Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Remiantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte, įžūliu elgesiu, suduodamas vieną smūgį galva nukentėjusiajam G. D. į veido sritį, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam G. D., o būtent: sudavė vieną smūgį galva nukentėjusiajam G. D. į veido sritį, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke, dėl ko nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino T. K. kaltu idealiojoje sutaptyje įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos ir paskirtų bausmių, tačiau mano, jog yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybė remiantis BK 38 str., jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. D.. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliantui aktualiu klausimu (BPK 320 str. 3 d.).

Iš tikrųjų, pagal BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas dėl BK 38 str. numatyto instituto taikymo skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, nes šis klausimas teisiamajame posėdyje ir nebuvo keliamas. Apylinkės teismas nustatė, kad T. K. idealiojoje sutaptyje padarė vieną apysunkį (BK 138 str. 2 d. 8 p.; BK 11 str. 4 str.) ir vieną nesunkų (BK 284 str. 1 d.; BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, savo noru atlygino nukentėjusiajam G. D. padarytą žalą, tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Taip pat kolegija pažymi, kad T. K. ikiteisminėje proceso stadijoje savo noru atlygino ir žalą (173,56 Lt), padarytą Valstybinei ligonių kasai, patirtą dėl nukentėjusiojo G. D. gydymo (21-22; 44-45 b. l.). Be to, iki perduodant bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti teismui, nuteistasis T. K. ir nukentėjusysis G. D. 2013 m. gegužės 20 d. pasirašė susitaikymo protokolą (80 b. l.). Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis G. D. patvirtino, kad susitaikė su nuteistuoju T. K.. Visos paminėtos aplinkybės leidžia iš esmės manyti apie apeliantą teigiamai, tačiau jų nepakanka išvadai, kad ateityje T. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant ateities požiūriu apie tikimybę, darys ar nedarys asmuo naujas nusikalstamas veikas, būtina įvertinti jo elgesį tiek iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų padarymo. Iš tikrųjų, nusikaltimus, už kuriuos T. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas neteistas (59–60 b. l.), tačiau po to, kai šioje byloje buvo pradėtas (2013-04-02) ir dar net nebaigtas ikiteisminis tyrimas, 2013-06-27 apeliantas padarė naują tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., už kurį yra nuteistas įsiteisėjusiu 2014 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (143–147 b. l.). Minėtu nuosprendžiu T. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 4 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, mesdamas šaligatvio plytelės betoninę nuolaužą nukentėjusiajam D. T. į veidą, tuo padarydamas sužalojimus: muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties dalies vainiko lūžius, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Taigi, nepraėjus nei trims mėnesiams po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų padarymo, apeliantas padarė iš esmės analogišką nusikalstamą veikimą – vėl viešoje vietoje tyčiniais, įžūliais veiksmais sužalojo kitą asmenį. Įvertinus tai, kas paminėta, spręsti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra jo atsitiktinio elgesio pasekmė, nėra pagrindo.

Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo manyti, kad T. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, vadinasi, nėra vienos iš būtinų BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytų sąlygų, kad jis būtų atkleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 str. 2 p.), kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir baudžiamasis įstatymas (BK 38 str.) T. K. atžvilgiu netaikytas pagrįstai.

BPK 106 str. 2 d. (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija) nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuteistasis T. K. gynėjo nebuvo pasikvietęs, jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos, išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam T. K. šioje baudžiamojoje byloje sudaro 276,80 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 str. 1 d.), kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.