikė, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2004-03-04, kai buvo pasirašyta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 315, į kurią buvo įtrauktos sutarties sąlygos, analogiškos ieškovės ginčijamoms sąlygoms. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2009-12-29. Todėl atsakovo atstovei reikalaujant, teismas ieškovės teisei ginčyti teisme gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas taikė ieškinio senatį. Taip pat teismas laikė, kad ieškovės nurodytos sutarties pasirašymo aplinkybės bei aplinkybės, kurioms esant ji sužinojo apie ginčijamas sutarties sąlygas, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė yra fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, negali būti vertinama, kaip ieškovės neraštingumas susipažįstant su sutarties sąlygomis, dėl kurio ji galėtų nesuprasti arba netinkamai suprasti pasirašytos sutarties sąlygas. Teismas nustatė, kad ieškovė tiek 2004-03-04, tiek 2005-04-29 pasirašinėdama Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sutarčių sąlygų neskaitė, sutarčių sudarymo metu ir po to jokių pastabų ar siūlymų dėl sutarties sąlygų nepareiškė. Ieškovės ginčijamose sutarties sąlygose yra aiškiai nurodyta ieškovės pareiga įvykdyti konkrečią jai tenkančią pareigą, kuri yra būtina sąlyga nuomos santykiais tarp šalių tęstis, bei aiški aplinkybė, kuriai esant nuomos santykiai tarp šalių pasibaigia. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamoms sąlygoms suprasti teisinis išsilavinimas nėra reikalingas, kadangi šios sąlygos yra aiškiai ir suprantamai išdėstytos. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad nuomos sutarčių sąlygomis nesidomėjo visą įstatymo nustatytą ieškinio senaties termino laikotarpį. Teismo vertinimu, reali priežastis, dėl ko ieškovė anksčiau nereiškė ieškinio, yra aplinkybė, kad ji pati savo valia nebuvo susipažinusi su nuomos sutarčių sąlygomis bei aplinkybė, kad tik 2009-05-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administracijos skyriaus raštu Nr. 53-5-1492 pranešė, kad prašo ją iki 2009-06-01 pateikti savo (savo šeimos) pajamų ir turto deklaraciją už 2008 m. bei deklaraciją pagrindžiančius dokumentus. Šios aplinkybės, teismo nuomone, negali būti vertinamos svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
Priteikęs ieškinio senatį teismas nevertino ieškovės reikalavimų pagrįstumo, tačiau sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovės teisės ginčijamomis sutarties sąlygomis nebuvo pažeistos. Kadangi sudarant 2005-04-29 sutartį su ieškove jau galiojo LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 str. 4 d. nuostatos, todėl šios sutarties šalys, vadovaujantis LR CK 6.157 str., negalėjo šios nuostatos neįrašyti į sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovas pagrįstai įrašė ieškovės ginčijamas sąlygas į gyvenamosios nuomos sutartį vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 4 d. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu neprašė atsakovo įtraukti ją ir jos šeimą į sąrašą asmenų, socialiniam būstui gauti, ji taip pat nebuvo registruota savivaldybės vykdomojoje institucijoje tarp asmenų socialiniam būstui gauti. Prieš pasirašant 2004-03-04 ir 2005-04-29 nuomos sutartis atsakovas neprašė ieškovės pateikti ir duomenų, įrodančių jos teisę į socialinį būstą. Tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę tęstiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai nuo 1982 metų. Toks faktinių aplinkybių nustatymas patvirtina, kad minėtose nuomos sutartyse negalėjo būti įrašomi (taikomi) 2.1 ir 8.2 punktai ir šios sutartys negali būti laikomos socialinio būsto sutartys, nes ieškovės faktinė situacija neatitinka teisinio reglamentavimo, kuris taikomas socialiniam būstui. Be to, atsakovo 1999 m. ir 2005 m. priimtuose sprendimuose dėl nuomos sutarties koregavimo, nebuvo nuostatos dėl ginčijamų sutarties sąlygų įrašymo į nuomos sutartį, todėl šios sąlygos buvo įrašytos nepagrįstai, be teisinio pagrindo.
2. Ieškovė apie ginčijamų sąlygų įrašymą į nuomos sutartį nebuvo informuota, taip pat ji nebuvo informuota, kad yra pasirašoma socialinio būsto nuomos sutartis. Atsakovo darbuotojas ją tik informavo, kad keičiamos sutarčių formos, tačiau turinys nesikeičia, todėl ieškovės valią lėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, kaip valstybės valdžios institucija, kuri tarnauja LR piliečiams. Priešingu atveju ieškovė nebūtų pasirašiusi sutarties tokiomis sąlygomis. Ieškovės nuomone, šioje situacijoje svarbu atsižvelgti į sutarties šalis, į esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.), į ieškovės suklydimą (CK 1.90 str.). Atsakovas, būdamas stipresne teisinių santykių šalis, tikslingai ir nesąžiningai pasinaudodamas savo padėtimi ir pranašumu, į nuomos sutartį įrašė ginčijamus punktus, todėl buvo pažeistas sutarties šalių lygybės principas bei LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 11 str. nuostatos.
3. Byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, kuri su ieškove sudarė 2005-04-29 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir yra ginčijamo sandorio šalis.
4. Teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties pradžią, nurodydamas, kad ieškinio senaties pradžia yra 2004-03-04. Ieškovės nuomone, kadangi ji ginčija iš dalies 2005-04-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ieškinio senaties pradžia turėtų būti 2005-04-29. Taip pat nurodo, kad ieškinio senaties terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie ginčijamus sutarties punktus ir jų taikymo aplinkybes sužinojo tik gavusi atsakovo 2009-05-07 raštą, kuriuo buvo įpareigota pateikti pajamų ir turto deklaraciją už 2008 metus. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį, ieškovės išsilavinimą, į atsakovo teisinį statusą. Atsakovas raštą, kuriuo ieškovė buvo įpareigota iki 2009-06-01 pateikti pajamų ir turto deklaraciją už 2008 metus, surašė ir išsiuntė 2009 m. gegužės mėn., praėjus 4 metams po 2005-04-29 nuomos sutarties sudarymo su ieškove, t. y. pasibaigus trejų metų senaties terminui ginčyti minėtai sutarčiai, nors pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 str. 4 d., duomenys apie turtą ir pajamas šio įstatymo 8 str. 1 d. numatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Tuo tarpu ieškovė, gavusi minėtą atsakovo raštą ir supratusi, kad ginčijami sutarties punktai pažeidžia jos teises, 2009-05-22 pateiktu prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama ištaisyti klaidą, išbraukiant nuomos sutartyje 2.1 punktą. Tačiau tik po pusės metų, t. y. 2009-12-07, gavusi iš atsakovo neigiamą atsakymą, nedelsiant kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovė apie ginčijamas sutarties sąlygas sužinojo tik 2009 m. gegužės mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantė nenurodė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių skundo argumentą, jog atsakovas nepagrįstai įrašė ieškovės ginčijamas sąlygas į nuomos sutartį, vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 4 d. Ši imperatyvi įstatymo nuostata jau galiojo pasirašant su ieškove 2004-03-04 bei 2005-04-29 nuomos sutarti, todėl sutarties šalys, vadovaujantis CK 6.157 str. , net negalėjo šios nuostatos neįrašyti į sutartį. Remiantis minėta įstatymo nuostata bei 2005-04-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaryta su ieškove, atsakovas pagrįstai 2009-05-07 raštu Nr. 53-5-1492 paprašė ieškovės pateikti pajamų ir turto deklaracijas už 2008 m., nors pagal nuomos sutarties 2.1 p. šias deklaracijas pateikti yra ieškovės pareiga. Nuomos sutartis apsprendžia nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teises ir pareigas, todėl esant nenuginčytoms ir galiojančioms nuomos sutarties sąlygoms, sutarties šalys privalo jomis vadovautis.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad trečiuoju asmeniu byloje turėjo būti įtraukta Kauno miesto savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, nes remiantis CK 6.579 str. 1 d. nuostata, ši įmonė buvo tik įgaliota pasirašyti su ieškove nuomos sutartį, ir nėra sandorio šalis. Be to, pirmosios instancijos teisme ieškovė tokio prašymo nepareiškė, tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje šios įmonės tarp trečiųjų asmenų taip pat nenurodė.
3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties pradžia turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2004-03-04, kai buvo pasirašyta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 315, į kurią buvo įtrauktos sutarties sąlygos, analogiškos ieškovės ginčijamoms sąlygoms. Todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Jeigu ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo 2005-04-29 nuomos sutarties sudarymo, kaip nurodė apeliantė, tai jis būtų pasibaigęs 2008-04-29. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodytos sutarties pasirašymo aplinkybės bei aplinkybės, kurioms esant ji sužinojo apie ginčijamas sutarties sąlygas, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkami aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2004-03-04 tarp ieškovės ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. 315 (b. l. 12 -14), kurios 2.1 punkto pagrindu ieškovė, kaip gyvenamosios patalpos nuomininkė įsipareigojo teikti savo šeimos pajamų ir turto deklaracijas (dvylika paskutinių mėnesių). Nežiūrint to, jog vėliau, t. y. 2005-04-29 šalys sudarė kitą tos pačios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria ieškovei išnuomojamas gyvenamasis plotas tame pačiame bute buvo padidintas nuo ankstesnio 47,66 kv.m. iki 69,84 kv.m., nuomininkei išliko ta pati pareiga, remiantis sutarties 2.1punktu teikti savo šeimos pajamų ir turto deklaracijas (b. l. 16-18). Tuo pačiu pažymėtina, kad abi aukščiau paminėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp šalių buvo sudarytos laisva valia, galiojant LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimui Nr.70, kuriuo patvirtinta asmens(šeimos) pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo pasekoje ieškovei buvo gerinamos gyvenamosios sąlygos nuomotojo, t. y. Kauno miesto savivaldybės, sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo atveju sprendė, jog privalu vadovautis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11straipsnio 4 dalies nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, jog ieškovės ginčijama sutartis ne tik, kad atitiko šalių valią, bet ir įstatymo keliamus reikalavimus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnis), todėl apeliantės argumentas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliantės skundo argumentą, kad sudarant ginčo gyvenamosios patalpos sutartį, šios sutarties 2.1 punkto sąlygos įrašymas buvo atliktas prieš ieškovės valią ir reiškia esminę šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis), nes pati ieškovė neginčija susitarimo nutraukti nuomos sutartį, esant sąlygoms numatytoms ginčo gyvenamosios patalpos 8.1 punkte bei 8.2 punktuose, t. y. kai nuomininkas(jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą arba kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Esant tokiam ieškovės sutartiniam įsipareigojimui – akivaizdu, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad pasirašydama ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygą apie įsipareigojimą pateikti savo ir šeimos narių turto deklaraciją esminiai suklydo, o teismas nepagrįstai ginčo atveju netaikė CK 1.90 straipsnyje numatytų pasekmių.
Teisėjų kolegija, analizuodama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą 2004-03-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygai nuginčyti, nes teismas aiškiai nurodė ieškinio senaties taikymo ginčo atveju procesines prielaidas, kurias paneigiančių įrodymų ieškovė D. K. nei pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą tik po to, kuomet atsakovas, kaip gyvenamosios patalpos nuomotojas 2009 -05 -07 raštu Nr. 53 – 5 – 1492 (b. l. 20) paprašė apeliantę iki 2009-06-01 pateikti sutartyje numatytą pajamų ir turto deklaraciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai ieškinį atmetė be svarbių priežasčių praleisto ieškinio senaties pagrindu (CK 6.586 straipsnio 5 dalis). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą Kauno miesto savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ ir taip pažeidė procesines teisės normas yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nereikšmingas, todėl plačiau dėl jo kolegija ir nepasisako, nes ginčo atveju šis prašymas net nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30,15 Lt (trisdešimt litų, 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.