- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-392-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00272-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 500 Eur negrąžinto kredito, 102,08 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 499,62 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. atsakovas ir pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovui suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas ieškovui 500 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 102,08 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Eur negrąžinto kredito, 102,08 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 182,50 Eur mokėjimo palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (784,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, jog atsakovas sutarties nevykdė, todėl iš jo priteistina 500 Eur negrąžinto kredito ir 102,08 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 499,62 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 149,50 proc. Nors šalys palūkanas nustatė savo susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mažinti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 94,98 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Ieškovui iš atsakovo priteistina 182,50 Eur palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmesta.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3813-675/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 499,62 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
6. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais.
7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
8. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 149,50 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 94,98 proc. metine palūkanų normą, nors atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 149,50 proc.
9. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, taikant 94,98 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 384 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. balandžio 29 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.
10. Pažymėjo ir tai, kad teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Juolab, kai sutarties sudarymo metu galiojusioje VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje (redakcija 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutartyje įtvirtinta 149,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 94,98 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas nuo 499,62 Eur iki 182,50 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistiną mokėjimo palūkanų sumą, kadangi tam pagrindo nebuvo, dėl tokio palūkanų dydžio susitarė šalys, įstatymams sutartas palūkanų dydis neprieštaravo, teismas neturėjo mažinti šalių laisva valia nustatytų palūkanų dydžio.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. birželio 29 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovui suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
16. Sutarties 4.1. punktų šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 149,50 proc.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Pavyzdžiui, šalys, sudarydamos paskolos sutartį, gali įtvirtinti sąlygą, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais skaičiuojamos piniginės prievolės vykdymo laikotarpiu ir mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) arba kiekvienais metais ir kt. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
19. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
20. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
21. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., VKĮ).
22. VKĮ (redakcija 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d.) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. (VKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal VKĮ 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
23. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais susitarta, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, VKĮ ir sutartį.
24. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nebuvo pagrindo.
25. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016).
26. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).
27. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
29. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis keičiama, priteistų palūkanų sumą padidinant nuo 182,50 Eur iki 499,62 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, neviršiančių įstatyme nustatytų dydžių, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkinęs iš dalies ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų nemažino, skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindo keisti nėra. Apeliantas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Šis mokestis priteistinas apeliantui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3813-675/2018 ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB Legal balance ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 102,08 Eur (vieną šimtą du eurus ir aštuonis euro centus) bendros vartojimo kredito kainos, 499,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt du euro centus) mokėjimo palūkanas, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 101,70 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vieno euro ir septyniasdešimties euro centų)) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,40 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti apeliantui (ieškovui) UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.